Visais laikais žmonės domėjosi vaikų ugdymu, jų santykiais su tėvais, todėl šiame straipsnyje siekiama atskleisti šeimos, kaip vaiko socializacijos institucijos, ypatumus. Ta patirtis, kurią įgyjame šeimoje, išlieka visam gyvenimui. Todėl labai svarbu, kad visi šeimos nariai tinkamai auklėtų vaiką.
Kas yra socializacija?
Šeima - Pirmoji Socializacijos Institucija
Šeima atlieka daugybę funkcijų, kurios užtikrina vaiko gerovę. Nevykdydami jų, tėvai kenkia tiek vaikui, tiek sau.
Šeimos Funkcijos Vaiko Socializacijoje
Šeima atlieka keletą esminių funkcijų, kurios tiesiogiai veikia vaiko socializaciją:
- Reprodukcinė funkcija: Ši funkcija yra susijusi su giminės pratęsimo būtinybe. Tėvai turėtų nevengti šios temos, nes lytinis švietimas taip pat jų pareiga.
- Pirminės socializacijos funkcija: Šeima yra pirmoji vieta, kur vaikas mokosi socialinių normų, vertybių ir elgesio modelių.
- Edukacinė funkcija: Kadangi tėvai yra pirmieji ugdytojai, tai jie turėtų nuosekliai auklėti vaiką, atsižvelgiant į jo poreikius ir galimybes.
- Rekreacinė ir psichoterapinė funkcija: Ji paremta idėja, kad šeima turi sudaryti visas sąlygas, kad vaikas jaustųsi saugus. Vaikai turi mokytis relaksacijos sąlygomis, nepervargti mokydamiesi, todėl tėvai turėtų prižiūrėti vaiką, kad šis darytų pertraukėles. Be to, reikėtų kuo įvairiau ir prasmingiau paskirstyti laisvalaikį, kad vaikas gautų kuo įvairesnės patirties. Taip pat tėvai neturėtų užmiršti, jog neužtenka vaiką siųsti į brangiausias stovyklas, reikia ir patiems surasti laiko šeimyniniam bendravimui, išvykoms kartu.
- Ekonominė ir namų ūkio tvarkymo funkcija: Nuo to, kokia šeimos materialinė padėtis, priklauso ir vaiko gerovė. Aišku, tai neturėtų būti susiję su visų vaiko norų tenkinimu, tačiau reikia užtikrinti vaiko gyvybinių poreikių patenkinimą (maistas, būstas, apranga) bei teisę į išsilavinimą. Bet, kaip bebūtų gaila, šiuo metų ne visos šeimos gali tai suteikti savo vaikams. Materialinis skurdas gali daryti įtakos ir dvasiniam vaiko gyvenimui. Sunkiai besiverčiančios šeimos gali degraduoti kaip asmenybės.
