Andriaus Mamontovo socialinė veikla: nuo vegetarizmo iki tvarumo

Andrius Mamontovas - žinomas Lietuvos atlikėjas, kuris aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje ir atkreipia dėmesį į svarbias visuomenės problemas. Jo veikla apima ne tik dalyvavimą socialinėse reklamose, bet ir asmeninius įsipareigojimus tvarumui bei paramą psichologinei pagalbai.

Tvarumas ir asmeniniai įsipareigojimai

Pasakodamas apie savo santykį su tvarumu, A. Mamontovas sako pirmąjį žingsnį žengęs dar prieš 28-erius metus, kai priėmė sprendimą tapti vegetaru. Žinomas vyras pastebi, kad pastaruoju metu vis garsiau skamba diskusijos apie mėsos pramonės kuriamą neigiamą poveikį aplinkai, todėl džiaugiasi, kad vegetarinės ir veganinės mitybos principai civilizuotame pasaulyje tampa vis populiaresni.

„Esu prieš kraujo praliejimą vien tam, kad mūsų skrandžiai būtų pripildyti. Taip pat tai geresnė savijauta, įvairesnė mityba, kas reiškia ir daugiau skonio. Žinoma, pačioje pradžioje, kai tik iš savo mitybos raciono išbraukiau mėsą, perprasti vegetarinės mitybos principus man nebuvo lengva. Tačiau juos įvaldžius tapo aišku, kad iš tiesų tai visiškai paprasta“, - pranešime spaudai sako muzikantas.

Atsisakęs mėsos, A. Mamontovas ilgainiui susidomėjo ir išteklių taupymu. Pirmiausia - maisto produktų: savo mitybą stengiasi planuoti taip, kad kuo mažiau likusio maisto galiausiai tektų išmesti. Taip pat taupo ir gėlą vandenį.

„Prieš kokius 20 metų per televizijos kanalą MTV pamačiau socialinę reklamą, kurioje atlikėjas Justinas Timberlake‘as pasakojo apie gėlo vandens švaistymą. Jis pateikė pavyzdį, kiek vandens prarandame, jei valydamiesi dantis neužsukame čiaupo - juk tada vanduo teka visai be tikslo. Šis pavyzdys buvo labai aiškus, kasdienybėje pažįstamas veiksmas, kuris leido susitapatinti. Nuo tada nebeleidžiu vandeniui tekėti, kai jo nenaudoju. Kartais pagalvoju, kiek būtų sutaupyta gėlo vandens, jei visi pasaulio žmonės laikytųsi šios paprastos taisyklės“, - svarsto atlikėjas.

Taip pat skaitykite: Apmokėjimas socialinėse įmonėse Lietuvoje

Svarbią vietą tarp tvarių A. Mamontovo įpročių užima ir šiukšlių rūšiavimas, taip pat vis didesnį dėmesį muzikantas skiria tvaresnėms kelionėms.

„Pastarieji dveji pandemijos metai smarkiai sumažino mano kelionių skaičių - nors įprastai ypač aktyviai skraidydavau po pasaulį, pastaruoju metu lėktuvu į Europos šalis keliavau vos porą ar trejetą kartų. Be to, neseniai persėdau į tvaresnį automobilį - šiuo metu vairuoju pusiau elektra varomą, o ateityje svajoju turėti elektromobilį“, - pasakoja.

Galiausiai tvarumo aspektas turėjo įtakos ir šįmet įvykusioms A. Mamontovo kraustynėms į naujus namus: „Šiuo atveju kartu su šeima taip pat siekėme kuo mažesnių eksploatacijos sąnaudų.“

Anglies pėdsako įvertinimas

Visgi sužinojęs savo anglies pėdsaką jis įsitikino: tobulėti tikrai yra kur. Atlikęs testą SEB banko sukurtoje mobiliojoje programėlėje „ManoPėdsakas | SEB“, jis išsiaiškino savo paliekamą anglies pėdsaką - apžvelgus turimus įpročius paaiškėjo, kad A. Mamontovo anglies pėdsakas per metus yra 10,4 tonos CO2e* (išties tvarus per metus išmetamo anglies dioksido kiekis būtų 1 tona CO2e per metus).

„Kadangi anglies pėdsako tema man nėra svetima, buvau nustebintas savo gauto skaičiaus. Man tai yra rimtas įspėjimas, kad privalau tobulinti savo tvarumo įpročius ir pasirinkimą. To linkiu ir visiems žmonėms. Geresnis pasaulis yra tai, ką galime pasiekti tik susitelkę ir veikdami kartu. Niekas už mus to padaryti negali“, - sako A. Mamontovas.

