Stipinkaulio lūžis: gydymas ir reabilitacijos trukmė

Stipinkaulio distalinio galo lūžiai (SDGL) yra vienas iš dažniausių kaulų ir raumenų sužalojimų. Jis sudaro apie 3 proc. visų rankos sužeidimų.

Epidemiologija ir rizikos veiksniai

Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus SDGL įvyksta maždaug 640 tūkst. gyventojų, Suomijoje - 258 iš 100 tūkst. gyventojų, Didžiojoje Britanijoje - 36,8 atvejai 10 tūkst. moterų ir 9 atvejai 10 tūkst. vyrų, vyresnių nei 35 m., Olandijoje - 26 atvejai 10 tūkst. gyventojų per metus. Lietuvoje, Sveidros duomenimis, 2010 m. dėl SDGL hospitalizuoti 1375 pacientai (986 moterys ir 389 vyrai). Vyresnių moterų SDGL patogenezės pagrindas gali būti osteoporozė, todėl, laiku atkreipus dėmesį į šį veiksnį, tikėtina, galima sumažinti moterų traumų dažnumą.

Dvi pagrindinės grupės pacientų, kuriems įvyksta SDGL, yra šios: didelės energijos traumos daugiausia jaunesniems vyrams nuo 5 iki 24 m. amžiaus bei mažos energijos lūžiai dėl sumažėjusio kaulų tankio vyresnėms moterims > 50 m. Dažniausias traumos mechanizmas - pasirėmimas delnu ištiesta ranka per alkūnę griūnant.

Klasifikacija

SDGL yra dažna patologija, todėl klasifikacijų yra daug. Tipiniai lūžiai yra pavadinti atskirų žmonių, pirmųjų aprašiusių juos, pavardėmis. Tai Colles, Smith, Barton, Chauffeur ir kt. lūžiai. Dažniausiai pasaulyje naudojama A. O. Muller klasifikacija. Joje išskiriami A, B, C tipai, atitinkamai rodantys ne sąnarinį, dalinį sąnarinį bei sąnarinį lūžį.

Kiekvienas tipas dar skiriamas į grupes ir pogrupius, iš viso į 27 skirtingus lūžio tipus. Dabar vis populiarėja Robert Medoff pasiūlyta atskira klasifikacija sąnariniams stipinkaulio distalinio galo lūžiams. Joje išskiriami penki pagrindiniai fragmentai: stipinkaulio ylinė atauga, nugarinis sąnarinis, vidurinis sąnarinis, alkūninis, ir delninis sąnariniai fragmentai. Ši klasifikacija yra orientuota į chirurginio gydymo metodą, kai specifiniai fragmentai fiksuojami atskirais tam pritaikytais implantais.

Taip pat skaitykite: Ergoterapijos svarba po stipinkaulio lūžio

Diagnostika ir radiologiniai parametrai

Rutiniškai atliekamos tiesinė ir šoninė distalinio stipinkaulio galo rentgenogramos. Standartinė tiesinė rentgenograma atliekama žastui esant per peties sąnarį atitrauktą 90 laipsnių kampu, sulenkus per alkūnę 90 laipsnių kampu (dilbis ir riešas neutralioje padėtyje). Standartinė šoninė rentgenograma atliekama žastui esant pritrauktam, sulenkus per alkūnę 90 laipsnių kampu ir plaštakai esant toje pačioje plokštumoje kaip ir žastas.

Vertinant stipinkaulio distalinio galo padėtį yra matuojami tam tikri radiologiniai parametrai: stipinkaulio aukštis, alkūnkaulio nuokrypis, nugarinis, delninis nuokrypiai, riešo padėties taisyklingumas, sąnarinio paviršiaus nelygumai, defektai. Standartinėje tiesinėje rentgenogramoje stipinkaulio aukštis matuojamas tarp 2 statmenų stipinkaulio ašiai linijų, kurių viena brėžiama per stipinkaulio ylinės ataugos viršūnę, o kita - per centrinį atskaitos tašką, paprastai aukštis būna 11-12 mm.

