Informacijos amžiuje, kai socialinė erdvė tampa vis svarbesne nuomonės formavimo platforma, propaganda ir dezinformacija kelia didelį susirūpinimą. Fiktyvios paskyros, melagingi naratyvai ir informacinės atakos tampa įrankiais, kuriais manipuliuojama viešąja nuomone ir skleidžiama dezinformacija. Šiame straipsnyje nagrinėjami propagandos tyrimai socialinėje erdvėje, atkreipiant dėmesį į dezinformacijos plitimą ir jo poveikį visuomenei Lietuvoje bei kitose Europos šalyse.
Dezinformacijos Plitimas ir Poveikis Lietuvoje
Naujausi tyrimai rodo, kad net 9 iš 10 lietuvių tiki bent vienu Kremliaus skleidžiamu melagingu naratyvu. Daugiausiai lietuviai užkimba ant propagandinių žinučių apie smunkančią Lietuvos ekonomiką, Rusijos karo galybę, gebėjimą kariauti be perstojo ir tikinimą, kad Baltijos šalis ji galėtų užimti per kelias dienas.
Pasak „Debunk.org“, prie to, jog Lietuva ir Baltijos šalys dažniau nei įprasta figūravo rusiškoje žiniasklaidoje, prisidėjo šalių sprendimas neleisti savo oro erdve naudotis Slovakijos ir Serbijos vadovams, keliaujantiems į Pergalės dienos paradą Maskvoje.
Rusiškos žiniasklaidos kanalai dažniausiai skleidžia dezinformaciją apie Lietuvoje ir jos kaimynėse neva kylančią naują nacizmo, antisemitizmo ir rusofobijos bangą, rengiami išpuoliai prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą, trečiadienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org.
Kariuomenės analitikai praėjusį mėnesį pastebėjo nežymų priešiškos informacijos, nukreiptos prieš Lietuvą ir jos sąjungininkus, augimą. Juose dominavo karinė tematika, siekis diskredituoti NATO aljansą, sumažinti visuomenės paramą Ukrainai ir menkinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Taip pat skaitykite: Pilietinis ugdymas ir propaganda
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį priėmė sprendimą blokuoti 53 IP adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas.
Pagrindiniai Propagandos Skleidėjai Lietuvoje
Tyrimas rodo, kad pagrindiniai Kremliaus propagandos skleidėjai Lietuvoje telkiasi apie Algirdą Paleckį, kuris dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas ir dar gegužę išvežtas į pataisos namus. Nors A. Paleckis artimiausius 5 metus leis už grotų, jo bendražygiai toliau aktyviai skelbia vaizdo įrašus ekspolitiko „Youtube“ kanale ir kitur.
Aktyviausius Kremliaus propagandos platintojus vienija ne tik minėtas TGKF, bet ir kitas A. Paleckio judėjimas „Teisingumo aušra“. Be A. Paleckio, analizuoti Erikos Švenčionienės, TGKF pirmininkės, pasisakymai. Taip pat TGKF nario Kazimiero Juraičio, pasirodančio interneto kanalo „PressJazz TV“ laidose, administruojančio kelis „Youtube“ kanalus bei portalą kazimierasjuraitis.lt. Su „PressJazz TV“ taip pat susijęs buvęs parlamentaras Audrius Nakas, valdantis ir portalą ekspertai.eu. Kristoferis Voiška - A. Paleckio bendražygis, buvęs judėjimo „Teisingumo Aušra“ narys, taip pat Vaidas Lekstutis-Žemaitis ir Eduardas Vaitkus, Jonas Kovalskis, kurie šliejasi prie A.
Analizė rodo, kad Kremlių šlovinantys veikėjai veikia aktyviai - per dieną skirtinguose kanaluose paskelbdami nuo kelių iki keliasdešimties įrašų. Aktyviausiai veikia teisininku besiskelbiantis J. J.