Taip pat skaitykite: Efektyvi socialinė reklama

„ManoPėdsakas | SEB“ - SEB banko kartu su technologinių sprendimų bendrove „Deedster“ sukurta mobilioji programėlė, skatinanti tvaresnį gyvenimo būdą. Programėlėje galima apytiksliai apskaičiuoti savo gyvensenos anglies pėdsaką, susidarantį dėl gyvenimo būdo ir vartojimo įpročių, gauti patarimų, kaip gyventi tvariau, ir dalyvauti priimant iššūkius. Atsisiųsti programėlę nemokamai galima iš „App Store“ ir „Play Store“ parduotuvių.

* Anglies pėdsakas matuojamas naudojant CO2e - anglies dioksido ekvivalentą, kuris apima visas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Anglies dioksido pėdsakas apskaičiuojamas naudojant pasaulinius, nacionalinius ir regioninius klimato duomenis, gaunamus iš patikimų viešųjų ir privačių šaltinių.

Anglies pėdsako palyginimas:

Rodiklis	Kiekis
A. Mamontovo anglies pėdsakas per metus	10,4 tonos CO2e
Tvarus anglies dioksido kiekis per metus	1 tona CO2e

Dalyvavimas socialinėse reklamose

A. Mamontovas aktyviai dalyvauja socialinėse reklamose, atkreipdamas dėmesį į įvairias visuomenės problemas. Jis prisideda prie iniciatyvų, skirtų savižudybių prevencijai, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir kitoms svarbioms problemoms.

Taip pat skaitykite: Dezinformacija Europoje

„Vienos kėdės istorija“

Kalbos, kad „Mamų unijos“ rengiamos socialinės akcijos „Vienos kėdės istorija“ idėja nėra originali, pasklido internete, kai viešumą pasiekė idėjai išviešinti skirta socialinė reklama. Joje nusifilmavo būrys Lietuvos įžymybių - Andrius Mamontovas, Ineta Stasiulytė, Stanislavas Stavickas-Stano, Ieva Zasimauskaitė, kurie turėjo įsijausti į vėžiu sergančio vaiko tėvų vaidmenį. Tokiu būdu žmones kviečiami į rugsėjo 16 dieną Katedros aikštėje vyksiančią iniciatyvą.

Tądien sostinės centre atsiras imitacinė ligoninės palata, kurioje šalia lovos stovės viena kėdė. Žmonės kviečiami bent valandą ant jos praleisti ir taip parodyti savo paramą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams bei jų šeimoms. Vis dėlto socialiniuose tinkluose netrukus užvirė diskusijos, kad akcijos idėja nėra originali, o sukurta remiantis vienos rumunų reklamos agentūros pavyzdžiu, tačiau jokios informacijos prie reklaminio klipo nebuvo galima rasti.

15min susisiekus su „Mamų unijos“ atstove Justina Mėlinauskaite, ji patvirtino, kad projekto „Vienos kėdės istorija“ idėja yra pasiskolinta iš Rumunijos reklamos agentūros „Jazz Communication“. Lietuviškas projekto variantas pradėtas kurti gavus idėjos autorių leidimą.

„Mes turime pasirašę susitarimą su rumunais. Jie mums skolina idėją ir tampa partneriais. Viskas yra teisiškai įforminta. Šiuo metu ruošiame maketus, netrukus pasirodys ir reklaminė medžiaga su jų logotipais. Viską aiškiai iškomunikuosime“, - teigė J.Mėlinauskaitė.

„Mamų unijos“ ir „Jazz Communication“ susitarime numatyta, kad rumunai visose projekto reklamose bus nurodomi kaip partneriai. Idėjos autoriai planuoja atvykti ir į akcijos atidarymo renginį rugsėjo mėnesį.

Kristinos ir Aurelijaus Tumulevičių nuotr./Ineta Stasiulytė

Kaip pasakoja J.Mėlinauskaitė, rumunų idėją pasiūlė viena „Mamų unijos“ savanorė. Moterims taip patiko idėja, kad jos netrukus nusprendė susisiekti su jos sumanytojais. „Idėja pasirodė labai naujoviška ir neįprasta. Koncertinės paramos akcijos lietuviams jau yra atsibodusios, o „Vienos kėdės istorija“ - nustebina ir priverčia giliau susimąstyti apie pačią problemą“, - sakė „Mamų unijos“ atstovė.

Pasak Justinos, akcijos sumanytojai rumunai sulaukę lietuvių kreipimosi labai apsidžiaugė ir iš karto davė leidimą naudotis jų idėja. Jie tikisi, kad ir daugiau šalių inicijuos identiškas akcijas. Idėja džiugiai pasitikta ir Lietuvoje - vos tik apie ją paskelbus, prisijungti prie jos norą paskelbė ir daugybė lietuvių profesionalų: renginių organizatorių, viešųjų ryšių agentūrų.