Kitas svarbus parametras yra alkūnkaulio nuokrypis, kuris taip pat matuojamas tiesinėje rentgenogramoje. Šis matmuo atspindi stipinkaulio ilgį ir jo įtaką distaliniam stipinkaulio alkūnkaulio sąnariui. Stipinkaulio distalinio galo stipininis nuokrypis - tai kampas, kuris matuojamas išvedus statmeną liniją stipinkaulio ašiai per centrinį atskaitos tašką ir liniją, kuri eina per stipinkaulio ylinės ataugos viršūnę ir centrinį atskaitos tašką, normos atveju šis dydis yra 22-23 laipsniai.

Standartinėje šoninėje rentgenogramoje matuojamas stipinkaulio distalinio galo delninis pakrypimas - kampas tarp linijos, jungiančios priekinį ir užpakalinį labiausiai distaliai esančius stipinkaulio taškus, bei linijos, išvestos statmenai stipinkauliui. Normos atveju delninis nuokrypis būna nuo 0 iki 28 laipsnių, vidutiniškai 10 laipsnių. Esant 10 ir daugiau laipsnių nugariniam nuokrypiui, indikuojama repozicija, didesnis nei 10 laipsnių delninis nuokrypis paprastai rodo nestabilų stipinkaulio distalinio galo lūžį, kuris turėtų būti stabilizuotas.

Išliekantis nugarinis ar delninis poslinkis sukelia vidurinio riešo sąnario nestabilumą bei gali sąlygoti riešo lenkimo ar tiesimo amplitudės sumažėjimą ir taip turėti neigiamos įtakos plaštakos funkcijai. Kitas svarbus šoninėje rentgenogramoje vertinamas parametras - stipinkaulio distalinės dalies sąnario atstumas, matuojamas tarp nugarinio ir delninio sąnario kraštų; normos atveju vyrams šis atstumas yra 20 mm, moterims - 18 mm.

Taip pat skaitykite: stipinkaulio lūžio gydymo eiga ir nedarbingumo laikotarpis

Sąnario lūžio atveju vertinamas kampas (angl. teardrop angle), kuris gaunamas išvedus vieną liniją per stipinkaulio centrinę ašį, o kitą - per delninį mėnuliuko duobės kraštą - tada šoninėje rentgenogramoje matomas U formos kontūras; šis kampas turėtų būti 70 laipsnių. Siekiant tiksliau įvertinti sąnarinį paviršių, gali būti atliekama 10 laipsnių šoninė rentgenograma, nes du trečdaliai stipinkaulio sąnarinio paviršiaus yra 10 laipsnių nukrypę stipinkaulio ašies atžvilgiu.

Gydymas: konservatyvus ir chirurginis

Kaip ir kiti lūžiai, distalinis stipinkaulio lūžis gydomas konservatyviu ar operaciniu būdu. Gydymas pasirenkamas pagal tam tikras indikacijas. Taikant chirurginį gydymą atsižvelgiama į patį pacientą, lūžio parametrus, lūžio stabilumą bei susijusius pažeidimus. Atsižvelgiama į paciento gyvenseną, darbo pobūdį, sveikatos būklę, amžių bei norą gydytis.

Konservatyvaus gydymo indikacijos ir eiga

Rekomenduojamos konservatyvaus gydymo indikacijos: stipinkaulio distalinio galo lūžiai be dislokacijos, nugarinis poslinkis - iki 10 laipsnių, sąnarinis nelygumas - ne didesnis kaip 1 mm, alkūnkaulio nuokrypis - ne didesnis kaip 3 mm, vyresnio amžiaus mažai fiziškai aktyvūs pacientai, nugarinis poslinkis gali būti iki 20 laipsnių, sąnarinis laiptas - 2 mm ir alkūnkaulio nuokrypis - iki 5 mm.

