Kas ketvirtas dirbantysis Latvijoje - priešpensinio arba pensinio amžiaus, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi sociologinių tyrimų duomenimis.
Vidutinis dirbančiųjų Latvijoje amžius 2018-aisiais buvo 43,7 metų. Per pastarąjį dešimtmetį jis padidėjo 2,4 metų.
23,3 proc. visų dirbančiųjų Latvijoje pernai buvo nuo 55 iki 74 metų amžiaus. Pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje Latviją lenkia tik Lietuva (23,5 proc.), o po Latvijos - Estija ir Vokietija (23,1 proc.). Mažiausias šis rodiklis užfiksuotas Liuksemburge - 10,8 procento.
Nors kalbama apie pokyčius, neva lemsiančius orią senatvę, pastangos - kaip ir priemonės šiems tikslams pasiekti - kelia abejonių. Nuo 2022 metų dirbsiantys asmenys gautų 28,9 proc. atlyginimo siekiančią pensiją.
Tuo tarpu kitose šalys, tokiose kaip Portugalija ar Nyderlandai, santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo - kelis kartus didesnis. Tačiau tam, kad „pakelti nuotaiką“, EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) bruka kitus skaičius. Remiantis šiais duomenimis, Lietuvos pakeitimo norma yra 43 proc. Tačiau tai vargiai pakeičia esamą situaciją, jog 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gaus vos 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.
Taip pat skaitykite: Valstybinės pensijos Lietuvoje
Geriausios ir blogiausios pensijų sistemos pasaulyje
Kita vertus, kalbama, jog dėl tokios situacijos kaltas dar ir požiūris. „Pas mus nelaikoma, kad pasenęs žmogus vis dar yra žmogus. Čia toks agrarinės visuomenės palikimas, kai atrodo, kad žmogus užaugino vaikus ir jis nebegali nieko norėti, turi tenkintis skurdžiu pragyvenimu. Taip yra visą Nepriklausomybės laikotarpį“, - dar pernai kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. Tokį požiūrį neva iliustruoja ir situacija šalies kavinėse, kurias dažnu atveju užgulę jauni žmonės. Priešingai nei svečiose šalyse, garbaus amžiaus žmonių Lietuvoje tokiose vietose sutinkama daug rečiau.
Žinoma, kad 2025 metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidėjo iki 1038 eurų (12,3 proc. augimas). Vidutinė senatvės pensija padidėjo 73 eurais ir siekia 673 eurus; tiems, kurie turi būtinąjį stažą, pensija padidėjo 81 euru ir sudaro 721 eurą.
Nepaisant to, jog pensijų dydis Gerovės valstybėje indeksuojamas kasmet, siejant jį su vidutiniu atlyginimu, svarbu suprasti, jog atlyginimai auga greičiau nei pensijos. Tai viena iš priežasčių, dėl ko garbaus amžiaus žmonės lieka paraštėse. Prie miglotos ateities, be abejonės, prisideda ir visuomenės senėjimo reiškinys.
Pensinio amžiaus pokyčiai ir kaupimo sistemos
Ekonomistai pataria savo pensijai kaupti dar ir papildomai. Daugelis žino, jog pensinis amžius 2025 metais didėja dviem mėnesiais: vyrai į pensiją galės išeiti sulaukę 64 metų ir 10 mėnesių, moterys - 64 metų ir 8 mėnesių. 2026 metais pensinis amžius tiek vyrams, tiek moterims pasieks 65 metus.
Žinoma ir tai, kad Lietuvos pensininkų skurdo riba muša pavojaus varpais, užimant „pirmūnės“ vietą ES valstybių narių sąraše. Reiškiamos dvejonės ir pensijų kaupimo sistema.
Taip pat skaitykite: Airijos pensijų reforma
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) gūžčioja pečiais, esą siūlomos korekcijos šią sistemą dar labiau išbalansuos ir pablogins lietuvių galimybes sukaupti oriai senatvei.
Tiesa, kai kuriais rodikliais Lietuva ir Latvija yra panašios. Mat abejose šalyse į pensijų fondus sumokama nuo 1 iki 1,8 proc. BVP, o valstybių išlaidos pensijoms svyruoja nuo 6,4 proc. iki 6,8 proc. BVP. Skirtumas tas, kad Latvijoje visų darbingo amžiaus piliečių dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje - privalomas.
Naujoji Lietuvos Vyriausybė siūlo keisti automatinio įtraukimo į II pensijų sistemos pakopą nuostatas ir suteikti galimybę žmonėms bet kuriuo metu sustabdyti ar bet kokiam laikotarpiui įšaldyti savo periodines įmokas.
Žinoma, kad Lietuvos pensijų fondai - vieni svarbiausių investuotojų tiek šalies, tiek kitų Baltijos valstybių kapitalo rinkose.
Antrosios pensijų pakopos fondų valdomas turtas pasiekė 9,1 mlrd. eurų. Tačiau į akis kliūva Lietuvos banko siūlymas atsisakyti valstybės paskatos būsimiesiems pensininkams. Tad svarstoma, ar šalis pasiektų 70-80 proc. buvusių atlyginimų pakeitimo normą, o gal tai - tik muilo burbulas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugytojų amžiaus perspektyvos
Valstybės įnašas į antrosios pakopos pensijų fondus kasmet biudžetui atsieina 300 mln. eurų ir suma vis didėja. Diskutuojama, galbūt šias būsimų pensininkų kaupimui skirtas lėšas būtų galima naudoti neva spartesniam esamų pensijų didinimui. Valstybė į antrosios pakopos pensijų fondus iš viso pervedė 1,4 mlrd. eurų.