Akcijos rengėjai tikisi, kad projektą pavyks įgyvendinti greičiau nei per du mėnesius. Ir ryžto jie nestokoja - žada akciją rengti tol, kol bus surinkta reikiama suma - 500 tūkst. eurų.

„Vienas iš tikslų - surinkti trūkstamas lėšas „Šeimos namų“ statyboms. Taip pat norime išreikšti solidarumą šeimoms, kurių vaikai serga vėžiu. Kiekvienas galės pasėdėti toje kėdėje, kurioje niekas įprastai nenori sėdėti. Siekiame, kad žmonės suprastų, jog nė vienas iš mūsų negalime būti apsaugoti nuo tos kėdės, nuo diagnozės“, - pasakojo J.Mėlinauskaitė.

Parama „Jaunimo linijai“ ir savižudybių prevencija

A. Mamontovas taip pat aktyviai dalyvauja „Jaunimo linijos“ veikloje ir prisideda prie savižudybių prevencijos. Jis pabrėžia, kad svarbu kalbėtis su žmonėmis, išklausyti jų problemas ir suteikti reikiamą pagalbą.

Į ren­gi­nį su­si­rin­ko dau­giau­sia jau­ni žmo­nės. Prie du­rų kiek­vie­ną pa­si­ti­ko ža­liai ap­si­ren­gęs „Jau­ni­mo li­ni­jos“ sa­va­no­ris ir da­li­jo in­for­ma­ci­ją apie tei­kia­mą psi­cho­lo­gi­nę ir so­cia­li­nę pa­gal­bą. Kiek­vie­nas iš jų bu­vo pa­si­ren­gęs ini­di­vi­dua­liai pa­si­kal­bė­ti ka­bi­ne­te.

Pas And­rių Ma­mon­to­vą, „Jau­ni­mo li­ni­jos“ va­do­vą Pau­lių Skrui­bį bei sa­va­no­rę Ve­ro­ni­ką La­kis plū­do klau­si­mai iš au­di­to­ri­jos, su­ra­šy­ti ant la­pe­lių. „Kaip pa­guos­ti žmo­gų po skau­džios ne­tek­ties?“, „Kaip už­mirš­ti my­li­mą žmo­gų, ku­ris ta­ve pa­li­ko?“, „Kaip kal­bė­ti su vai­ku, kad jam ne­kil­tų min­čių apie sa­vi­žu­dy­bę?“.

„Jau­ni­mo li­ni­jos“ va­do­vas P. Skrui­bys pri­sta­tė ir „Jau­ni­mo li­ni­ją“, ku­riai ne­mo­ka­mai skam­bin­ti ga­li­ma vi­są pa­rą. Vie­nas iš prio­ri­te­tų šio­je li­ni­jo­je - sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ja. Kaip pa­grin­di­nį sa­va­no­rių dar­bo įran­kį P. Skrui­bys įvar­di­jo klau­sy­mą­si, o tuo už­sii­ma ne psi­cho­lo­gai ar psi­chiat­rai, o jau­ni žmo­nės, praė­ję spe­cia­lius mo­ky­mus.

A. Ma­mon­to­vas ra­gi­no pa­mąs­ty­ti, ar daž­nai nuo­šir­džiai kal­ba­mės. Jis at­krei­pė dė­me­sį į vy­rus, ku­riems nuo ma­žens ka­la­ma - ne­verk. Su­si­kau­pu­sias pro­ble­mas jis įvar­di­jo kaip sa­vi­žu­dy­bės prie­žas­tį, o po­kal­bį - kaip pro­ble­mos spren­di­mą.

Į „Šiau­lių kraš­to“ klau­si­mus at­sa­kė And­rius MA­MON­TO­VAS.

- Sa­vi­žu­dy­bių pro­ble­ma Lie­tu­vo­je daug me­tų ne­spren­džia­ma. Po­li­ti­kai ne­ski­ria dė­me­sio, nes tai ne rin­ki­mų te­ma. Per me­tus Lie­tu­vo­je nuo gri­po mirš­ta aš­tuo­ni žmo­nės. Mes apie gri­pą tu­ri­me la­bai daug in­for­ma­ci­jos - kaip ap­si­sau­go­ti, gy­dy­tis. Nu­si­žu­do tūks­tan­tis žmo­nių. Vai­kų, jau­ni­mo, suau­gu­sių­jų li­ni­jos su­lau­kia tiek daug skam­bu­čių, kad net ir esant di­de­liam sa­va­no­rių skai­čiui, ku­rie yra pa­si­ru­o­šę at­sa­ki­nė­ti ir pa­dė­ti žmo­nėms, ne vi­si ga­li pri­si­skam­bin­ti. Mū­sų su­ma­ny­mas - švies­ti žmo­nes, kaip jie vie­ni ki­tiems ga­li pa­dė­ti.

