Autizmas yra sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Vaikų autizmo simptomai apima socialinės sąveikos, bendravimo ir pasikartojančio elgesio skirtumus, kurie pasireiškia iki 3 metų amžiaus ir sudaro ne vieną profilį, o jų spektrą.
Šiame straipsnyje aptarsime socialinių įgūdžių svarbą, jų lavinimo metodus, kada pradėti mokymą ir kaip padėti autistiškam vaikui įgyti būtinus įgūdžius, o mokymo įstaigoms bei vaiko tėvams sukurti tinkamiausias ugdymo programas.
Su mokslui dar ne iki galo žinomu vystymosi sutrikimu - autizmu susiduria tūkstančiai Lietuvos šeimų. Tyrimai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas paliečia apie 1 proc. visų gyventojų. Lietuvoje, remiantis Higienos instituto duomenimis, kasmet registruojama daugiau nei 300 naujų autizmo spektro sutrikimo atvejų.
Autizmas yra smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą.
Autizmas turi įvairių formų ir laipsnių, todėl dažnai ir yra vadinamas autizmo sutrikimo spektru (ASS). Šiems autizmo potipiams ir formoms didžiausią įtaką daro genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Kadangi autizmas yra spektro sutrikimas, kiekvienas autizmu sergantis žmogus turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Autizmo Simptomai ir Charakteristikos
Autizmas yra nervų sistemos raidos sutrikimas, o ne psichologinė liga ar auklėjimo trūkumas. Autizmo simptomai ankstyvoje vaikystėje dažnai tampa pastebimi jau pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikiai, turintys autizmo spektro sutrikimą, kartais atrodo, kad gyvena savo pasaulyje - jiems sunku užmegzti ryšį su aplinkiniais ir reaguoti į socialines užuominas.
Autizmo spektro sutrikimas turi reikšmingą įtaką vaiko kalbos ir bendravimo įgūdžiams. Šie kalbos ir bendravimo sunkumai išlieka net tada, kai vaikas daro pažangą kitose raidos srityse.
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai demonstruoja specifinius socialinės sąveikos modelius, kurie skiriasi nuo įprastos raidos. Pasikartojantis elgesys ir intensyvūs siauri interesai yra būdingi autizmo spektro sutrikimo požymiai. Šis elgesys dažnai tarnauja kaip emocinio reguliavimo mechanizmas, padedantis vaikams valdyti nerimą ar sensorinę perkrovą.
Autistiški vaikai susiduria su unikaliais sensorinio apdorojimo ypatumais. Kasdienė aplinka autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams tampa iššūkiu - įprasta veikla (apsipirkimas, mokyklos lankymas) gali sukelti sensorinę perkrovą.
Autizmo simptomai skirtingai pasireiškia berniukams ir mergaitėms. Mergaičių interesai dažniau orientuoti į gyvūnus ar žmones, o ne į sistemas ar daiktus. Autizmas priskiriamas vystymosi sutrikimų grupei, kartu su kitais raidos sutrikimų tipais.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Autizmo Paplitimas ir Priežastys
Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto keoficientą (IQ).
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių.
Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys.
Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Autizmo Atpažinimas
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą (pateikiamas priede) sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja atlikti visuotinę patikrą dėl autizmo spektro sutrikimo 18 ir 24 mėnesių amžiuje. M-CHAT-R - 20 klausimų tėvų kontrolinis sąrašas 16-30 mėn. SACS-R/SACS-PR - vertina 12-60 mėn. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Socialinių Įgūdžių Svarba Autizmo Spektro Sutrikimą Turintiems Vaikams
Daugumai vaikų socialiniai įgūdžiai, tokie kaip savo eilės laukimas ar pokalbio palaikymas, įgyjami lengvai ir greitai. Tačiau autistiškiems vaikams šis procesas yra gerokai sunkesnis. Tipinis socialinių įgūdžių raidos nepakankamumas pasireiškia sunkumais užmezgant pokalbį, reaguojant į kitų norą kalbėtis, palaikant akių kontaktą, interpretuojant neverbalinius signalus ir suvokiant kitų žmonių perspektyvas. Dėl šių sunkumų vaikams sunku vystyti ir palaikyti reikšmingus santykius.