Kremliaus Propagandos Žinutės ir Jų Sklaida
LRT Tyrimų skyriaus kartu su partneriais - „Newsweek“ (Lenkija) ir „TVnet“ (Latvija) - atliktas tyrimas rodo, kad Rusijai įsiveržus į Ukrainą kaimyninėse šalyse tuo pat metu plito tie patys Kremliaus režimui palankūs teiginiai, prieš tai ištransliuoti pačios Rusijos. Dezinformacinėse žinutėse daugiausia dėmesio skiriama JAV / NATO kišimuisi į karą ar akcentuojamas jų įsitraukimas į karinius konfliktus praeityje.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų propaganda: analizė
Skleidžiamos Lietuvoje jau anksčiau išbandytos propagandos klišės, esą Ukrainoje dar nuo 2014 metų „savi šaudo į savus“, t. y. kalbama apie Ukrainos kariuomenės neva vykdomus nusikaltimus prieš civilius.
JAV yra kaltinama įsitraukimu į karą Ukrainoje („Jankių instruktoriai apmokė ukrainiečius“, „Ukraina yra tik JAV / NATO kolonija“), taip pat plinta žinutės, esą situacija Ukrainoje yra naudinga JAV (tenkina amerikiečių ginklų pramonės interesus), be to, tai esą būdas JAV sunaikinti Rusiją ekonomiškai.
Pirmosiomis karo dienomis socialinėje erdvėje plito ir dar viena žinutė: „Rusija - agresorė, o JAV / NATO geresnės?“. Ją lydėjo nuotraukų koliažai, iliustruojantys JAV arba NATO karinį įsitraukimą į konfliktus Sirijoje, Libijoje, Afganistane, Irake, Jugoslavijoje ir kitur.
A. Paleckio teiginiai, už kuriuos jis buvo nuteistas dar 2013 m., apie tai, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, atsikartoja ir karo Ukrainoje kontekste. Ši propagandos klišė naudojama kalbant apie nuo 2014 m. besitęsiantį Ukrainos karą su Rusija okupuotose teritorijose.
Penktoji Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje gausiai plitusi tema - Ukrainos karo pabėgėliai. Dalijamasi informacija apie „chamiškai“ besielgiančius ukrainiečius ir keliami klausimai dėl jų moralės. Pastebėtina, kad, kitaip nei Lenkijoje, ši tema Lietuvoje ir Latvijoje atsiskleidžia kiek subtiliau. Nors ir lietuviškoje socialinėje erdvėje plito rusiškos žinutės / vaizdo įrašai apie „nacionalistus pabėgėlius“ arba chuliganiškai besielgiančius Ukrainos pabėgėlius, čia labiau akcentuojama, kad „ukrainiečiai užima lietuvių darbo vietas“, jiems suteikiamos privilegijos.
Taip pat skaitykite: Apmokėjimas socialinėse įmonėse Lietuvoje
„Tai yra iniciatyva kurti priešo vaizdinį visose auditorijose. Ukrainiečiai Rusijos visuomenei yra vaizduojami jei ne kaip nacistai, tai kaltinami satanizmu. Tai naudojama vidaus auditorijai, tada ir Vakarų auditorijai - norima griauti tą paramą ir palaikymą Ukrainai“, - sako informacinio karo ekspertas N.
Ši propagandos tema taikoma įvairiems adresatams. Pavyzdžiui, per Euromaidaną, 2013-2014 metais, kai buvo sakoma, kad Kyjive ukrainiečių snaiperių buvo sušaudyti žmonės, o kartais netgi pasukama, kad net gruzinų snaiperiai (tai darė - LRT). Kuriama legenda, kad tai nėra Rusijos kaltė, o, suprask, savi šaudo į savus“, - sako N.