Tėvų Teisės ir Pareigos
Vos gimęs kūdikis negali apsieiti be kitų pagalbos, ypač be savo tėvų. Jam reikia nuolatinės priežiūros bei dėmesio. Iš čia, „plaukia vaikui prigimtoji teisė būti auklėjamam, o tėvams - prigimtoji pareiga savo vaikus penėti, globoti, auklėti, vienu žodžiu - ugdyti“. Taigi ir tėvai, ir vaikai turi tam tikrų teisių ir pareigų. Kadangi vaikai nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų dažniausiai mato savo tėvus, nenuostabu, jog iš jų perima teigiamus ar neigiamus bruožus. Nes vaikai, stebėdami tėvų elgesį, stengiasi jį sąmoningai ar nesąmoningai atkartoti. Mėgdžiojimas - viena iš įgimtų vaiko savybių. Tėvų sąmoningas ugdomasis darbas šeimoje pasireiškia begale savybių, kurių svarbiausia ir prigimtinė kiekvienam tėvui - tai meilė savo vaikams. Tik tada, kai myli vaikus, gali būti auklėtojas. Tėvų, kaip ugdytojų, pareiga - kuo geriau pažinti vaiką, įskiepyti šeimos vertybes, tradicijas, įgūdžius, meilę žmogui. Kad kuo geriau pažintų savo vaiką, tėvai turi kuo daugiau su juo bendrauti. Bendravimas - irgi menas, kurio reikia mokytis nuo mažens ir nuolat jį tobulinti. Tėvai augindami vaiką (ypač kol šis auga vienas), neturėtų jo izoliuoti nuo kiemo draugų, bijant kad šis susidės su blogiukais. Juk kaip kitaip vaikas išmoks bendravimo įgūdžių? Neužtenka vien bendravimo su suaugusiais. Nereikia užmiršti ir to, jog teigiamas šeimos ugdymas vystomas tik normaliomis aplinkybėmis, kai šeimos gyvenimas vedamas taip, kaip priklauso, ir kai patys tėvai nusimano apie ugdymo taisykles. Kad vaikas būtų tinkamai parengtas išeiti iš šeimos aplinkos į visuomenės gyvenimą (pavyzdžiui į mokyklą), reikia jį tam parengti. Vaikas turi išmokti savarankiškumo, pasitikėjimo savo jėgomis, o kur kitur tai išsiugdyti jei ne šeimoje. Taigi šeima yra pirmoji vaiko ugdymo institucija, kuri neturėtų užmiršti šios, pagrindinės - ugdymo - funkcijos.
Vaidmenų Pasiskirstymas Šeimoje
Vaidmenų pasiskirstymas šeimoje turi didelę reikšmę. Tai, kokį vaidmenį vaikas atlieka šeimoje, turi įtakos ir gyvenimui už šeimos ribų. Vaidmuo - „tai lyg elgesio taisyklės, kurios diktuoja, kaip vaikui reikia elgtis “. Vaidmenys yra skirstomi pagal vaikų gimimo eiliškumą šeimoje. Taigi iš viso yra skiriami 3 vaikų vaidmenys šeimoje: vyriausias, vidurinis, jauniausias. Pagal tai galima spręsti ir apie pačių vaikų savęs vertinimą bei tėvų požiūrį į juos.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
- Vyriausias vaikas dažniausiai tampa tėvų pasitikėjimo objektu, jam skiepijamas atsakomybės jausmas.
- Vidurinysis vaikas, vos gimęs, iškart susiduria su konkurentu, todėl ateityje vis stengiasi jį pralenkti. Vidurinieji moka pakovoti už save, dažnai atsiduria konfliktiškose situacijose, bet nevengia ir kompromisų.
- Jauniausias vaikas šeimoje gauna daugiausia meilės: iš tėvų, senelių, vyresniųjų brolių ar seserų. Todėl kai kurie „pagrandukai “ stengiasi kuo ilgiau išlikti mažais. Jaunėliai dažniau linkę klausti patarimo kitų, užuot dirbę savarankiškai, todėl lengvai pasiduoda kitų įtakai.
Socialiniai Vaidmenys ir Statusai
Socialinis vaidmuo - tai vienam ar kitam statusui būdingas elgesys. Vienas žmogus gali turėti daugelį statusų. Pavyzdžiui, vaikas yra savo tėvų vaikas, vaikų darželio auklėtinis, mokinys mokykloje, bičiulis bendraamžių grupėje ir panašiai. Iš vaiko yra tikimasi, kad jis atliks tam tikrą vaidmenį atitinkantį statusą. Jei vaikas pradėjo eiti į mokyklą, tai jis turi laikytis mokiniui būdingų taisyklių: anksti keltis ir laiku nueiti į mokyklą, lankyti visas pamokas, atlikti namų darbus ir panašiai. Daugelio socialinių vaidmenų mokomasi dar vaikystėje. Vaikai dažnai žaidžia „tėtį “, „mamą “, imituodami savo šeimą, stengdamiesi atkartoti tėvų elgesį. Stebėdami suaugusius vaikai įgyja patirties. Jie susidaro nuomonę apie tai, kaip turi elgtis vyras, žmona vienas su kitu, kokie darbai labiau tinka vyrams, kokie moterims.