Nepakankamai išlavinti socialiniai įgūdžiai gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip mokymosi sunkumai, atstūmimas bendraamžių, nerimas, depresija ir kitos neigiamos pasekmės. Ilgą laiką vyravo klaidinga nuomonė, kad autistiški vaikai nenori bendrauti, tačiau daugelis jų iš tiesų siekia bendravimo, tik neturi pakankamai išvystytų efektyvios komunikacijos įgūdžių.
Tėvų Lūkesčiai ir Nerimas
Dauguma autistiškų vaikų tėvų nori, kad jų vaikai būtų laimingi ir turėtų draugų. Jie žino, kad jų vaikai turi daug gerų savybių, kurios galėtų patikti kitiems, tačiau žemas socializacijos lygis dažnai trukdo jiems kurti reikšmingus socialinius santykius. Dažnai šios nesėkmės priežastis - neefektyvios programos ir nepakankamas resursų kiekis, skirtas socialinių įgūdžių mokymui.
Dauguma tėvų priežastimi nurodo susirūpinimą socialine vaiko raida bei gebėjimu palaikyti draugystę. Nedidelė dalis tėvų tai darė remdamiesi specialistų rekomendacijomis.
Socialinių Įgūdžių Lavinimo Metodai
Renkantis ar kuriant socialinių įgūdžių programas, rekomenduojama remtis moksliniais įrodymais pagrįstomis teorijomis. Daugybe skirtingų modelių pagrįstos socialinių įgūdžių programos tikras iššūkis tėvams, mokytojams bei specialistams.
Mokslinių Tyrimų Svarba
Nors idealu būtų grįsti socialinių įgūdžių programas moksliniais tyrimais, šioje srityje tyrimai dar tik pradedami. Daugumai socialinių įgūdžių ugdymo programų trūksta griežto mokslinio įvertinimo, taigi jos neatitinka EPP kriterijų. Vis dėlto, svarbu remtis ekspertų atliktais tyrimais ir apžvalgomis.
Kartais tėvai tiesiog stengiasi surasti bet kokią programą, kuri padėtų jų vaikui mokytis elgtis socialinėje aplinkoje, todėl negali leisti sau būti išrankiems. Nepaisant riboto pasirinkimo bei įvairių kliūčių sukurti daugiau programų, labai svarbu tėvams bei mokytojams žinoti, kokie programų komponentai tyrimų metu pasirodė esą veiksmingi mokant socialinių įgūdžių.
Įrodymais Pagrįsti Metodai
Apžvelgiant socialinių įgūdžių mokymo programas, sukurtas autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims, vienas metodas, kuris atitinka griežtus įrodymais pagrįstos praktikos (EPP) kriterijus, yra videomodelingas. Tai mokymo būdas, kai asmuo mokosi žiūrėdamas vaizdo įrašą, kuriame demonstruojami socialiniai įgūdžiai, ir vėliau bando atkartoti parodytą elgesį.
Tai mokymo strategija, kuri buvo taikyta daugybei skirtingų žmonių grupių, siekiant išmokyti labai skirtingo elgesio (Bellini ir Akullian, 2007). Tyrimai rodo, kad videomodelingas yra veiksmingas tobulinant įvairius įgūdžius, tokius kaip žaidimas, bendravimas, pokalbio užmezgimas ir įsijautimas į kitą žmogų.
