Darbo kodeksas 30 straipsniu reguliuoja psichologinį smurtą ir priekabiavimą, nustatoma prevencija, įrodinėjimas, sąvokos ir veiksmai, kurių turi imtis organizacijos. Tačiau dažnai psichologinio smurto sąvoka netinkamai suprantama, ja pradedama manipuliuoti, taikyti ten, kur ji neturi būti taikoma. Taip sugaištama daug laiko, kyla nereikalingų ginčų, manipuliuojama savo teisėmis. Psichologinis smurtas ir priekabiavimas apibrėžiamas Darbo kodekso 30 straipsnyje, todėl čia jo sąvokos neaptarsime, kalbėsime tik apie atvejus, kada ši Sąvoka netaikoma.
Mobingo samprata ir pagrindiniai požymiai
Mobingas - darbuotoją žlugdantis psichologinis spaudimas, ujimas. Tai - psichosocialinė ir darbo problema, vis dar sulaukianti per mažai dėmesio ir tyrimų. Mobingo terminas kilęs iš anglų kalbos žodžio mob, reiškinčio gaują, mafiją, prastuomenę arba puolimą. Tad mobingas yra apgalvotas, tikslingas, pasikartojantis ir sistemingas vadovo arba kolegos neetiškas elgesys darbovietėje, siekiant auka parodyti menkesnį, nereikšmingą, nekompetentingą. Galutinis tokio ujimo tikslas - išstumti engiamą asmenį iš kolektyvo ar organizacijos.
Iš pradžių žmogus pastebi esąs išjuokiamas, nuvertinamas, gali atkreipti dėmesį, kad viešai menkinami arba ignoruojami jo darbo rezultatai, idėjos ir pasiūlymai. Kartu moberis stengiasi auką eliminuoti iš bendrų ir perspektyvesnių veiklų, įtikinti bendradarbius, kad šis asmuo per mažai patyręs ar nesumanus. Tam pasitelkiamas šmeižtas, apkalbos, iš piršto laužti faktai. Smurtautojas viešai dangsto savo veiksmus tariamu mandagumu ir draugiškumu, įsižeidžia, kai kas nors domisi aukos skundais. Puolėjas siekia arba sunaikinti „grėsmės“ šaltinį, arba parodyti savo vertę, pabrėždamas kitų trūkumus. Todėl jo auka gali būti bet kuris kolektyvo narys.
Kodėl kyla mobingas?
Moberio varomosios jėgos - pavydas, garbėtroška ir puikybė. Pavydą lydi pojūtis „neužteks“, o pavydas generuoja norą pašalinti konkurentą ar „grėsmės“ šaltinį. Garbės troškimas kyla iš nevisavertiškumo ir vidinio nerimo, kai aplinkiniai palaikys jį nieku. Puolėjas nuolat vaikšto su kauke, o jo siekis - įtvirtinti dominavimą ir ignoruoti tuos, kurie jam atrodo įgrąsinantys. Todėl mobingo proceso metu auka gali būti bet kuris bendradarbis, kuris išsiskiria ar įkyla skirtingumu ar kompetencija.
Smurto pasekmės tiek asmeniui, tiek organizacijai
Taisyklingai išsprendus mobingą, stokojant jo - organizacijos kultūra stipriai keičiasi. Lėkštėjanti motyvacija, sumažėjęs įsipareigojimas darbe, kūrybos ir inovacijų trūkumas, didesnė darbuotojų kaita ir mažesnis produktyvumas - tai tik keli neigiami padariniai. Žmogui gali pasireikšti įvairios reakcijos: nerimas, miego sutrikimai, nuolatinė įtampa, izoliacija, depresija ar net savižudiškos mintys. Taip pat gali kilti fiziniai simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmai, nugaros skausmai, širdies ritmo pokyčiai. Psichologinis smurtas darbe galiausiai paveikia ne tik engiamą asmenį, bet visą kolektyvą: žmonės ima bijoti pasipriešinti, sumažėja pasitikėjimas įmone, kyla baimė iniciatyvai ir bendradarbiavimui.
Taip pat skaitykite: Stereotipų įtaka realybei
Kaip atpažinti psichologinį smurtą darbe?
Dažniausiai požymiai yra pasikartojantys ir nukreipti į konkretų asmenį arba kelias asmenų grupes. Dažnus ženklus apima: ignoravimas, izoliavimas, apkaltos, šmeižtas, nuolatinė nepagrįsta kritika, nepagarbūs komentarai, pašaipos, detalių ar užduočių iškraipymas, grasinimai ir spaudimas. Jei ryškėja nuolatinė įtampa, jaučiate, kad esate stebimas ar vertinamas neobjektyviai, arba jaučiate, kad aplinka siekia jus sumenkinti - tai ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
Kas dažniausiai tampa aukomis?
- Naujai įsidarbinę darbuotojai, neturintys tvirtos padėties.
- Kompetuojantys ar išsiskiriantys specialistai, kurių profesionalumas gali kelti pavydą.