Socialiniai vaidmenys skirstomi į:
- Suteikiamus: Suteikiami vaidmenys atitinka tam tikrus kriterijus (lytį, amžių). Pavyzdžiui, jei mergaitė padeda mamai virtuvėje, ji pagiriama kaip būsima gera šeimininkė. Tuo tarpu besisukiojantis virtuvėje berniukas pagyrimų sulauks nevisada.
- Įgytus: Tai vaidmenys, įtvirtinami per individualų pasirinkimą. Tai, kad vaikas gimė berniuku - suteiktas statusas, o tam, kad taptų, sakykim, medžiotoju, reikia tam tikrų gebėjimų.
Taigi galima daryti išvadą, jog daugelį dalykų vaikai perima iš savo tėvų, stebėdami jų elgesį. Todėl tėvai turėtų ne pasakoti, kaip tinkamai elgtis, o rodyti tai savo elgesiu.
Vaikystė - Asmenybės Formavimosi Laikotarpis
Vaikystė - vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo tarpsnių. Juk būtent šiuo laikotarpiu formuojasi kalbos įgūdžiai, išmokstama pagrindinių normų bei vertybių, formuojasi pati asmenybė. Tai svarbiausieji socializacijos uždaviniai vaikystėje, todėl vaikui reikia sudaryti visas galimas sąlygas, kad to pasiektų. Nėra nustatytų taisyklių kaip ugdyti vaiką, nes nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu.
Socializacijos Tipai
Kaip nurodo dr. A. Juodaitytė, sociologas L. Slopinant:
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
- Slopinant: Tai tipas, pabrėžiantis vaiko paklusnumą, pagarbą autoritetui. Akcentuojama suaugusiųjų kontrolė vaikui, jis baudžiamas už blogą elgesį, nėra artimo bendravimo su tėvais.
- Dalyvaujant: Ši socializacija sudaro visas sąlygas vaikui pačiam ištirti pasaulį, ugdomas vaiko savarankiškumas. Vaikas artimai bendrauja su tėvais, kurie atsidėkoja už gerą elgesį, teikia simbolinius apdovanojimus ir bausmes. Tai socializacija, pagrindinį dėmesį skirianti vaikui.
Bet dažniausiai tėvai, ugdydami vaiką, perima tai vieno, tai kito socializacijos tipo bruožus. Iš tiesų, ne tiek svarbu, ko siekia tėvai, svarbiausia, kad vaiko socializacijoj vyktų visi svarbiausi procesai: savęs, kaip asmenybės atskleidimas; tradicijų bei kultūros perėmimas iš senosios kartos; tapsmas visaverčiu visuomenės nariu.
Tėvų Nuostatos Ugdymo Klausimais
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių išdrįsta pasipriešinti įvairių institucijų ketinimams atimti iš tėvų atsakomybę auklėti savo vaikus. Daugelis anketas pildžiusių tėvų (59%) sutinka, jog vaikų ugdymu daugiausia turi užsiimti patys tėvai. 39% mano, jog tai daryti turi auklėtojai, ir tik 3% tėvų savo vaikų ugdymą patiki seneliams. Didžioji dalis tėvų teigia, jog vaikai daugiausia išmoksta iš tėvų bei iš bendraamžių. Įdomu tai, jog 69% tėvų įvairiais būdais stengiasi kuo daugiau sužinoti apie vaikų ugdymą, ir tik 4% iš jų teigė, jog trūksta informacijos. Kalbant apie tėvų elgesį konkrečiose situacijose, džiugu, jog didesnė dalis tėvų stengiasi būti demokratiški: už blogą elgesį pabara vaiką, bando pasikalbėti; už gerą darbą pagiria, pabučiuoja; nesistengia pildyti visų vaiko užgaidų, geriau pasikalba su juo, paaiškina, kad neturi tiek pinigų, kad galėtų viską leisti.
