Biuletenis (nedarbingumo pažymėjimas): pranešimas darbdaviui ir išmokų tvarka

Susirgus ar patyrus traumą, paskutinis dalykas, apie kurį norisi galvoti, yra biurokratiniai procesai. Tačiau nedarbingumo pažymėjimas, dažnai vadinamas tiesiog „biuleteniu“, yra neatsiejama šios nemalonios situacijos dalis, užtikrinanti socialines garantijas - ligos išmoką.

Kas yra nedarbingumo pažymėjimas ir kada jis išduodamas?

Nedarbingumo pažymėjimas - tai oficialus medicininis dokumentas, patvirtinantis asmens laikinąjį nedarbingumą dėl ligos, traumos, profesinės ligos, nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į/iš darbo, slaugos (sergančio šeimos nario priežiūros), motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros. Nors šnekamojoje kalboje vis dar plačiai vartojamas terminas „biuletenis“, oficialiai naudojamas pavadinimas yra „nedarbingumo pažymėjimas“.

Nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydytojas (šeimos gydytojas, gydytojas specialistas ar kitas teisę turintis sveikatos priežiūros specialistas), įvertinęs paciento sveikatos būklę ir nustatęs laikinojo nedarbingumo faktą. Svarbu pažymėti, kad nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik apdraustiesiems valstybiniu socialiniu draudimu, t.y. asmenims, už kuriuos yra mokamos arba kurie patys moka socialinio draudimo įmokas.

Dažniausios priežastys, dėl kurių išduodamas nedarbingumo pažymėjimas

• Paties asmens liga ar trauma.
• Sergančio vaiko slauga.
• Kito sergančio šeimos nario (sutuoktinio, tėvų, įtėvių) slauga stacionare ar ambulatoriškai po gydymo stacionare.
• Profesinė liga.
• Nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į/iš darbo.
• Audinių, ląstelių ar organų donorystė.
• Gydymasis sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.
• Epideminės situacijos (pvz., karantino) atveju, kai asmuo nušalinamas nuo darbo siekiant apsaugoti kitus.
• Nėštumo ir gimdymo atostogos (formaliai taip pat gali būti traktuojamos kaip nedarbingumo pažymėjimas).
• Tėvystės atostogos (taip pat specifinė rūšis).

Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (e. pažymėjimas)

Lietuvoje jau kurį laiką veikia Elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS). Visi nedarbingumo pažymėjimai yra išduodami tik elektronine forma. Tai reiškia, kad popierinio „biuletenio“ gauti nebereikia.

Gydytojas, nustatęs laikinojo nedarbingumo poreikį, visus duomenis suveda į ESPBI IS sistemą. Informacija apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą automatiškai perduodama „Sodrai“. Darbdavys taip pat gauna informaciją apie darbuotojui išduotą pažymėjimą per „Sodros“ Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS). Ši sistema gerokai supaprastina procesą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, tiek pačiai „Sodrai“, nes nebereikia nešioti popierinių dokumentų, mažėja klaidų tikimybė, o informacijos perdavimas vyksta operatyviau.

Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis

Darbuotojo pareigos gavus nedarbingumo pažymėjimą

• Informuoti darbdavį: Nors darbdavys informaciją gauna per EDAS, gera praktika ir dažnai darbo sutartyse ar vidaus tvarkos taisyklėse numatyta pareiga yra nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą ar personalo skyrių apie savo neatvykimą į darbą dėl ligos ir gautą nedarbingumo pažymėjimą.
• Pateikti prašymą ligos išmokai gauti (jei reikia): Dažniausiai, kai nedarbingumas trunka ilgiau nei dvi dienas ir „Sodra“ turi visus reikalingus duomenis (įskaitant darbdavio pateiktą NP-SD pranešimą), prašymo teikti nereikia - išmoka skiriama automatiškai. Tačiau tam tikrais atvejais gali tekti pateikti prašymą per EGAS ar atvykus į „Sodros“ skyrių.
• Laikytis gydytojo nurodymų: Nedarbingumo laikotarpiu privaloma laikytis gydytojo skirto gydymo režimo. „Sodra“ turi teisę tikrinti, ar asmuo laikosi nustatyto režimo. Nustačius pažeidimus, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.

