Lietuvos pensininkus pasiekė gera žinia - įsigaliojo priedai už darbo stažą. Šiame straipsnyje aptarsime, kam priklauso šie priedai, kaip jie apskaičiuojami ir kokios naujovės laukia pensininkų.
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių.
Nuo šių metų liepos 1 dienos, pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, už kiekvienus pilnus stažo metus, viršijančius 30 metų, prie asmens gaunamos valstybinio socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės) ir invalidumo/netekto darbingumo pensijos bus skiriamas 3 procentų bazinės pensijos (šiuo metu bazinė pensija 266 Lt) dydžio priedas.
Asmenys, turintys didesnį nei 30 metų darbo stažą, už kiekvienus papildomai dirbtus metus gaus po 7,98 lito pensijos priedo. Pavyzdžiui, pensininkas, turintis 40 metų darbo stažą, gaus 79,80 Lt priedą, 50 metų - 159,60 Lt.
„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad šis priedas kiekvienam pensijos gavėjui yra individualus ir apskaičiuojamas už kiekvienus asmens įgytus pilnus stažo metus virš 30 metų. Už kiekvienus pilnus stažo metus virš 30 metų bus mokama 3 procentai bazinės pensijos. Esant dabartiniam bazinės pensijos dydžiui - 266 Lt, už kiekvienus pilnus metus pensijos didės 7,98 Lt.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Liepos mėnesį priedas pradėtas mokėti visiems pensininkams už kiekvienus pilnus stažo metus virš 30 metų, už kuriuos pensininkui paskirta ir mokama pensija. Lapkričio mėnesį priedas už stažo metus bus išmokėtas ir už tą stažą, kurį pensininkas įgijo dirbdamas po paskutinio pensijos paskyrimo (perskaičiavimo) iki 2006 m. gruodžio 31 d.
Kartu bus išmokamas ir susidaręs nuo liepos 1 d. priedo skirtumas. „Kviečiame visus turėti kantrybės ir pasitikėti „Sodros“ darbuotojais, kurie pakels kiekvieną reikiamą bylą ir susumuos, už kiek metų reikia apskaičiuoti priedą“, - sakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Mikaila.
„Kiekvienas pensijos gavėjas, kuriam bus paskirtas priedas už stažo metus gaus sprendimą ir jo pensijos apskaičiavimo pažymą, kurioje bus nurodyta, už kokį stažą jam apskaičiuotas priedas.“
Dėl priedo už stažą paskyrimo kreiptis į „Sodros“ teritorinius skyrius ir pateikti dokumentų, įrodančių stažą, įgytą po 1995 m. sausio 1 d., nereikia. Tačiau, jei pensininkas turi dokumentus, įrodančius jo įgytą iki 1995 m. sausio 1 d. stažą ir jų „Sodros“ teritoriniam skyriui nepateikė, kai pensija jam buvo skiriama (perskaičiuojama), tokius dokumentus reikėtų pateikti skyriui.
Asmenims, kurie jau buvo pateikę visus turimus dokumentus, įrodančius stažą, dėl priedo apskaičiavimo kreiptis į „Sodrą“ nereikia. Priedas už stažą bus paskirtas be asmens prašymo nuo 2007-07-01. Skiriant šį priedą, bus įskaitomas asmens iki 2006 m gruodžio 31 d. įgytas Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas ir šiam stažui prilyginami laikotarpiai.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Delfi interviu – Teodoras Medaiskis. Kiek Lietuvoje reikės dirbti iki pensijos?
Kaip Apskaičiuojama Senatvės Pensija Lietuvoje?
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys:
- Bazinė pensijos dalis (fiksuota)
- Individualioji pensijos dalis (kintama)
1️⃣ Bazinė Pensijos Dalis
Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. 2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.).
Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio.
- ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą.
- ❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
2️⃣ Individualioji Pensijos Dalis
Ši dalis priklauso nuo:
- Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote.
- Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“.
- Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
📌 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija augs dar labiau - apie 90 eurų, arba 12,5 procento, ir sudarys apie 810 eurų.
💡 Papildomai:
- Gali būti priedai už papildomą stažą virš būtinojo, neįgalumą ar vaikus.
- Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
Jei asmuo gauna netekto darbingumo pensiją, paskirtą netekus 45-55 procentų darbingumo (III grupės invalidumo pensiją), įstatymas nustato, kad apskaičiuotas priedas už stažo metus mažinamas perpus. Asmenims, netekusiems 45-55 proc. darbingumo (3 gr. Priedas už stažą bus paskirtas be asmens prašymo nuo 2007-07-01.
Dar viena naujovė - nuo 2007 m. liepos 1 d. senatvės ir netekto darbingumo pensija galės būti paskirta iš naujo, jei pensijos gavėjas, dirbdamas po pensijos paskyrimo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, yra įgijęs papildomą 1 metų stažą. Kad pensija būtų paskirta iš naujo, pensijos gavėjas „Sodros“ teritoriniam skyriui turi pateikti prašymą.
Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Tiesa, Lietuva bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius. „Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti. Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP.
Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Tiesa, Lietuva bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius. „Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
Pensijų Skaičiuoklė: Kaip Planuoti Finansinę Ateitį?
Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas.
Pasinaudojus šia skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją. Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį. Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.
Ar Mano Papildomos Įmokos Turės Įtakos Išmokos Dydžiui?
Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Kada Galiu Išeiti Į Pensiją?
Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle. Visą pensijinio amžiaus lentelę rasite čia.
Kaip Pasikeistų Pensija, Jei Dirbčiau Dar 5 Metus?
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Planuok atsakingai, skaičiuok iš anksto ir užsitikrink finansinę ramybę ateityje.
Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
D. U. Taip, tačiau tokiais atvejais rezultatas bus orientacinis, nes faktinis pensijos dydis priklauso nuo tarptautinių susitarimų. dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo.
| Darbo Stažas (metais) | Priedas (litais) | Priedas (eurais) |
|---|---|---|
| 40 | 79,80 | ~23,11 |
| 50 | 159,60 | ~46,23 |
tags: #pensijos #padidejimas #nuo #darbo #stazo