Imobilizuojama ortopediniu įtvaru 4-6 sav.; bendro sutarimo, kokia imobilizacija, nėra, vieni rekomenduoja įdėti įtvarą žemiau alkūnės sąnario, kiti - pirmas savaites iš dalies imobilizuoti alkūnę, vėliau antrą-trečią savaitę įtvarą trumpinant. Imobilizavus rekomenduojama tikrinti po savaitės atkreipiant dėmesį, ar nėra antrinio poslinkio, gipso spaudimo reiškinių, ar visos sausgyslės, ypač ilgasis nykščio tiesiklis, gerai funkcionuoja, ar nėra nervų sužalojimo simptomų.

Šio gydymo metodo trūkumai: riešas turi būti imobilizuotas 4-6 sav., dėl sumažėjusio kaulo tankio negalima išsaugoti stipinkaulio ilgio, sudėtinga užtikrinti patikimą imobilizaciją apkūniems pacientams, kurių dilbis stambus. Leone ir bendr. nustatė, kad vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų pirminis stipinkaulio sutrumpėjimo laipsnis, distalinio fragmento poslinkis į delno pusę ar nugarinio kortikalinio kaulo sutrupėjimas buvo prognoziniai ankstyvo ar vėlyvo antrinio poslinkio veiksniai. Nesbitt ir bendr. nustatė, kad vyresnių nei 65 m. pacientų grupėje vienas trečdalis visų be poslinkio gydytų lūžių gydymo metu dislokavo; vienintelis statistiškai reikšmingas prognozinis veiksnys buvo amžius.

Taip pat skaitykite: reabilitacija po alkūnės lūžio

Chirurginio gydymo indikacijos ir metodai

Chirurginis gydymas indikuotinas esant atviram lūžiui, dauginiams stipinkaulio, laivakaulio lūžiams ir nervų pažeidimams. Taikomi įvairūs chirurginio gydymo metodai, kaip antai stipinkaulio distalinio galo osteosintezė Kiršnerio vielomis, išorinė fiksacija susisiekiančiais ir nesusisiekiančiais fiksatoriais, fiksacija delnine, nugarine, atskirus fragmentus fiksuojančiomis sistemomis, fiksuoto kampo užrakinamomis ar paprastomis plokštelėmis, fragmentų atstatymas artroskopiniu būdu, defekto užpildymas kauliniu cementu ar kaulo transplantatu.

Fragmentų fiksacija Kiršnerio vielomis - palyginti paprastas ir efektyvus gydymo metodas, kuris gali būti taikomas esant ne sąnario lūžiui, lūžiui, kuris yra lengvai atstatomas, ar sąnario nekomplikuotam lūžiui, kai kaulo kokybė gera. Šios metodikos privalumas tas, kad procedūra yra minimaliai invazinė ir mažai žalojanti minkštuosius audinius. Komplikacijų pasitaiko retai, dažniausios jų infekcija apie vielas, stipininio nervo paviršinės šakos sužalojimas, tiesiamųjų sausgyslių dirginimas.

Išorinė stipinkaulio distalinio galo fiksacija yra greitas, palygint paprastas būdas fiksuoti fragmentus. Galima išskirti du tipus išorinės fiksacijos aparatų, naudojamų stipinkaulio distalinės dalies fiksacijai: susisiekiantys, t. y. fiksuojantys ir riešo sąnarį, bei nesusisiekiantys, fiksuojant riešo sąnarį paliekant laisvą, kas sąlygoja ankstyvą riešo funkcionavimą. Susisiekiantys išorinės fiksacijos aparatai fragmentų stabilumą užtikrina dėl ligamentotaxis poveikio.

Išilginis tempimas taikomas riešo sąnariui, stipinkaulio ilgis išlaikomas per lig. radioscaphocapitatum ir lig. radiolunatum longum. Ligamentotaxis turi keletą trūkumų: kadangi raiščiai yra viskoelastiniai, ilgainiui dėl didelės jėgos įtempimas mažėja, todėl operuojant atstatyti radiologiniai parametrai gydymo metu ar nuėmus išorinės fiksacijos aparatą gali pakisti.