Darbdavio pareigos darbuotojui susirgus

• Pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje: Darbdavys turi teisingai žymėti darbuotojo nedarbingumo dienas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (dažniausiai žymima raide „L“).
• Sumokėti už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas: Pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už pirmąsias dvi sutampančias su darbuotojo darbo grafiku nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ši išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. ir ne didesnė nei 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
• Pateikti NP-SD pranešimą „Sodrai“: Kai darbuotojo nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas, darbdavys per EDAS sistemą privalo pateikti „Sodrai“ pranešimą apie apdraustojo socialinį draudimą (NP-SD formą). Šį pranešimą reikia pateikti ne vėliau kaip pirmąją dieną po dviejų darbdavio apmokamų dienų pabaigos, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.

Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų: kas moka ir kas turi teisę?

Nuo trečiosios nedarbingumo dienos (arba nuo pirmos dienos specifiniais atvejais, pvz., slaugant vaiką, sergant profesine liga ar patyrus nelaimingą atsitikimą darbe) ligos išmoką moka „Sodra“.

Teisę į ligos išmoką turi asmenys, kurie nedarbingumo pradžios dieną yra apdrausti ligos socialiniu draudimu ir turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Šis stažas nebūtinas, jei nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į/iš darbo ar profesinės ligos. Taip pat stažo reikalavimas netaikomas tam tikroms asmenų grupėms.

Ligos išmokos dydis ir skaičiavimas

• Apdraustojo kompensuojamasis uždarbis: tai vidutinės draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Skaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, vertinamos pajamos, turėtos per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.
• Mokėjimo procento: Standartiniu atveju (sergant pačiam darbuotojui) „Sodra“ moka 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio. Pavyzdžiui, jei Jūsų vidutinės draudžiamosios pajamos yra 1500 Eur per mėnesį, „Sodros“ mokama ligos išmoka už vieną darbo dieną būtų apskaičiuojama pagal formulę, atsižvelgiant į mėnesio darbo dienų skaičių ir taikant 62,06 % tarifą.
• Yra nustatytos išmokos „grindys“ bei „lubos“, susietos su minimalia mėnesine alga (MMA) ir vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (VDU). Išmoka negali būti mažesnė ar didesnė už įstatyme nustatytas ribas.

Išmokos mokėjimo trukmė

• Ligos išmoka dėl tos pačios priežasties paprastai mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, jei serga pats asmuo.
• Ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis.
• Sergant tuberkulioze ar profesine liga - kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumo lygis.
• Nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į/iš darbo atveju - kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumo lygis.

Išmoka paprastai pervedama į asmens nurodytą banko sąskaitą per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo „Sodroje“ dienos.

Specifiniai atvejai: vaikų ir šeimos narių slauga

Vaiko slauga: Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, slaugančiam sergantį vaiką iki 14 metų, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka. Tokiu atveju išmoką „Sodra“ moka nuo pirmosios slaugos dienos (darbdavys už pirmas dienas nemoka). Išmokos dydis - 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Kitų šeimos narių slauga: Slaugant kitą sergantį šeimos narį (sutuoktinį, tėvus, įtėvius), „Sodra“ moka 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio išmoką nuo pirmos slaugos dienos. Tačiau ši išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas per kalendorinius metus už to paties šeimos nario slaugą.

Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas

Kontrolė, piktnaudžiavimas ir pasekmės

„Sodra“ turi teisę tikrinti, ar asmuo pagrįstai yra nedarbingas ir ar laikosi nustatyto gydymosi režimo. Tikrintojai gali atvykti į namus ar skambinti. Nustačius pažeidimus (pvz., asmuo dirba, yra išvykęs be gydytojo leidimo, yra neblaivus), ligos išmoka gali būti nemokama arba jos mokėjimas nutrauktas. Griežtesniais atvejais, jei nustatomas sukčiavimas (pvz., gautas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas), gali grėsti ir teisinė atsakomybė.

Taip pat gydytojai, nepagrįstai išduodantys nedarbingumo pažymėjimus, rizikuoja netekti licencijos ar sulaukti kitų nuobaudų.

Dažniausios problemos praktikoje ir patarimai

• Vėluojanti išmoka: Dažniausia priežastis - darbdavio laiku nepateiktas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Pasitikrinkite su darbdaviu, ar pranešimas pateiktas. Taip pat įsitikinkite, kad „Sodra“ turi teisingą jūsų banko sąskaitos numerį (galima pasitikrinti EGAS paskyroje).
• Neužtenka socialinio draudimo stažo: Jei neseniai pradėjote dirbti ar turėjote ilgesnę pertrauką, gali būti, kad nesukaupėte reikiamo stažo. Pasitikrinkite savo stažą EGAS paskyroje.
• Netikslūs duomenys: Kartais pasitaiko klaidų gydytojo ar darbdavio pateiktuose duomenyse. Jei kyla abejonių dėl išmokos dydžio ar mokėjimo, susisiekite su „Sodra“ pasitikslinti.
• Gydymo režimo pažeidimai: „Sodra“ gali tikrinti, ar laikotės gydytojo nurodymų. Nesilaikant režimo, išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.