Bellini ir Akullian (2007) atliko dvidešimt trijų tyrimų apie videomodelingą metaanalizę. Tyrimai parodė, jog videomodleingas yra veiksminga priemonė. Wang ir Spillane (2009) atliko trisdešimt aštuonių tyrimų apie socialinių įgūdžių ugdymą metaanalizę, iš jų 11 tyrimų buvo apžvelgtas videomodelingas, jų rezultatai taip pat patvirtino, kad tai veiksminga socialinių įgūdžių mokymo priemonė.
Kiti Daug Žadantys Metodai
- Socialinės Istorijos: Tai trumpos istorijos, apibūdinančios konkrečias socialines situacijas, elgesio lūkesčius ir teigiamą poveikį, jei elgiamasi tinkamai. Nors "Socialinių istorijų" veiksmingumas mokant socialinių įgūdžių yra abejotinas, rekomenduojama atidžiai stebėti ir vertinti šio metodo efektyvumą kiekvienu individualiu atveju.
- Socialinių Įgūdžių Grupės: Tai užsiėmimai nedidelėms autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų grupėms, kuriuose socialinis elgesys ir įgūdžiai yra išskaidomi į atskirus komponentus ir mokomi žingsnis po žingsnio, taikant Taikomosios elgesio analizės (ABA) principus. Nors nėra atlikta metaanalizių apie šio metodo efektyvumą, jis gali būti daug žadantis, jei remiamasi EPP kriterijus atitinkančiomis mokymosi programomis ir technikomis.
- Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Šios terapijos tikslas - plėsti žmogaus supratimą apie socialinį pasaulį ir padėti suprasti mintis bei jausmus, slypinčius už netinkamo elgesio. Tyrimai rodo, kad KET gali būti naudinga gerinant įsijautimo, emocijų valdymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius.
- Savistabos Mokymas: Tai procedūros, kai asmuo pats stebi ir pastiprina savo elgesį. Nors tyrimų apie šio metodo veiksmingumą mokant socialinių įgūdžių autizmo spektro sutrikimą turinčius asmenis yra nedaug, kai kurie tyrimai rodo teigiamus rezultatus.
- Veikla Pagrįstos Programos: Šis metodas remiasi ypatingais autizmo spektro sutrikimą turinčio žmogaus įgūdžiais arba interesais (pavyzdžiui, žaidimas LEGO kaladėlėmis, kompiuterinių įgūdžių grupė) ir gali veiksmingai stiprinti mokomus įgūdžius, slopinti netinkamą elgesį bei didinti norą būti su bendraamžiais.
- Bendraamžių Tarpininkavimas: Tai užsiėmimai, kuriuose bendraamžiai (dažniausiai klasės draugai) pateikia socialinių įgūdžių instrukcijas ir įgyvendina mokymo programą. Aprašomųjų tyrimų apžvalgos teigia, kad socialinių įgūdžių mokymas tarpininkaujant bendraamžiams yra veiksmingas, tačiau metaanalizės rezultatai yra abejotini.
- Tėvų Mokymai: Vaikų tėvų mokymai padeda reikšmingai sumažinti vaikų elgesio problemas ir mokyti vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Konkrečiai, Franke ir Laugeson sukūrė draugystės įgūdžių mokymo programas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams bei paaugliams, kuriose svarbus komponentas yra tėvų mokymas.
Palaipsnis Socialinių Įgūdžių Mokymo Modelis
Prieš pradedant mokyti socialinių įgūdžių, būtina detaliai įvertinti esamą jų lygį. Įvertinus, svarbu atpažinti skirtumą tarp sunkumų, patiriamų įgyjant įgūdžius, ir sunkumų, patiriamų juos taikant. Remiantis šia informacija, pasirenkami intervencijos metodai.
Pirmas žingsnis bet kurioje socialinių įgūdžių mokymo programoje turi būti pilnas esamo vaiko socialinės sąveikos lygio vertinimas. Šio vertinimo tikslas - atsakyti į klausimą, kas trukdo vaikui megzti ir palaikyti socialinius santykius. Vertinimas turi detaliai parodyti tiek stipriąsias, tiek ir silpnąsias vaiko buvimo bendruomenėje puses.
