Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, o jo prevencija ir nukentėjusiųjų pagalba reikalauja koordinuoto, kompleksiško požiūrio. 2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (toliau - Įstatymas) Lietuvoje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (toliau - SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje.
Teisinis ir institucinės struktūros pagrindas
Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
2018 m. siekiant koordinuotai vykdyti informacinę - konsultacinę, patariamąją (lobistinę) veiklą, aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, užtikrinant tolydžią SKPC tinklą sudarančių organizacijų institucinių gebėjimų plėtrą, garantuojant smurtą ir prievartą šeimoje patiriantiems asmenims vienodą specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą ir kokybę, buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau - Asociacija), šiuo metu vienijanti visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas.
Prevencijos priemonės savivaldybių lygmeniu
Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai akcentuoja, kad visų formų smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.
Taip pat skaitykite: socialiniai smurto prieš moteris veiksniai
Prevencijos priemonės ir švietimas
Vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurto požiūriu, todėl būtina ugdyti sveikus santykius ir anksti pastebėti smurto požymius. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.
Ne mažiau svarbu informuoti visuomenę apie pagalbos galimybes: Kokybinio tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ ataskaitos išvadose per nukentėjusio asmens prizmę įvardijamos apsaugos ir pagalbos nukentėjusiam nuo smurto artimoje aplinkoje asmeniui teikimo kliūtys. Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas.
Specializuota pagalba: SKPC veikla ir paslaugos
2011 m. priėmus Įstatymą Lietuvoje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (toliau - SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje.
SKPC per 2020 m. devynis mėnesius iš viso užregistravo 12 655 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis (8 647 - suaugę asmenys ir 4 008 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais), iš kurių 80,6 % nukentėjusiųjų - moterys, 88,9 % smurtautojų - vyrai, 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyrų ir 57,6 % vyrų nukentėjo nuo vyrų.
Svarbu pažymėti, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po keleto ar net keliolikos smurto patyrimo atvejų. Skiriasi specialistų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais asmenimis požiūris į smurto artimoje aplinkoje problemą: vieni kaltina auką, kiti - smurtautoją, treti daugiausiai dėmesio skiria vaikams, ignoruodami tėvų problemas ir t. t.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Pagalbos priemonės nukentėjusiems
- Informacinė ir konsultacinė pagalba SKPC: teisinės, psichologinės ir socialinės paslaugos.
- Apsaugos priemonių inicijavimas: saugos planai, prevenciniai sprendimai, bendradarbiavimas su teisėsauga.
- Vaikų apsauga: nukreipimas į specializuotas paslaugas vaikams, užtikrinant, kad vaikai nebūtų ignoruojami.
- Bendrai taikomi sprendimai: bendradarbiavimas tarp institucijų siekiant nuoseklios pagalbos ir stebėsenos.
Statistinė situacija ir visuomenės požiūris
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai - po 145 pranešimus kasdien arba po 1 pranešimą pareigūnams kas 10 minučių. Oficialios statistikos portalo duomenimis, 80,2 % dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukos - moterys, kas dešimtas - vaikas, o 89,8 % iš visų smurtautojų - vyrai.
1997-1998 m. Lietuvoje vykdyto viktimologinio tyrimo rezultatai parodė, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje - 63,3 % suaugusių moterų patyrė vyrų fizinį ar seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta. Apie pačią pavojingiausią sveikatai/gyvybei smurtinį išpuolį policijai tuo metu pranešė 10,6 % nukentėjusiųjų.
2020 m. reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje apie smurtą artimoje aplinkoje nustatyta, kad Lietuvoje 18 % gyventojų patyrė smurtą artimoje aplinkoje, t. y. kas penktas gyventojas (23 % moterų ir 12 % vyrų). Iš esmės skiriasi smurtą patyrusių moterų ir vyrų ryšys su smurtautoju: moterys dažniausiai yra patyrusios nuo esamų ar buvusių sutuoktinių ar partnerių (net 85 % nukentėjusiųjų), o vyrai - nuo tėvų (44 % nukentėjusiųjų).
Barjerai kreiptis pagalbos
Aukos kaltinimas - viena iš priežasčių, dėl kurių nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje nesikreipia pagalbos. Net ir išdrįsus tai padaryti, tenka susitaikyti su tuo, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 15-20 % atvejų nuo visų BPC gautų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
53 % smurtą artimoje aplinkoje patyrusių respondentų teigė, kad jokios pagalbos negavo ir niekas jos nepasiūlė. Kitiems dažniausiai padėjo giminaičiai (15 %), draugai (10 %) ir teisėsauga (9 %). 60 % nukentėjusiųjų niekur nesikreipė. Per karantino laikotarpį smurtas padažnėjo: 7 % nukentėjusiųjų pasisakė paskutinį kartą patyrę smurtą per karantiną.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Viešinimo ir pasitikėjimo didinimas
Asociacija „Moterų informacijos centras“ kartu su partneriais 2019-2022 m. įgyvendino 3 reprezentatyvias gyventojų apklausas apie smurto artimoje aplinkoje problemos žinomumą, kurios parodė, kad didėja nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje (2019 m. 79 proc. gyventojų nepateisino smurto artimoje aplinkoje; 2022 m. - 92 proc.), Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų žinomumas (2022 m. 12 proc. respondentų žinojo apie SKPC, kai 2019 m. - nė vienas) bei pasitikėjimas policija (2019 m. į policiją kreipėsi 14 proc. nukentėjusiųjų).
Siekiant efektyvesnės prevencijos ir pagalbos, būtina didinti specialistų gebėjimus, viešinti SKPC paslaugas, užtikrinti nuoseklų institucijų bendradarbiavimą ir mažinti stigmatizaciją, kuri kliudo nukentėjusiems kreiptis pagalbos.
Rekomenduojami veiksmai ir iniciatyvos
- Integruoti smurto prevencijos priemones į savivaldybių strateginius planus ir užtikrinti jų finansavimą.
- Stiprinti SKPC tinklo žinomumą per viešinimo kampanijas ir bendruomenines programas.
- Ugdyti vaikų ir jaunimo emocinį raštingumą bei konfliktų sprendimo įgūdžius mokyklose.
- Teikti kompleksines paslaugas nukentėjusiems: teisines, psichologines, socialines ir medicinines.
- Skatinti institucijų tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir vieningas procedūras pranešimų peržiūroje ir reagavime.
- Mažinti nukentėjusiųjų kaltinimo praktiką per specialistų mokymus ir protokolų atnaujinimą.
Galimi rodikliai poveikiui vertinti
| Rodiklis | Vertinimo tikslas |
|---|---|
| Pranešimų apie smurtą skaičius | Stebėti pagalbos prieinamumo ir visuomenės informuotumo pokyčius |
| SKPC paslaugų gavėjų skaičius | Vertinti paslaugų naudojimą ir žinomumo augimą |
| Ikiteisminių tyrimų pradėtų byų dalis | Matyti teisėsaugos reagavimo efektyvumą |
| Gyventojų nuomonės apklausos | Vertinti nepakantumo smurtui ir pasitikėjimo institucijomis pokyčius |
Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir pagalba reikalauja ilgalaikių investicijų į žmogiškuosius išteklius, viešinimą ir koordinuotą institucijų bei bendruomenės įsitraukimą. Tik sistemingas darbas gali užtikrinti, kad nukentėję asmenys gautų reikiamą pagalbą, o prevencinės priemonės - sumažintų smurto pasikartojimą bei apsaugotų vaikus ir šeimas.
tags: #smurto #pries #moteris #prevencija