Siekiant kuo tiksliau atstatyti lūžusio kaulo anatomiją, gali būti atliekama atvira repozicija ir kartu vidinė fiksacija. Vidinės fiksacijos pagrindinis privalumas - po operacijos galima ankstyva funkcija ir reabilitacija, tačiau vidinė fiksacija nėra tokia tvirta gydant osteoporozinį kaulą, todėl lieka dislokacijos tikimybė. Šios operacijos ypač išpopuliarėjo patobulėjus implantams, atsiradus rakinamoms fiksuoto kampo plokštelėms.

Biomechanikos studijų duomenimis, delninės plokštelės leidžia anksti pradėti funkcionuoti plaštakai. Taikant rakinamus sraigtus, plokštelė, kaip atrama, perduoda krūvį nuo sąnarinio paviršiaus per lūžusią metafizę į nesužalotą diafizę. Tačiau iki šiol nėra bendro sutarimo, nugarine ar delnine plokštele fiksuoti fragmentus. Dažniausiai stipinkaulio distalinio galo lūžiai būna pasislinkę į nugarinę pusę, todėl nugarinė fiksacija neutralizuoja deformuojančias jėgas, be to, čia mažai poodinio audinio, o tai labai palengvina prieigą prie fragmentų. Kadangi nugariniame riešo paviršiuje mažai minkštųjų audinių, kaulą dengia tik tiesiamosios sausgyslės ir jų dangalai, kaulas yra iškilas, todėl sausgyslės gali būti dirginamos metalinių konstrukcijų, kas gali paskatinti jų dangalų uždegimą ir vėliau plyšimą.

Atliekant artroskopinę operaciją, fragmentų atstatymas yra preciziškas: po tokios operacijos ekskliuduojama kaulo nesuaugimo tikimybė, operacijos metu neatliekami dideli pjūviai, daug mažesnė infekcijų rizika; be to artroskopinė operacija ryškiai pagreitina pasveikimą.

Reabilitacija: komponentai ir trukmė

Reabilitacija - tai įvairių gydymo metodikų ir priemonių visuma, skatinanti sveikimo procesą. Po operacijų, traumų ir lūžių skiriama reabilitacija būtent tam, jog kineziterapeutas užtikrintų jūsų kūno tinkamą gijimo procesą, tai yra, kad liktų kuo mažesni randai, kad sąnariai judėtų kuo laisviau ir kad sustiprėtų jūsų raumenys.

Kineziterapija yra viena iš pagrindinių reabilitacijos priemonių ir efektyvus būdas norint greičiau atsistatyti po patirtų traumų. Masažas yra naudingas kraujo apytakos gerinimui, kai kurių sužalojimų gydymui, skausmo mažinimui, raumenų atpalaidavimui, raumenų tonuso gerinimui. Fizioterapijos procedūros gerina kraujotaką ir audinių mitybą, slopina uždegimus, silpnina raumenų spazmus, malšina skausmą ir skatina gijimo procesus. Manualinės terapijos metu terapeutas naudodamas rankas atkuria taisyklingą visos apimties sąnario biomechaniką, taip pagerindamas paciento judrumą ir mažindamas skausmą.

Reabilitacija padeda sugrįžti į pilnavertį gyvenimą ir leidžia juo mėgautis. Po gipso nuėmimo apie 4-6 savaites vyksta judesių sąnaryje atstatymas. Atliekant intensyvius pratimus riešo sąnaryje, sportuojant, sunkaus fizinio krūvio metu skausmingumas rieše išlieka iki 1 metų, sąstingis rieše ir orų mainos skausmai kartais išlieka ir iki 2 metų.

Reabilitacijos trukmė gali skirtis priklausomai nuo paciento būklės, traumos ar ligos specifikos ir istorijos, žmogaus amžiaus, fizinio aktyvumo, pačiai reabilitacijai keliamo tikslo. Reabilitacija po operacijos ar konservatyvaus gydymo dažnai trunka apie 6-12 savaičių, tačiau tai priklauso nuo procedūros pobūdžio ir lūžio sudėtingumo. Sugrįžimas į darbą: lengvas darbas - po 2-4 savaičių, fizinis darbas - po 8-12 savaičių ar ilgiau.

