Atnaujinta 2025-12-22
Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją. Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta. Valstybinė darbo inspekcija paruošė atmintinę apie darbo sutarties nutraukimo peripetijas.
Kas yra išeitinė išmoka?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti.
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Kada išeitinė išmoka nepriklauso?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. Ji nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties.
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Taip pat, didesnė išmoka priklauso darbuotojams, kurie įmonėje pradirbo ilgą laiką.
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje:
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kada mokama išeitinė išmoka Lietuvoje?
Išeitinė išmoka mokama atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57),
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56),
- šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
Išeitinės išmokos, kaip atleidimo iš darbo, teisinis pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Kaip išeitinė išmoka gali padėti pradėti savo veiklą?
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą.
Sąskaita123 yra internetinė apskaitos programa, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji siūlo intuityvią vartotojo sąsają, automatizuoja daug apskaitos procesų ir leidžia greitai tvarkyti finansinius duomenis. Naudodamiesi Sąskaita123, pradedantieji verslininkai gali efektyviai tvarkyti savo veiklos apskaitą, sutaupydami laiko ir užtikrindami tikslumą.
D. U. Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo. Tuo metu „Sodra“ skaičiavo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 77 tūkstančiai senatvės pensininkų. Šis skaičius didėja - palyginti, prieš metus dirbo 74 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų.
Nori atleisti ir nemokėti išeitinės
Ne visi darbdaviai vertina dirbančius pensininkus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Algirdas pasakojo, kad darbdavys nori jį atleisti iš darbo ir neišmokėti išeitinės. „Dabartiniame darbe dirbu jau 10 metų, prieš porą metų tapau pensininku, tačiau darbo nemečiau. Dirbau toliau, darbdavys mano darbu buvo patenkintas, tačiau dabar mūsų santykiai pablogėjo. Neįtinku darbdaviui, jis vis randa prie ko prikibti. Dirbti tapo nebeįmanoma. Pasakiau, kad noriu išeiti iš darbo“, - pasakojo vyras.
Jis tikino, kad sutarė su darbdaviu dėl išeitinės. „Ji man priklauso, nes išeinu iš darbo jau sulaukęs pensinio amžiaus. Tačiau netrukus darbdavys savo nuomonę pateikė. Jis tikino, kad iš darbo turiu išeiti savo noru, o išeitinė man nepriklauso“, - piktinosi Algirdas.
Vyras tikino, kad atsidūrė spąstuose. „Nebegaliu ir nenoriu likti šiame darbe, bet nenoriu išeiti be nieko. Tačiau darbdavys nesutinka išmokėti man išeitinės. Taigi, kur turėčiau kreiptis, kad gaučiau savo pinigus? Noriu kuo greičiau išeiti iš darbo ir susirasti kitą. Kol dar galiu noriu dirbti, nesinori gyventi vien tik iš pensijos. Jos galbūt ir užtektų pragyvenimui, tačiau tam tikras išlaidas tektų riboti, pavyzdžiui, rinktis pigesnes atostogų kryptis ar pigesnes pramogas“, - kalbėjo Algirdas.
Pensijos sulaukusiems darbuotojams priklauso išeitinė
Advokatė Evelina Kiznė pažymėjo, kad, kai darbuotojas nusprendžia išeiti iš darbo būdamas pensinio amžiaus, tai gali būti laikoma svarbia priežastimi. „O, turint svarbią priežastį, darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą vos prieš 5 darbo dienas, taip pat toks darbuotojas gali tikėtis ir išeitinės - vieno ar dviejų atlyginimų dydžio. Nutraukiant darbo sutartį dėl svarbios priežasties, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. O, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką“, - aiškino advokatė.
Anot jos, senatvės pensijos amžiaus sulaukęs darbuotojas, norėdamas pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties, turi būti sudaręs neterminuotą darbo sutartį. „Jeigu su darbuotoju buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, tuomet jis galės nutraukti darbo sutartį tik kitais pagrindais. Taip pat, jeigu darbuotojas nori išeiti į išankstinę pensiją, jis irgi negali nutraukti darbo sutarties dėl svarbios priežasties, sulaukus pensinio amžiaus. Norint pasinaudoti šia garantija, būtina sulaukti pensinio amžiaus, - komentavo E. Kiznė.
Kada išeitinė nepriklauso?