Vertinimas turi būti sudarytas iš stebėjimo (natūralioje ir struktūruotoje aplinkoje), interviu (su tėvais, mokytojais, vaikais ir pačiu vaiku) ir standartinių vertinimo įrankių (įgūdžių, elgesio ir socialinių įgūdžių vertinimo testai).
Išmaniųjų Technologijų Panaudojimas Socialinių Įgūdžių Lavinimui
Autizmo spektro sutrikimas paliečia verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką bei elgesį. Autistiški asmenys dažnai turi sensorikos sutrikimų, todėl išmaniosios technologijos gali būti naudingos lavinant įgūdžius.
Technologijos gali padėti vaikams, kuriems sudėtinga kalbėti arba kurie visai nekalba, komunikuoti su kitais. Autistiški vaikai domisi ir yra imlūs technologijoms, todėl jiems lengviau mokytis naudojantis planšetiniais kompiuteriais ir kitomis išmaniosiomis priemonėmis. Technologijos taip pat gali padėti nuraminti vaiką, išlaikyti jo dėmesį bei suprasti emocijas.
Iniciatyvos kuriant lietuviškas programėles autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams vis daugėja. Logopedai sėkmingai naudoja kompiuterinius žaidimus kalbos lavinimui, o VU Santariškių klinikų Vaiko raidos centro iniciatyva buvo sukurta lietuviška alternatyviosios komunikacijos mobilioji aplikacija.
Patarimai Tėvams, Auginantiems Autistiškus Vaikus
- Mokykitės apie autizmą: Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina.
- Kreipkitės pagalbos į kitus: Nebijokite prašyti pagalbos iš specialistų ir kitų tėvų, auginančių autistiškus vaikus.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos: Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai geriausiai jaučiasi, kai žino, ko tikėtis.
- Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių: Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
- Nepamiškite skirti laiko žaidimams: Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.
Autizmo Stipriosios Pusės
Kalbant apie autizmą, dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi, pavyzdžiui, dėmesys detalėms, puiki atmintis ir loginis mąstymas. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
Ankstyvos Intervencijos Svarba
Ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos.
| Metodas | Aprašymas | Įrodymai |
|---|---|---|
| Videomodelingas | Mokymasis žiūrint vaizdo įrašus, kuriuose demonstruojami socialiniai įgūdžiai. | Įrodymais pagrįsta praktika (EPP). |
| Socialinės istorijos | Trumpos istorijos, apibūdinančios socialines situacijas. | Abejotinas veiksmingumas, rekomenduojama stebėti individualų efektyvumą. |
| Socialinių įgūdžių grupės | Užsiėmimai mažoms grupėms, mokant socialinius įgūdžius žingsnis po žingsnio. | Daug žadantis, jei remiamasi EPP kriterijus atitinkančiomis programomis. |
| Kognityvinė elgesio terapija (KET) | Terapija, skirta plėsti supratimą apie socialinį pasaulį ir emocijas. | Gali būti naudinga gerinant įsijautimą ir emocijų valdymą. |
| Savistabos mokymas | Asmuo pats stebi ir pastiprina savo elgesį. | Kai kurie tyrimai rodo teigiamus rezultatus. |
| Veikla pagrįstos programos | Remiamasi ypatingais interesais (pvz., LEGO, kompiuteriai). | Gali stiprinti įgūdžius ir didinti norą būti su bendraamžiais. |
| Bendraamžių tarpininkavimas | Bendraamžiai pateikia socialinių įgūdžių instrukcijas. | Metaanalizės rezultatai abejotini. |
| Tėvų mokymai | Mokymai tėvams, kaip padėti vaikams lavinti socialinius įgūdžius. | Perspektyvus metodas, bet tyrimų mažai. |
tags: #autizmas #socialiniu #igudziu #lavinimas