Smurtas prieš vaikus yra rimta problema, kurią reikia spręsti nedelsiant. Jei įtariate, kad vaikas patiria smurtą, svarbu pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms. Tai galite padaryti ir anonimiškai, jei jaučiatės nesaugiai ar nenorite būti įvardytas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė tvirtina: seksualinis smurtas - viena labiausiai vaiką žalojančių smurto formų, kuri ypač sunkiai atpažįstama ir įrodoma. Ji pasakoja, ką daryti įtarus, kad vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą.
Statistika apie smurtą prieš vaikus Lietuvoje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba informuoja, kad per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo nustatyta 190 galimo seksualinio smurto prieš vaiką atvejų. 2023 m. tokių buvo 384, o 2022 m. Tarnybos turimi duomenys rodo, kad 70-85 proc. Taip pat statistiniai duomenys byloja, kad nuo seksualinio smurto daugiau nukenčia mergaitės.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė teigia, kad vaiko teisių gynėjų turimi duomenys byloja, kad atvejai, kai vaikai patiria seksualinį smurtą, nėra itin dažni, palyginti su kitomis smurto formomis.
Kaip atpažinti smurtą prieš vaiką?
Yra keli svarbūs požymiai, kurie įrodo, kad vienoks ar kitoks veiksmas ar neveikimas yra smurtas:
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
- Kai tai daroma tyčia: veikiant ar neveikiant, tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia daromas poveikis vaikui.
- Įvairiais būdais: šis poveikis gali būti fizinis, psichologinis ar seksualinis.
- Sukelia pasekmių: poveikis reiškia smurtą, jeigu dėl to vaikas miršta, sutrikdoma sveikata, normali raida, sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, pažeminama vaiko garbė, orumas.
- Nepriežiūra: smurtu prieš vaiką taip pat laikoma ir vaiko nepriežiūra bei bet kokios fizinės bausmės.
Smurtu nelaikomi veiksmai, kai prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, bet šiais veiksmais siekiama išvengti dar didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima padaryti kitomis priemonėmis.
Smurto prieš vaikus formos:
- Fizinis smurtas - tai tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas.
- Psichologinis/emocinis smurtas - tai tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas.
- Seksualinis smurtas - tai vaiko išnaudojimas seksualiniais tikslais.
- Nepriežiūra ir apleistumas - tai kai suaugusieji nesirūpina vaiku, nepatenkina jo poreikių.
Visuomenė turi netylėti, jeigu pastebi stipriai pasikeitusį vaiko elgesį, jeigu vaikas neatvyksta į mokyklą, nedalyvauja pamokose, atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų.
Kur pranešti apie smurtą prieš vaiką?
Jeigu nukentėjote nuo nusikaltimo arba tapote nusikaltimo liudininku, turėtumėte apie tai pranešti policijai.
Pranešimo būdai:
- Pateikti pareiškimą policijai galite atvykę į artimiausią policijos komisariatą.
- Pranešti apie įvykį galite ir anonimiškai. Tokiu atveju pranešimas bus laikomas neoficialiai suteikta informacija policijai.
- Taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
- Pokalbiai galimi ir kreipiantis el. paštu arba skambinant telefonu.
Taip pat apie smurto prieš vaikus atvejus reikėtų pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams. Pranešus apie galimą smurtą įgaliotam teritoriniam skyriui, bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir imamasi atitinkamų veiksmų, kad vaikas būtų apsaugotas.
LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnis reglamentuoja pareigą informuoti apie nusikalstamas veikas vaiko atžvilgiu:
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdami apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.
Asmens, pateikusio informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus.
Kur kreiptis, jei patyrėte ar įtariate smurto prieš vaikus atvejus:
- Policija: Skubiosios pagalbos telefono numeriu 112 (visą parą).
- Vaiko teisių linija: 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Linijos konsultantų darbo laikas: I-IV 8.00-19 val.; V 8-18 val.
- Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Apie 3-4 proc. pranešimų per metus, pasiekiančių vaiko teisių gynėjus, yra anonimiški. „Kiekvienas gautas pranešimas, nesvarbu, kas jį pateiktų - prisistatęs pranešėjas ar pageidavęs likti nežinomas, - mums reiškia būtinybę reaguoti ir vertinti situaciją.
Pagalbos linijos:
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
- Vaikų linija: Nemokamas 116 111.
- Pagalbos moterims linija: Nemokamas 8 800 66366.
- Emocinės paramos tarnyba suaugusiesiems: Nemokamas 116 123.
- Psichologinių krizinių įvykių skambučių centras: Nemokamas 1815 (I-V 9-19 val.).
„Suaugusiesiems svarbu nuo mažens ugdyti vaiko suvokimą apie save ir savo kūną, aiškinant, jog be paties vaiko sutikimo niekam nevalia jo liesti. Svarbu mokyti vaiką atpažinti savo kūno ribas, pasakyti, kad ir aplinkiniai turi jas gerbti, taip pat paaiškinti, ką jis turėtų daryti, kai susiduria su kito žmogaus nemaloniu ir netinkamu elgesiu, prisilietimais, veiksmais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įsteigtas ir koordinuojamas konsultacijų centras - Vaiko teisių linija - bus prieinamas ir patogus kanalas, kuriuo visuomenė galės nemokamai konsultuotis ir gauti rūpimą informaciją visais vaiko teisių apsaugos klausimais ir pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.Per šią liniją vaikai ir suaugusieji galės pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais ir pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Svarbu žinoti, jog vaiko teisių gynėjai apsilanko šeimoje tik reaguodami į gautą pranešimą, jog vaikui galimai nesaugu, galbūt jis patiria smurtą arba jo poreikiai nėra atliepiami. Tačiau tais atvejais, kai paaiškėja, jog pavojaus signalai dėl vaiko nepasitvirtina ir jokių pažeidimų nenustatoma - su šeima atsisveikiname“, - paaiškino I.
„Matome, kad visuomenė tampa vis sąmoningesnė, tolerancija smurtui mažėja, tačiau šiandien to dar nepakanka. Labai noriu priminti, koks svarbus yra visos visuomenės ir aplinkinių įsitraukimas. Kviečiu visus žmones nebūti abejingus galimam vaiko teisių pažeidimui. Šios linijos pagalba vaikai ir suaugusieji gali pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Atminkite, kad pranešdami apie smurtą prieš vaiką, galite padėti jam išvengti tolesnės žalos ir užtikrinti saugią aplinką.