Bausmės ir Paskatinimai
Vaikas turi žinoti, kokie apdovanojimai jo lauks, jei labai stengsis, ir kokie nemalonumai, jei elgsis priešingai. Po atliktos apklausos paaiškėjo, jog virš 40% tėvų neklaužadą vaiką aprėkia, ir tik 5% stengiasi gražiai pasikalbėti apie tai, ką vaikas negerai padarė. Tačiau vaiko negalima mokyti tik tada, kai jau kažką iškrėtė. Bausmės turėtų būti svarbios vaikui, žinomos iš anksto ir skiriamos ramiai. Svarbu, kad „tėvų sprendimai turėtų svorį, o ne tik drebintų orą “. Kuo dažniau vaikas girdi žodį NE, tuo greičiau prie jo įpranta ir ima elgtis priešingai. O tada sunku ką nors bepakeisti. Tačiau nevisada tėvai, vaikų užspiesti į kampą, nuleidžia rankas. Šiuo metu vis daugiau atsiranda tokių organizacijų, kaip tėvystės įgūdžių grupės, į kurias kreipiasi tėvai, kurie patiria vaikų auklėjimo sunkumus. Tokiose grupėse tėvai supažindinami su vaiko fiziniais bei psichiniais ypatumais, mokosi, kaip elgtis su maištaujančiu paaugliu ir panašiai. Iš tiesų, kad ir kaip tėvai stengtųsi ugdyti vaikus, jie visada susidurs su kokiom nors problemom. Tai įprasta. O nepajėgiantys tų problemų įveikti tėvai neturėtų bijoti ieškoti pagalbos. Jie visada gali kreiptis pagalbos į tėvystės įgūdžių grupę, ar į panašiais organizacijas, ir tikėtis profesionalios pagalbos. Dažniausiai tėvai problemas bando spręsti rėkimu ir tik vėliau ramiai, o jei problema išties rimta, vis daugiau tėvų kreipiasi į profesionalus.
Socialinė Rizika Šeimose ir Vaikų Socializacija
Socialinė rizika šeimose kelia didelį iššūkį vaikų raidai ir socializacijai. Dėl tėvystės įgūdžių stokos nesukuriamos saugios sąlygos fiziniam ir emociniam vaikų vystymuisi. Nesėkminga socializacija vaikystėje ir paauglystėje, iš biologinės šeimos perimtas tėvų elgesio modelis neigiamai atsiliepia jauno žmogaus savarankiškame ir jo sukurtos šeimos gyvenime.
Ikimokyklinio Ugdymo Svarba
Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta. Ankstyvasis ugdymas padeda suvienodinti įgūdžių skirtumus, mažina socialinę izoliaciją ir ruošia vaikus sėkmingam mokymuisi mokykloje bei gyvenime. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį vaikų mokymosi pasiekimams, socialinei ir emocinei raidai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Renata Bruožė, „SOS vaikų kaimų“ koordinuojanti atvejo vadybininkė, pabrėžia, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų namuose gali neįgyti tiek socialinių įgūdžių, kiek jų gautų darželyje bendraudami su bendraamžiais. Tokiose šeimose suaugusieji kartais nelavina tam tikrų vaikų įgūdžių, pavyzdžiui, higienos - tiek asmeninės, tiek aplinkos. „Kadangi maži vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, labai svarbu lavinti šiuos įgūdžius. Būtent higienos ir kiti kasdienio gyvenimo įgūdžiai galėtų būti ugdomi darželyje. Jei vaikas nelanko darželio ir pradeda lankyti priešmokyklinę grupę, kuri yra privaloma, per tuos metus šie įgūdžiai gali likti neišlavinti iki galo. Be to, mes žinome, kokie būna vaikai - tie, kurie neturi tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, nemoka nusiprausti ar ateina nešvarūs, gali tapti patyčių taikiniu tarp kitų vaikų“, - teigia R. Bruožė.