Ankstyvoji reabilitacija - tai reabilitacijos forma, kurios tikslas yra pradėti reabilitacijos procesą kuo greičiau po traumos, operacijos ar ligos atsiradimo. Ankstyvoji reabilitacija dažnai pradedama dar ligoninėje, tačiau gali būti ir po hospitalizacijos tęsiama ambulatoriškai arba namuose. Antrinė reabiliatacija dažniausiai yra taikoma po pirminės reabilitacijos, kai pacientas jau buvo pradėtas gydyti.

Reabilitaciją gali paskirti įvairūs sveikatos priežiūros specialistai, priklausomai nuo paciento būklės, poreikių ir gydymo plano. Kineziterapeutas užtikrina, kad liktų kuo mažesni randai, kad sąnariai judėtų kuo laisviau ir kad sustiprėtų raumenys; taip pat dirbant su kineziterapeutu trumpėja sveikimo procesas.

Praktiniai patarimai pacientui

Pacientams patariama pirštus judinti net ir tada, kai ranka immobilizuota langetėje, nes tai padeda išvengti rankos tinimo. Rekomenduojama ranką parišti bei, jaučiant stipresnį skausmą, ranką šaldyti. Jei skausmas vargina, taip pat greičiausiai neapsieisite ir be nuskausminamųjų vaistų.

Po lūžio pacientas turėtų rūpintis savo sveikata: kreiptis į ortopedą-traumatologą per 1-2 savaites po traumos dėl kontrolinio rentgeno tyrimo; pirštus, kai ranka imobilizuota langetėje, judinti būtina; taikyti šalčio kompresus traumuotai rankai 3-4 dienas po traumos.

Jei lūžis gydytas operaciniu būdu, reikalinga išgydyti žaizdą: perrišti žaizdą kasdien su antiseptikais poliklinikoje, stebėti dėl galimų infekcijos požymių, siūlus pašalinti po 14 dienų, žaizdai sugijus. Pašalinus siūlus dar reikalinga 3-4 dienas žaizdą tausoti.

Prevencija ir kaulų sveikata

Kaulų tvirtumui įtakos turi amžius. Jauname amžiuje naujo kaulo formavimasis spartumu gerokai lenkia senų kaulų irimą, todėl jaunystėje kaulai daugiau auga, tvirtėja. Kai pastarųjų ląstelių aktyvumas pralenkia kaulą formuojančių ląstelių aktyvumą, kaulai tampa silpnesni, trapūs ir išauga rizika lūžti. Stipriems kaulams svarbi reguliari fizinė veikla, trunkanti ne trumpiau kaip pusvalandį; mankštintis reikėtų bent tris kartus per savaitę.

Kalcis, ypač drauge su vitaminu D, yra ypač svarbus kaulams; kalcio ir šio vitamino tandemas - idealus, norintiems turėti sveikus ir tvirtus kaulus. Mityba - svarbu subalansuoti mitybą taip, kad pakankamai su maistu gautumėte vitaminų, mineralų, baltymų ir skaidulų. Gydantis po kaulo lūžio labai svarbu nešioti kokybišką ortopedinį įtvarą bei atlikinėti specialius pratimus, kuriuos rekomenduos gydytojas.

Kada kreiptis į gydytoją

  • Riešo skausmas, ypač judant ar laikant daiktus
  • Judesių ribotumas
  • Matoma deformacija ar rankos neatitikimas
  • Silpnumas ar jėgos sumažėjimas
  • Lūžiai, kurie suaugo netaisyklingai

Ypač skubiai kreipkitės, jei pastebite tirpimą, dilgčiojimą ar rankos silpnumą, nes tai gali reikšti nervų pažeidimą. Venkite savarankiško gydymo ar bandymų „ištiesinti“ riešą, nes tai gali pabloginti būklę.

