Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas, kurį reikia spręsti kompleksiškai: prevencija, pagalba, institucinis koordinavimas ir visuomenės švietimas. 2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą buvo įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje.
Teisinis ir organizacinis pagrindas
Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiuose plėtros ir (ar) veiklos planuose numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
2018 m. buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau - Asociacija), siekiant koordinuotai vykdyti informacinę-konsultacinę, patariamąją veiklą, aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, užtikrinant tolydžią SKPC tinklą sudarančių organizacijų institucinių gebėjimų plėtrą.
Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnyba - juridinis asmuo, pagal Įstatymą Lietuvos Respublikoje organizuojantis ir teikiantis akredituotą pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims. Jeigu nukentėjote nuo nusikaltimo, jums priklauso nemokama konsultacinė, psichologinė ir kita Lietuvoje šiuo metu prieinama pagalba.
SKPC ir nevyriausybinės organizacijos: funkcijos ir paslaugos
SKPC skirta moterims ir vyrams, patyrusiems fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą artimoje aplinkoje. SKPC konsultantai nedelsiant reaguoja gavę informaciją iš policijos apie smurto atvejį, susisiekia su nukentėjusiais asmenimis telefonu, paštu arba gyvai. Sudaromas individualus pagalbos planas - orientuotas į konkrečios situacijos bei asmens poreikius.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
2014-2018 m. svarbūs tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai akcentuoja, kad visų formų smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. 2020-2025 m. ES pagrindinių teisių agentūros tyrimas konstatuoja, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurto požiūriu, todėl prevencija ir ankstyvas smurto elgesio nustatymas yra itin svarbūs.
Nevyriausybinės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį: jos teikia emocinę, psichologinę, teisines konsultacijas, administruoja informacines linijas ir vykdo prevencinius projektus. Pavyzdžiui, Moterų informacijos centras veikia kaip SKPC ir teikia pagalbą nuo seksualinio smurto artimoje aplinkoje ir už jos ribų nukentėjusiems asmenims. MOTA atsakinga už informacinės pagalbos teikimą administruojant Prabilk telefoną, el. paštą bei tikralaikių pokalbių programą, situacijos analizę ir institucinių gebėjimų stiprinimo mokymus specialistams.
Statistika ir problemos mastas
Smurtas artimoje aplinkoje yra latentiškas, todėl sunku nustatyti tikrąjį su juo susijusių nusikalstamų veikų mastą. Aukos kaltinimas - viena iš priežasčių, dėl kurių nukentėjusieji nesikreipia pagalbos. Net jei nukentėjusieji išdrįsta kreiptis, ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 15-20 % atvejų nuo visų BPC gautų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Dar 1997-1998 m. viktimologinis tyrimas parodė, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje - 63,3 % suaugusių moterų patyrė vyrų fizinį ar seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta. Policijai apie patį pavojingiausią smurtinį išpuolį pranešė tuo metu 10,6 % nukentėjusiųjų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai - po 145 pranešimus kasdien arba po 1 pranešimą pareigūnams kas 10 minučių.
Oficialios statistikos portalo duomenimis, 80,2 % dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukos - moterys, kas dešimtas - vaikas, o 89,8 % iš visų smurtautojų - vyrai. 2020 m. reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje 18 % gyventojų teigė patyrę smurtą artimoje aplinkoje (23 % moterų ir 12 % vyrų). Smurtą patyrusių moterų ryšys su smurtautoju dažniausiai yra esamas ar buvęs sutuoktinis ar partneris (85 % nukentėjusiųjų), o vyrų smurto patirtis dažniau - nuo tėvų (44 %). 53 % smurtą patyrusių respondentų teigė, kad jokios pagalbos negavo ir niekas jos nepasiūlė, 60 % nukentėjusiųjų niekur nesikreipė.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūros ypatumai
SKPC veiklos duomenys
SKPC per 2020 m. devynis mėnesius užregistravo 12 655 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis (8 647 - suaugę asmenys ir 4 008 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais), iš kurių 80,6 % nukentėjusiųjų - moterys, 88,9 % smurtautojų - vyrai. Svarbu pažymėti, kad smurtą patyręs asmuo dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po keleto ar net keliolikos smurto atvejų.
Prevencijos ir informavimo iššūkiai
Skiriasi specialistų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais asmenimis, požiūris į problemą: vieni kaltina auką, kiti - smurtautoją, treti daugiausia dėmesio skiria vaikams, ignoruodami tėvų problemas. Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas yra viena iš kliūčių nukentėjusių asmenų apsaugai ir pagalbai.
Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis. Prevencijos veikla apima švietimą, šeimų pagalbą, vaikų ir jaunimo programų diegimą bei institucijų bendradarbiavimą.
Pagalba ir paslaugos nukentėjusiems
Jeigu neturite lėšų advokato paslaugoms apmokėti, o jūsų turtas bei pajamos mažos, galite kreiptis dėl nemokamos arba iš dalies kompensuojamos teisinės pagalbos. Jeigu dėl nusikaltimo mirė jums artimas žmogus - Jūs taip pat laikomas nukentėjusiuoju; tokiu atveju turite teisę kreiptis nemokamos konsultacinės ar psichologinės pagalbos.