Patarimai: Visada laiku informuokite darbdavį apie nedarbingumą. Reguliariai tikrinkite savo duomenis „Sodros“ EGAS paskyroje (stažą, banko sąskaitą, gautus pranešimus). Jei nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas, pasidomėkite, ar darbdavys pateikė NP-SD pranešimą. Kilus klausimams ar neaiškumams, kreipkitės į „Sodrą“ konsultacijos telefonu ar per EGAS sistemą. Griežtai laikykitės gydytojo paskirto gydymo režimo.

Teisiniai aspektai ir darbdavio elgesys

Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. Darbo santykių nutraukimas galimas tik laikantis įstatymų reikalavimų ir nediskriminuojant darbuotojų dėl sveikatos būklės. Darbdavys neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų ligos metu ar atsisakytų nedarbingumo. Tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams ir gali būti laikomi darbo teisės pažeidimu.

Jei darbdavys pažeidžia darbuotojo teises arba kyla ginčas, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). VDI tikina, kad sveikatos priežiūros įstaigos išduotas laikinasis nedarbingumas yra pateisinama neatvykimo į darbą priežastis, ir darbuotojas šiuo metu neprivalo vykdyti darbdavio nurodymų ar darbo funkcijų.

Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą

Praktiniai pavyzdžiai ir dažni klausimai

Darbuotojas papasakojo apie patirtį: „Buvo atlikta kojos operacija, jau mėnuo praėjo, kai turiu biuletenį. Liko dar vienas mėnuo reabilitacijos ir grįšiu į darbą. Darbdaviui nurodžiau, iki kada nebūsiu darbe. Tačiau, nepaisant to, darbdavys pastoviai skambinėja ir klausinėja, kada grįšiu į darbą. Taip pat jis man siunčia darbo užduotis, kurias prašo atlikti namuose.“ Ši situacija pabrėžia, kad darbdavys neturi teisės reikalauti darbuotojo dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą.

Praktiniai atsakymai į dažnus klausimus:

• Ką mato darbdavys apie nedarbingumą? Įmonė mato tik priežastį dėl jūsų neatvykimo t.y. informacija apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, bet ne medicinę išsamią diagnozę.
• Kaip elgtis jei biuletenis išrašytas kaip „nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą“, bet darbuotojas teigia, kad buvo atostogose? Nelaimingos atsitikimo pakeliui į darbą tyrimas prasideda nuo darbdavio paskirtos komisijos išvadų. Sudarote komisiją, surašote išvadą ir, jei reikia, atšaukiate atostogas, apmokate kaip eilinį nedarbingumą.
• Kaip skaičiuojamas vidurkis darbdavio mokamai daliai už pirmas dvi dienas dirbančiam pagal grafiką? Imamas valandinis VDU už grafiko valandas.
• Ar reikia pateikti kokią nors formą darbuotojui gavus savaitės biuletenį? Darbdavys turi pateikti NP-SD, jei tai yra ilgesnis nedarbingumas - žiūrėkite pateikimo taisykles.

Statistinė apžvalga

Rodiklis	Reikšmė (pavyzdys)
Ligos išmoką gavusių žmonių skaičius (sausio mėn.)	111,3 tūkst.
Vidutinė vienos dienos ligos išmoka	45,9 eur
Vidutinė ligos išmokos trukmė	8,8 darbo dienos
Iš viso ligos išmokoms skirta (sausį)	45 mln. eur

Apibendrinimas

Nedarbingumo pažymėjimas yra svarbi socialinės apsaugos dalis, leidžianti darbuotojui gauti finansinę paramą ligos ar kitų nurodytų atvejų metu. Elektroninė sistema supaprastino pažymėjimų išdavimo ir informacijos perdavimo procesą, tačiau tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi žinoti savo pareigas ir teises. Darbuotojui svarbu laiku informuoti darbdavį ir, jei reikia, pateikti prašymą „Sodrai“, o darbdaviui - teisingai žymėti apskaitą, sumokėti už pirmąsias dvi dienas ir laiku pateikti NP-SD pranešimą. Siaučiant ligų sezonui darbdaviai turi nepamiršti, kad ligos išmokos darbuotojams privalo būti mokamos laikantis teisės aktų.

tags: #biuletenis #ar #butina #pranest #darbdaviui