Technologijos Kovoje su Propaganda
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai teigia, kad dirbtinis intelektas (DI) gali padėti kovoti su propaganda. „Dirbtinis intelektas tampa galingu įrankiu, kuris gali greitai ir tiksliai įvertinti informacijos patikimumą ir aptikti subtilius propagandos elementus. Tai leis ne tik žurnalistams ar medijų kompanijoms, bet ir plačiajai visuomenei apsisaugoti nuo klaidinančios informacijos poveikio“, - sako projekto vadovas prof. Darius Plikynas.
Projekte pasitelkiami hibridiniai gilūs neuroniniai tinklai, kurie mokomi remiantis ekspertų atliekama pranešimų turinio analize. Šio proceso metu sukuriamas specialus tekstynas, leidžiantis mašininio mokymosi algoritmams mokytis atpažinti įvairias propagandos technikas.
Pasak P. Pakutinsko, botų blokavimo įrankiai vėluoja, todėl žmones geriausiai saugo įprotis abejoti. „Turime susitaikyti, kad internetas nebėra ta vieta, kur bendrauja tik žmonės.
Situacija Kitose Europos Šalyse
Verta apžvelgti ir situaciją kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Kaip parodė 2022 m. spalio mėn. Sofijos Atviros visuomenės instituto paskelbta sociologinė apklausa, Bulgarija - pažeidžiamiausia ES šalis dezinformacijos atžvilgiu, nes bulgarų žiniasklaidos raštingumas yra mažiausias iš visų ES valstybių narių.
Suomija, Norvegija, Danija ir Estija yra ES šalys, kurių gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra geriausias.
2024 m. kovo 1 d. Bulgarijos valdžios institucijos nusprendė imtis priemonių prieš dezinformaciją, o Gynybos ministerijoje buvo sukurta speciali struktūra dezinformacijai internete ir tradicinėje žiniasklaidoje stebėti.
Žiniasklaidos Priemonių Naudojimo Raštingumo Indeksas Europoje
Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo indeksas parengtas pagal Atviros visuomenės instituto Sofijoje Europos politikos iniciatyvą (EuPI) ir jame, remiantis žiniasklaidos laisvės, išsilavinimo ir pasitikėjimo žmonėmis rodikliais, vertinamas 41 Europos šalies atsparumo dezinformacijai ir melagingoms naujienoms potencialas.
| Šalis | Žiniasklaidos Raštingumo Indeksas |
|---|---|
| Suomija | Aukštas |
| Norvegija | Aukštas |
| Danija | Aukštas |
| Estija | Aukštas |
| Bulgarija | Žemas |
Atsakomybė ir Visuomenės Atsparumas
Lietuvos kariuomenės ekspertų teigimu, informaciniame amžiuje, su plačiomis informacinių technologijų galimybėmis ir gyvenant demokratinėje visuomenėje - visiškai užkirsti kelio dezinformacijai nėra įmanoma. Todėl, pasak jų, labai svarbu, kad žmonės būtų edukuojami, kad būtų ugdomas jų kritinis mąstymas ir vertinimas, ką ir kur skaitome, ką platiname savo draugų rate.
„Mūsų valstybė turi galimybes teisės aktų nustatyta tvarka riboti išorinius dezinformacijos srautus, tačiau kiekvienas iš mūsų pirmiausia turėtume jausti atsakomybę patys, kad nebūtume priešo suklaidinti ir netaptume dezinformacijos sklaidos kanalu“, - buvo teigiama Lietuvos kariuomenės komentare.
„Žmonės galvoja, kad institucijos padarys tą juodąjį darbą už juos pačius - ta informacija bus atskleista, o melas dešifruotas. Tai ir yra problema - visuomenė šiek tiek išlepinta mūsų institucijų darbo“, - teigė V.
Europos Sąjungos pozicija yra aiški ir įtvirtinta keliuose reikšminguose norminiuose aktuose - pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) įpareigoja socialinių tinklų platformas prisiimti didesnę atsakomybę už jų platinamą turinį, numatant ir griežtas sankcijas.
tags: #propaganda #socialineje #erdveje