Vaikai, kurie nelanko ankstyvojo ugdymo įstaigų, nelavina savo bendravimo įgūdžių nei su kitais vaikais, nei su suaugusiaisiais. Todėl atėję į privalomą ugdymą jie dažnai negeba bendrauti, tinkamai išreikšti ar parodyti savo emocijų. Taip pat jiems gali trūkti savarankiškumo, kurį tam tikro amžiaus vaikai jau turėtų būti įgiję. Tėvams dažnai nėra lengva pasakyti, kad jų vaikas gali turėti tam tikrų sunkumų ir dėl to verta lankyti darželį, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip juos paskatinti priimti šį sprendimą. „Vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, dažnai trūksta kokybiškų socialinių ryšių. Jie gali patirti atskirtį, nes neturi galimybės bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti ugdomosiose veiklose ar išmokti bendravimo normų. Darželyje vaikai ugdosi svarbiausius socialinius įgūdžius: kaip susidraugauti, dalintis, spręsti konfliktus ir būti bendruomenės dalimi. Tai itin svarbu jų emocinei gerovei ir vėlesnei sėkmei mokykloje“, - priduria „SOS vaikų kaimų“ atstovė.
Dr. Vitalija Gražienė, Vilniaus kolegijos docentė, teigia, kad ikimokyklinio ugdymo patirtys suteikia vaikams tvirtą pagrindą lengviau įsilieti į visuomenę ir prisitaikyti prie kasdienių gyvenimo iššūkių, o pirmieji šešeri gyvenimo metai - ypač svarbūs asmenybės formavimuisi. Darželis yra svarbi socializacijos vieta, čia vaikas ugdomas kaip žmogus. Vaikų darželyje sudaromos sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi: bendraudamas su bendraamžiais ir padedamas rūpestingų pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų, vaikas mokosi komunikuoti, užmegzti draugystes, pažinti save. „Tai padeda formuoti socialinius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs vėlesniame gyvenime. Aplinka, kurioje vaikas auga, ir santykiai su kitais vaikais yra labai svarbūs, nes tai ugdo ne tik kognityvinius gebėjimus, bet ir emocinę bei socialinę brandą“, - sako V. Gražienė. Ji taip pat priduria, kad jei šeima neturi galimybių atžalų į darželį leisti visai darbo dienai, verta svarstyti darželio lankymą bent po pusdienį ar kelis kartus per savaitę, kad vaikas turėtų progą socializuotis. Be to, jei tėvai neturi galimybių savo vaiko pristatyti į ugdymo įstaigą, kai kurie darželiai ir savivaldybės siūlo pavežimo paslaugas. „Tėvams turi būti svarbu ne tik sudaryti sąlygas vaikui augti, bet ir padėti jam įgyti bendravimo įgūdžių, perprasti elgesio modelius bei mokytis svarbių gyvenimiškų įgūdžių, kuriuos jis pritaikys ateityje“, - sako ji.
Pozityvios Tėvystės Mokymų Svarba
Straipsnyje analizuojama pozityvios tėvystės mokymų svarba šeimoms, patiriančioms socialinę riziką. Laiku suteikta pagalba šeimai užtikrina rizikos veiksnių, susijusių su vaikų auklėjimu, mažėjimą, kokybišką tėvų-vaikų santykių kūrimą, kurių pagrindu tampa abipusė pagarba, lygybė, atsižvelgimas į kiekvieno asmens išskirtinumą, šeimos narių integralumas ir atsakomybė.
tags: #socialiniu #vaidmenu #pasiskirstymas #seimoje