2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (toliau - Įstatymas) Lietuvoje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (toliau - SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje. 2018 m. siekiant koordinuotai vykdyti informacinę - konsultacinę, patariamąją (lobistinę) veiklą, aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo processose, užtikrinant tolydžią SKPC tinklą sudarančių organizacijų institucinių gebėjimų plėtrą, garantuojant smurtą ir prievartą šeimoje patiriantiems asmenims vienodą specializuotos kompleksines pagalbos prieinamumą ir kokybę, buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau - Asociacija), šiuo metu vienijanti visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas [1].
Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama uzkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, t. Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai [2] akcentuoja, kad visų formū smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra zṁogaus teisių ir laisvių pažeidimas.
2020-2025 m. ES pagrindinių teisių agentūros tyrime („Smurtas prieš moteris“, 2014 m. kovas) konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurto požiūriu. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagrīstus nuostata - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.
Smurtas artimoje aplinkoje yra latentinis, todel̇ sunku nustatyti tikrąjį su juo susijusių nusikalstamų veikų mastą. Aukos kaltinimas - viena iš priežasčių, del̨ kurių nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje nesikreipia pagalbos. Bet ir išdrįsus tai padaryti, tenka susitaikyti su tuo, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 15-20% atvejų nuo visų BPC gautų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Dar 1997-1998 m. Lietuvoje vykdyto viktimologinio tyrimo rezultatai parodė, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje - 63,3 % suaugusių moterų patyrė vyrų fizinį ar seksualinį smurtą̨ arba joms buvo grasinta. Apie patį pavojingiausią sveikatai/gyvybei smurtinį išpuolį policijai tuo metu pranešė̇ 10,6 % nukentėjusiųjų. [4]
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą prieš moteris
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. uzregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje [5]. Tai - po 145 pranešimus kasdien arba po 1 pranešimą pareigūnams kas 10 minuťių [6]. Oficialios statistikos portalo duomenimis, 80,2 % dėl smurto artimoje aplinkoje uzregistruotų nusikaltimų aukos - moterys, kas dešimtas - vaikas, o 89,8 % iš visų smurtautojų - vyrai.
2020 m. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvį Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Remiantis šios apklausos duomenimis, Lietuvoje 18 % gyventojų patyrė smurtą artimoje aplinkoje, t. y. kas penktas gyventojas (23 % moterų ir 12 % vyrų). Iš esmės skiriasi smurtą patyrusių moterų ir vyrų ryšys su smurtautoju. Smurtą artimoje aplinkoje moterys dažniausiai yra patyruṡ nuo esamų ar buvusių sutuoktinių ar partnerių (net 85 % nukentėjusiųjų), o vyrai - nuo tėvų (44 % nukentėjusiųjų). Vyrų smurto patirtis - daugiausia iš vaikystės, paauglystės. 53 % smurtą artimoje aplinkoje patyrusių respondentų teigė, kad jokios pagalbos negavo ir niekas jos nepasiūlė. Kitiems dažniausiai padėjo giminaičiai (15 %), draugai (10 %) ir teisėsauga (9 %). 60 % nukentėjusiųjų niekur nesikreipė. Per karantino laikotarpį smurtas padažnėjo: 7 % nukentėjusiųjų pasisakė paskutinį kartą patyrę smurtą per karantiną.
SKPC per 2020 m. devynis mėnesius iš viso užregistravo 12655 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis (8647 - suaugę asmenys ir 4008 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais), iš kurių 80,6 % nukentėjusiųjų - moterys, 88,9 % smurtautojų - vyrai, 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyrų ir 57,6 % vyrų nukentėjo nuo vyrų. Svarbu pažymėti, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po keleto ar net keliolikos smurto patyrimo atvejų. Skiriasi specialistų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais asmenimis požiūris į smurto artimoje aplinkoje problemą: vieni kaltina auką, kiti - smurtautoją, treti daugiausiai dėmesio skiria vaikams, ignoruodami tėvų problemas ir t.t.
Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas. Kokybinio tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ [10] ataskaitos išvadose per nukentėjusio asmens prizmę įvardijamos apsaugos ir pagalbos nukentėjusiam nuo smurto artimoje aplinkoje asmeniui teikimo kliūtys, t. Asociacija „Moterų informacijos centras“ kartu su partneriais1 2019-2022 m ‒ Visuomenės apklausa. Įgyvendintos 3 representatyvios gyventojų apklausos apie smurto artimoje aplinkoje problemos žinomumą, kurios parodė, kad didėja nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje (2019 m. 79 proc. gyventojų nepateisino smurto artimoje aplinkoje; 2022 m. - 92 proc.), Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų žinomumas (2022 m. 12 proc. respondentų žinojo apie SKPC, kai 2019 m. - nė vienas) bei pasitikėjimas policija (2019 m į policiją kreipėsi 14 proc. nukentėjusiųjų, o 2022 m.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): ką jie siūlo ir kaip veikia
SKPC teikia integruotą pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje: teisinę, psichologinę, socialinę ir medicininę pagalbą, užtikrina saugias laikinas apsaugos priemones ir tęstinę paslaugų teikimą.
Taip pat skaitykite: smurto prevencijos priemonės ir būdai
Svarbu, kad aukos galėtų gauti pagalbą kuo greičiau ir be papildomų kliūčių. Paslaugos organizuojamos per visą Lietuvos teritoriją, siekiant užkirsti kelią smurtui ir užtikrinti lygias galimybes į specializuotą pagalbą.
Gairės ir iššūkiai
- Aukos kaltinimo baimė ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo vėlinimas.
- Nepakankamas SKPC žinomumas ir pasitikėjimo lygis tarp gyventojų.
- Specialistų požiūrio į smurtą skirtumai ir elgesio modeliai, įtakojantys pagalbos teikimą.
- Didėjantis smurto atvejų skaičius karantino laikotarpiu, kai padidėjo įsitraukimas į smurtą.
Visuomenės požiūrio į smurtą artimoje aplinkoje dinamika
2019-2022 m. atliktos reprezentatyvios apklausos rodo, kad didėja nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje. 2019 m. 79 proc. gyventojų nepateisino smurto, o 2022 m. - 92 proc. Tuo pačiu SKPC žinomumas išliko žemas, o pasitikėjimas policija augo tik nedaug.
Pagal apklausas, dauguma nukentėjusiųjų niekada neturi pagalbos ar gauna ją tik po ilgo laiko. Dažniausiai pagalba teikiama artimiems giminaičiams, draugams arba teisėsaugai, o didžioji dalis nukentėusiųjų niekur nesikreipia iš viso.
Statistika ir tendencijos
Laikų statistika rodo didėjančius pranešimų kiekius apie smurtą artimoje aplinkoje: 2019 m. užregistruota 53 tūkst. pranešimų, kasdien - apie 145 pranešimai, tai lyg užregistruota apie 1 pranešimas pareigūnams kas 10 minučių. 2019 m. aukos dažnai buvo moterys (80,2 %), o smurtautojai - vyrai (89,8 %).
Statistika ir tyrimai rodo, kad vaikystėje patirtas smurtas didina riziką suaugusiojo elgesiui. Todėl prevencija turi būti pradėta kuo anksčiau ir susitelkti į ugdymą, pagarbius tarpusavio santykius ir nuostatas, jog smurtas yra nepriimtinas.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Esminiai įvykiai ir teisės reikšmė
Įstatymas nustato, kad savivaldybė turi užtikrinti strateginį smurto prevencijos planavimą ir įgyvendinimą. Tarptautiniai bei nacionaliniai dokumentai akcentuoja žmogaus teises ir laisves, įskaitant kovą su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu lyties pagrindu.
Pagalbos teikimo kokybės gerinimo kryptys
- Didinti SKPC žinomumą ir pasitikėjimą juo, mažinant aukų kaltinimo jausmą.
- Stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp policijos, teismų, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigų.
- Užtikrinti prieinamą ir greitą pagalbą visoje šalyje, įskaitant skubią pagalbą ir ilgalaikę palaikymą.
- Kuruoti visuomenės švietimą apie smurtą ir jo pasekmes, keisti visuomenės nuostatas bei skatinti aktyvų tarpusavio palaikymą.
tags: #straipsniai #apie #smurta