- Mažumos ar pažeidžiamos grupės, įskaitant negalią turinčius asmenis ar emigrantus.
- Tylios ar intravertinės asmenybės, kurios dažnai sunkiau gina savo teises.
Lyčių stereotipų vaidmuo smurte
Lyčių stereotipai ir lyčių nelygybė yra pagrindinės priežastys, lemiančios smurto pasireišimą. Vrūstai teigia, kad vyras dažnai laikomas „galios“ ir atsakomybės simboliu, o moteris - silpnybė arba atsakomybių nešėjai. Toks stereotypinis požiūris kuria didesnę įtampą ir konfliktus, kurie gali išprovokuoti psichologinį smurtą ar net fizinį smurtą. Tyrimai rodo, kad dažnai smurtas kyla iš kultūrinės normos, kur vyrai turi dominuoti, o moterims reikia pritarti ir tyliai kentėti. Lietuvoje lyčių stereotipai ir toliau formuoja galios santykius, kurie gali būti pagrindinė smurto priežastis artimoje aplinkoje.
Kaip kovoti su mobingu ir užtikrinti saugumą darbo vietoje
Valstybinės institucijos rekomenduoja tyrinėti įrodymus, kurti aiškius pranešimų apie smurtą teikimo ir nagrinėjimo tvarkos procedūras, skatinti prevenciją ir švietimą. Vaporbingos priemonės apima: identifikavimą ir aiškią komunikaciją, periodinį psichosocialinės aplinkos vertinimą, darbuotojų mokymus, vadovybės įtraukimą į prevencines programas, ir konstruktyvų konfliktų sprendimą. Svarbiausia - sukurti darbo kultūrą, kur vis dėlto dominuoja pagarba, atvirumas ir teisių užtikrinimas.>
Individualūs veiksniai: fiksuokite įvykius raštu, rinkite įrodymus (SMS, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų parodymai), planuokite pokalbius su vadovu ar HR, naudokitės psichologo pagalba. Organizacijos lygmenyje būtina aiški politika prieš smurtą darbe, vidiniai skundų teikimo mechanizmai, vadovų mokymai ir psichologinė parama darbuotojams. Tam tikslui gali būti įdiegtos mobingo tyrimo tvarkos, įrankiai ir vertinimo kriterijai, aiškios šalinimo priemonės. Taip pat skatinamos prevencinės programos, kurios iš anksto užkerta kelią neetiškiems psichologiniams poveikiams ir diskriminacijai.
Teisinės gairės Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos darbą kodeksą, darbdavys privalo užtikrinti saugią, sveiką ir psichologiškai palankią darbo aplinką. Psichologinis smurtas prilyginamas darbo sąlygų pažeidimui. Gali būti kreiptasi į darbo ginčų komisiją, informuojama Valstybinė darbo inspekcija (VDI), ieškoma profesinių sąjungų pagalbos ar į teismą pateikiama žalos atlyginimo byla. Dažnai skundai apie psichologinį smurtą yra išreiškiami kaip mobingo atvejai, o teisiniu požiūriu mobingas yra laikomas ilgesniu, sistemingu spaudimu, siekiančiu išstumti auką iš įmonės.
Įžvalgos ir įrodymai
VDI atstovės teigia, kad svarbu nepirkti subjektyvių nuomonių be įrodymų. Dažnai darbuotojai kreipiasi dėl nepagarbaus elgesio, įžeidimų ar grasinimų atleidimu, taip pat dėl darbo organizavimo klausimų. Įrodymai gali būti įvairūs: SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo įrašai, liudininkų parodymai. Tvirtai patikimi įrodymai yra būtini įrodant psichologinio smurtą. Taip pat svarbu, kad skundai būtų pateikti laiku ir konstruktyviai, o ne tik emociniai išgyvenimai.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Prevencijos ir švietimo svarba
Prevencija - raktas į saugesnę darbo aplinką. Organizacijoms patartina įdiegti elgesio taisykles, reguliariai šviesti darbuotojus ir vadovus apie psichologinį smurtą, jo atpažinimą ir reagavimą. Taip pat būtina sukurti konstruktyvią konfliktų sprendimo sistemą ir užtikrinti lygiavertį informacijos paskirstymą visiems darbuotojams. Atitinkamos programos gali būti įdiegtos įvairiose įstaigose - nuo švietimo iki sveikatos priežiūros, siekiant sumažinti mobingo riziką ir pagerinti darbo klimatą.
Apibendrinimas
Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Mobingas - ilgas, organizuotas teroras, kurio tikslas - išvaryti auką iš įmonės. Smurto pasekmės yra platesnės nei vienas asmuo: paveikiamas viso kolektyvo klimatas, produktyvumas, pasitikėjimas, o organizacijos turi atsakyti už prevenciją ir teisinius mechanizmus. Sprendimai prasideda nuo suvokimo, švietimo ir aiškių organizacinių priemonių diegimo.
E. mokymas „Mobingas: kaip atpažinti ir reaguoti?“
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
tags: #steriotipai #smurtas #darbe