- Pag­rin­di­niai klau­si­mai: ką da­ry­ti, jei­gu su­ži­nai, kad žmo­gus no­ri nu­si­žu­dy­ti, kaip at­pa­žin­ti sa­vi­žu­dį. Klau­sia­ma apie pa­ty­čias mo­kyk­lo­je. Apie tai ir sten­gia­mės dis­ku­tuo­ti, kal­bė­ti.

- Tu­riu tam tik­ros pa­tir­ties, nes dir­bau ra­di­jo sto­ty­je. Žmo­nės skam­bin­da­vo ir kal­bė­da­vo, kas jiems rū­pi. Se­niai bend­rau­ju su Jau­ni­mo li­ni­ja. Esu su­si­pa­ži­nęs su sa­vi­žu­dy­bių pro­ble­ma ir bū­dais, kaip ją spręs­ti.

- Rei­ka­lin­ga pre­ven­ci­ja - dar­bas su įvai­rio­mis ri­zi­kos gru­pė­mis, ga­li­my­bės gau­ti psi­cho­lo­gi­nę ir emo­ci­nę pa­gal­bą su­da­ry­mas, in­for­ma­vi­mas, kur jos gau­ti. Di­džiau­sias sa­vi­žu­džių skai­čius Lie­tu­vo­je yra tarp 40-ies me­tų vy­rų, ku­rie vie­ni­ši gy­ve­na kai­me ir var­to­ja al­ko­ho­lį. Su šia žmo­nių gru­pe kal­ba­ma ma­žiau­siai. Gal­būt šian­dien čia atė­jo to­kių žmo­nių drau­gai, gi­mi­nės, ar­ti­mi žmo­nės. Mū­sų tiks­las - kal­bė­ti apie sa­vi­žu­dy­bę ir ki­to­se gru­pėse.

Psichologinės pagalbos linijos Lietuvoje:

• ,,Paguodos telefonas“ Mažeikiuose - (8 443) 6 55 55
• ,,Vilties linija“ Telšiuose - (8 800) 1 70 00
• Jaunimo linija Vilniuje - (8 800) 2 88
• Psichologinės pagalbos telefonas Vilniuje - (8 800) 2 00 02
• Jaunimo linija Klaipėdoje - (8 800) 6 63 66
• Paguodos telefonas Klaipėdoje - (8 800) 6 07 00
• Anoniminė psichologinė pagalba telefonu Šiauliuose - (8 800) 1 11 11
• Jaunimo linija Marijampolėje - (8 800) 7 10 10
• Psichologinės pagalbos telefonas Alytuje - (8 315) 7 22 24
• „Paguodos telefonas“ Panevėžyje - (8 45) 50 06 95

Socialinės reklamos kritika ir vertinimas

Bonifacijus iš Vilniaus tikina, kad LRT RADIJO eteryje skelbiama Lietuvos antireklama. Socialiniame klipe skamba ir dainininko bei dainų autoriaus Andriaus Mamontovo balsas.

„Visų pirma, reikia pasakyti, kad tai yra ne reklama, tai - bandymas pasibelsti į žmones, žmonių širdį, protus ir sąžinę. Čia įvardijamos blogybės, su kuriomis mums reikia kovoti. Problemų sprendimas prasideda tada, kai problema yra įvardijama. Jeigu tos problemos jums skamba baisiai, yra du keliai: užsimerkti ir bijoti arba ieškoti, kaip jas spręsti. Šis socialinis klipas kviečia spręsti problemas“, - įsitikinęs A.

„Vienas dalykas yra labai akivaizdus: jeigu klausytojas taip sureagavo, socialinė kampanija jį pasiekė. Antras dalykas - išprovokavo ne tą reakciją, kurios tikėtųsi pačios kampanijos organizatoriai. Kaip pavyzdį jis pateikia senas socialines reklamas kaip „Tave parduos kaip lėlę“ ir pan.

„Kalbame apie savižudžių kiekį, kai ieškome pagalbos Jaunimo linijai ir t. t., tad negalima vienareikšmiškai vertinti pačios reklamos ar pačios komunikacijos gerumo ar blogumo iš vienos reakcijos. Tai, kad kampanijai jau pasiekė vartotoją, kad jis sako, jog išgąsdins kažkurią dalį žmonių, rodo, kad apie tai bus diskutuojama“, - svarsto A.

Jo žodžiais, visą laiką laikysimės nuostatos, kad viena reklama mums patinka, kita - nepatinka. „Vieni sakys, kad reikia nutylėti blogus faktus, kiti sakys, kad mes esame geri, kiti sakys, kad vis tik reikia spręsti pačius klausimus, o norint juos spręsti, reikia diskutuoti. Tačiau vien tai, kad yra diskusija, tikslas jau savaime pasiektas.

tags: #mamontovas #socialineje #reklamoje