Dažni klausimai apie reabilitaciją ir mokėjimus

Medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo tvarką ir indikacijas nustato sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Tik FMR gydytojas, konsultacijos metu įvertinęs paciento diagnozę, gretutines ligas, taikytą gydymą, ligos sunkumo laipsnį, biosocialinių funkcijų sutrikimo lygį, galimas kontraindikacijas ir kitus aktualius duomenis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar pacientui gali būti skiriama medicininė reabilitacija.

Visi žmonės, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi teisę į visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jei šios paslaugos atitinka sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus ir dėl jų teikimo gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.

Jei reabilitacija vyks ne stacionare, gali būti mokami tam tikri papildomi mokesčiai už paslaugas, kurios nėra apmokamos PSDF arba kai pacientas renkasi privačias paslaugas; dėl tikslių sąlygų reikėtų kreiptis į konkrečią gydymo įstaigą.

Pratimai po riešo lūžio

Operacijos po netaisyklingo suaugimo: osteotomija

Stipinkaulio osteotomija - tai planinė operacija, kurios metu chirurgiškai perkerpamas ir perstatomas stipinkaulis, siekiant atstatyti taisyklingą riešo ir dilbio ašį, pagerinti funkciją ar sumažinti skausmą. Osteotomija - saugi ir efektyvi procedūra, skirta pagerinti riešo ir dilbio funkciją. Reabilitacija po osteotomijos yra būtina gijimui, todėl svarbu laikytis visų nurodymų.

Pooperacinis laikotarpis: žaizdos priežiūra - tvarstis laikomas sausas, siūlai pašalinami po 10-14 dienų; imobilizacija - ranka dažnai imobilizuojama įtvare 2-4 savaites; mankšta pradedama palaipsniui - pirmiausia pirštai, po to riešas; reabilitacija trunka apie 6-12 savaičių.

Gydymo būdas Indikacijos Reabilitacijos trukmė (apytikslė)
Konservatyvus (įtvaras/gipsas) Nesudėtingi, stabilūs lūžiai 4-6 sav. imobilizacijos, judesių atstatymas 4-6 sav. po nuėmimo
Kiršnerio vielos Ne sąnariniai, lengvai atstatomi lūžiai 6-12 sav. reabilitacija
Išorinė fiksacija Sudėtingesni fragmentiniai lūžiai, minkštųjų audinių pažeidimai 6-12 sav. ir priklausomai nuo aparato
Vidinė fiksacija (plokštelės) Sąnariniai, nestabilūs lūžiai 6-12 sav., ankstyva funkcija įmanoma
Artroskopinė korekcija Sąnariniai lūžiai, defektai Greitesnis pasveikimas, 6-12 sav.

Dažniausia priežastis - kritimas ant ištiestos rankos. Osteoporozė (kaulo retėjimo liga) susilpnina kaulą ir užtenka mažesnės jėgos sulaužyti kaulus. Su amžiumi kaulų tankis mažėja ir kaulai pasidaro silpnesni, todėl šie lūžiai dažnesni vyresnio amžiaus žmonėms. Ypač turėtų suklusti vyresnės nei 50 metų amžiaus moterys: visoms tokio amžiaus pacientėms medikai rekomenduoja atlikti kaulų mineralų tankio matavimo tyrimą, nes lūžis gali įspėti apie osteoporozę.

Pacientai, išgirdę, jog prireiks operacijos, neturėtų bijoti: pakartotinės konsultacijos metu įvertinus gijimo dinamiką kaip nepalankią, operacija ne tik leis visiškai atkurti kaulų anatomiją, bet ir užtikrins svariai trumpesnį reabilitacijos laiką, lyginant su tais pacientais, kuriems taikomas vien konservatyvus gydymas. Kreiptis pacientams reikėtų per 1-2 savaites po traumos, nes pavėlavus gali tekti atlikti labiau traumuojančią operaciją.

tags: #stipinkaulio #luzis #ir #reabilitacija #trukme