Pasak advokatės, svarbu ir tai, ar darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį, su kuriuo ir nori nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties: „Jei darbuotojas įsidarbino jau būdamas senatvės pensijos amžiaus ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, tuomet darbo sutartis gali būti nutraukiama tik kitais pagrindais.“
E. Kiznė atkreipė dėmesį, kad dažnai sulaukia klausimų dėl ilgalaikio darbo išmokos. „Žmonės klausia, ar darbuotojas, sulaukęs pensinio amžiaus, išeidamas iš darbo savo noru gali gauti ilgalaikio darbo išmoką. Tačiau tokia išmoka mokama tik vienu atveju - jei darbo sutartį nutraukia darbdavys savo iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Tad šiuo atveju savo noru išeinantis darbuotojas gali gauti tik 1 ar 2 vidutinių atlyginimų išeitines“, - sakė E. Kiznė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad, išeinant iš darbo dėl svarbios priežasties, būtina pateikti ir įrodymus, kad ta priežastis iš tikrųjų egzistuoja.
Garantijos priešpensinio amžiaus darbuotojams
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) taip pat pastebėjo, kad Darbo kodekse yra numatytos ir garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keleri metai. „Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau. Mat įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 2 metai“, - komentavo VDI.
Taigi, vietoje įprastų mėnesio arba dviejų savaičių (kai darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus) terminų, šie darbuotojai turi būti įspėjami apie sutarties nutraukimą anksčiau ir jiems turi būti užtikrinta galimybė pasiruošti pasikeitimams.
Dirbti gali ir pensininkai
Anot VDI, tais atvejais, kai darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė ir dėl to atleidžiama dalis darbuotojų, darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 3 metai, patenka tarp darbuotojų grupių, kuriems užtikrinama pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti.
„Darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbo santykiai tęsiasi ir darbuotojui sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Prie pensinio amžiaus artėjantis darbuotojas, pageidaujantis dirbti ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nieko specialiai daryti neturi, t. y. neturi darbdaviui teikti prašymo dėl tolesnio jo darbo ar pan.“ - aiškino VDI.
Anot inspekcijos, specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Mokslo ir studijų įstatymas nustato galimybę nutraukti darbo sutartį su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus.
Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo amžiaus
Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbo santykiai tęsiasi ir darbuotojui sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Prie pensinio amžiaus artėjantis darbuotojas, pageidaujantis dirbti ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nieko specialiai daryti neturi, t. y. Specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas nustato, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas negali būti jaunesnis negu 18 metų ir vyresnis negu 65 metų. Arba, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato galimybę nutraukti darbo sutartį su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus.
Pažymėtina, kad tokios išimtys gali būti nustatytos tik įstatymo lygmeniu, t. y. tokių išimčių, nenumatytų specialiajame įstatyme, darbdavys vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatyti negali.
Paprastai darbuotojo, sulaukusio senatvės pensijos amžiaus, darbo sutartis nėra keičiama, ji nenutrūksta ir nauja sutartis nėra sudaroma (išskyrus anksčiau minėtas įstatymų išimtis).
Sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva: ko tikėtis
Tuo atveju, kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį pageidauja nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, raštu įspėti darbdavį turi prieš 5 darbo dienas, t. y. taikomas trumpesnis įspėjimo terminas (kitais atvejais jis būtų 20 kalendorinių dienų).
Pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, sukakusiam senatvės pensijos amžių, įgijusiam teisę į visą senatvės pensiją dirbant pas tą darbdavį ir dėl šios priežasties nutraukiančiam darbo sutartį, išmokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė pažymi, kad trumpesnis - 5 darbo dienų - įspėjimo terminas taikomas ir išeitinė išmoka yra mokama ne bet kuriam senatvės pensijos amžių sulaukusiam darbuotojui, o tik atitinkančiam visas tolesnes sąlygas:
- senatvės pensijos amžių sukakęs darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį. Jeigu su darbuotoju buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, ši garantija netaikoma;
- darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensijos amžių. Jeigu darbuotojas išeina į „išankstinę pensiją“, ši garantija netaikoma;
- darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį. Jeigu darbuotojas pas tą darbdavį įsidarbino jau būdamas senatvės pensijos amžiaus ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, minėta garantija netaikoma.
Patarimas darbuotojui
Dėl aiškumo ir siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis (t. y. kad darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį ir dėl to pageidauja nutraukti darbo santykius), ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą (t. y. DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą).
tags: #darbo #kodeksas #pensininko #atleidimas #is #darbo