2024 metais akredituotą konfidencialią ir nemokamą pagalbą visoje Lietuvoje nukentėjusiems asmenims organizuoja ir teikia akredituotos organizacijos. Telšių krizių centras vykdo SKPC funkcijas Telšių, Plungės ir Rietavo savivaldybėse. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pagrindu - teikia kompleksinę, konfidencialią pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas
Organizacijos vykdo ir projektinę veiklą, teikdamos psichologinę pagalbą, emocinę paramą telefonu ir laiškais, kompleksinę socialinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, jaunimo psichinės sveikatos stiprinimo programas ir kt. Pavyzdžiui, emocinė parama telefonu ir laiškais Pagalbos moterims linija, projektai „Prabilk“ - nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, kompleksinė pagalba prekybos žmonėmis aukoms, CROSSING PROTECT ir kt.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Siekiant užtikrinti į efektyvią pagalbą nukentėjusiems, būtinas nuolatinis bendradarbiavimas tarp policijos, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, teisinės pagalbos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų. SKPC konsultantai nedelsiant reaguoja gavę informaciją iš policijos apie smurto atvejį, susisiekia su nukentėjusiais asmenimis telefonu, paštu arba gyvai.
Projektai ir paslaugų pavyzdžiai
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras įgyvendina nacionalinius ir tarptautinius projektus žmogaus teisių, pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis, seksualinio išnaudojimo, seksualinės prievartos bei smurto prevencijos srityse. Projektai apima psichologinės gerovės paslaugas, specialistų mokymus, jaunimo psichinės sveikatos stiprinimą, pagalbą trečiųjų šalių piliečiams, atvykusiems dėl karo, ir kt.
| Paslaugos / Projektas | Laikotarpis / Statusas |
|---|---|
| Emocinė parama telefonu ir laiškais Pagalbos moterims linija | 2024-2026 (ir anksčiau vykdyti metai) |
| Prabilk - informacija apie seksualinį smurtą | 2025-2026 |
| Specializuota kompleksinė pagalba Klaipėdos apskrityje | 2026 metai |
| Kompleksinė socialinė pagalba prekybos žmonėmis aukoms | 2024-2026 |
| CROSSING PROTECT | 2023-2026 |
Prieinamos teisės ir kompensacijos
Jeigu neturite galimybių apmokėti teisinės pagalbos paslaugų, galite kreiptis dėl nemokamos arba iš dalies kompensuojamos teisinės pagalbos. Tai užtikrina, kad nukentėję asmenys, neturintys finansinių išteklių, vis tiek gali gauti reikalingą teisinę pagalbą. Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnyba organizuoja akredituotą pagalbą ir informuoja apie prieinamas paslaugas.
Žingsniai nukentėjusiems: ką turi žinoti žmogus, patyręs smurtą
- Jeigu nukentėjote nuo nusikaltimo, jums priklauso nemokama konsultacinė, psichologinė ir kita pagalba.
- Jeigu neturite lėšų advokato paslaugoms apmokėti, galite kreiptis dėl nemokamos arba iš dalies kompensuojamos teisinės pagalbos.
- Jeigu dėl nusikaltimo mirė jums artimas žmogus, esate laikomas nukentėjusiuoju ir turite teisę kreiptis nemokamos konsultacinės ar psichologinės pagalbos.
- SKPC sudaro individualius pagalbos planus ir teikia konfidencialią pagalbą.
Informavimo ir žinomumo didinimo reikšmė
Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas mažina kreipimosi į paslaugas tikimybę. Todėl būtina vykdyti nuolatinę informacinę veiklą, skelbti, kokias paslaugas teikia SKPC ir nevyriausybinės organizacijos, kaip kreiptis pagalbos, kokios teisės priklauso nukentėjusiajam. Institucinė plėtra ir organizacijų tarpsektorinis bendradarbiavimas padeda didinti pagalbos kokybę ir prieinamumą visoje šalyje.
Kas gali padėti iškart?
- Policija ir skubios pagalbos tarnybos - esant pavojui skambinti skubios pagalbos numeriais.
- SKPC bei krizių centrai - konfidenciali pagalba, individualūs pagalbos planai.
- Nevyriausybinės organizacijos - emocinė parama, teisinė pagalba, specializuotos paslaugos seksualinio smurto atvejais.
- Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnyba - informacija apie nemokamas paslaugas ir teisinę pagalbą.
Smurto prevencija ir pagalba nukentėjusiems reikalauja nuoseklumo, pakankamų institucinių išteklių, visuomenės švietimo ir veiksmingo tarpsektorinio bendradarbiavimo. Tik suderintos priemonės gali užtikrinti, kad kiekvienas nukentėjęs asmuo gautų laiku ir kokybiškai reikalingą pagalbą.
tags: #straipsniai #kuriuose #rasoma #apie #smurta