Lietuvos bankas mano, kad valstybės įnašą pakeitus darbdavių įmokomis išaugtų konkurencija darbo rinkoje. Tačiau vargu, ar realiame gyvenime būna taip, jog kai laimi vienas - kitas nepralaimi…
Žinoma, kad pasitraukimo iš kaupimo fondų draudimas pažeidžia Konstituciją. Nors Vyriausybė sakė leisianti pasitraukti iš antrosios pakopos fondų žmonėms, šį užmojį vėsina ekonomistų botagai.
Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių).
Pensinio amžiaus palyginimas Europoje ir pasaulyje
Kaip rašoma pranešime spaudai, naujausiais Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), apimančios 37 pasaulio valstybes, duomenimis, 2018 m. vidutinis jos šalių narių pensinis amžius buvo 63,5 m. moterims ir 64,2 m. vyrams.
„Šiuo metu Lietuva atitinka pasaulines tendencijas: senatvės pensijos amžiaus riba moterims yra 63 m. 4 mėn., o vyrams 64 m. 2 mėn., tačiau jau 2027 metais tiek vyrams, tiek moterims, šis slenkstis sieks 65 metus“, - pasakoja A. Paliukaitė. Kitose Baltijos šalyse pensinis amžius padidės dar greičiau. Latviai ir estai, atitinkamai iki 2025 m. ir 2026 m., pensinio amžiaus kartelę kels iki 65-erių. Oficiali pensinio amžiaus Latvijoje riba siekia 63 m. 6 mėn, Estijoje - 63 m. 9 mėn.
Pasak A. Paliukaitės, suprantama, kad išsivysčiusios šalys kelia pensinio amžiaus kartelę, norėdamos sumažinti didžiulę naštą, krentančią ant darbingo amžiaus žmonių pečių.
„Jei šiuo metu Lietuvoje vyresnių nei 55 m. žmonių skaičius yra apie 35 proc., už trisdešimties metų jis pakils iki 45 proc. Tuo pat metu demografinės senatvės koeficientas kasmet vis didėja. Pernai šimtui vaikų iki 14 metų amžiaus teko 132 vyresni nei 65 metų žmonės, rodo Statistikos departamento duomenys. Išsivysčiusiose valstybėse vis gerėjant medicinos technologijoms ir mažėjant gimstamumui, jų vyriausybės neturi kitos išeities kaip tik kelti pensinio amžiaus kartelę“, - sako A. Paliukaitė.
Vieną efektyviausių pensijų sistemų turinčioje Danijoje, pensinis amžius jau 2022 m. kils iki 67 metų, tą patį 2024 m. padarys ir geriausia šalimi pensininkams tituluojami Nyderlandai. Šiuo metu Danijoje pensinis amžius siekia 65 m., Nyderlanduose - 66 m. 4 mėn. Jungtinės Karalystės užmojai apima dar tolimesnę ateitį. Jau šiandien pensinio amžiaus kartelė čia užkelta iki 66 m., nuo 2028 m. ji padidės iki 67 metų, o 2037 m. sieks 68 m. Už šešerių metų pensinio amžiaus slenkstis 67 m. sieks ir Vokietijoje bei Ispanijoje. Abiejose valstybėse šiandien senatvės pensiją gauna asmenys, sulaukę kiek daugiau nei 65 m. Didžiausią pensinį amžių visoje Europoje šiuo metu turi Islandija - jis 67 m. siekia jau šiandien. Įdomu tai, kad šioje šalyje daroma išimtis jūreiviams, kurie į pensiją gali išeiti sulaukę šešiasdešimties. Kol kas Islandija kelti turimos ribos neplanuoja.
Nors bene visos Europos šalys pensinio amžiaus ribą didina, galima rasti ir išimčių. Dar visai neseniai, Norvegijoje pensinis amžius siekė 67 m., tačiau įvykdžius lankstumo pensijos sistemai suteikusią reformą, į pensiją šalies gyventojai gali išeiti nuo 62 iki 75 metų.
„Ši sistema susilaukė daugybės pagyrimų, nes ji daugiausiai naudos duoda tiems, kurie kelionę darbo rinkoje baigia vėliau. Tad taip norvegai yra skatinami dirbti ilgiau, o už tai valstybė jiems atsidėkoja papildomai. Tokiu būdu kovojama su neigiamomis augančios vidutinės gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo pasekmėmis, socialinės apsaugos sistema tampa mažiau apkrauta“, - sako A. Paliukaitė.
Žvelgiant už Europos ribų, galima pastebėti ir gerokai žemiau nuleistų pensinio amžiaus slenksčių.
„Pavyzdžiui, mažiausias pasaulyje pensinis amžius yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur jis siekia vos 49 m. Visgi šis amžius taikomas tik pačioje valstybėje gyvenantiems piliečiams - emigrantai, norintys gauti pensiją, privalo sulaukti 60 m.“, - pastebi A. Paliukaitė. Kiek mažesnį pensinį amžių galima sutikti ir daugelyje Azijos bei Afrikos šalių. Egipte, Kamerūne, Indijoje, Šri Lankoje jis siekia 60 m., o, pavyzdžiui, Irane, Vietname moterų pensiniam amžiui kartelė yra dar žemesnė ir siekia 55 m. Kitose aukštu ekonomikos lygiu ir ilga gyvenimo trukme pasižyminčiose valstybėse pensinis amžius aukštesnis. Pavyzdžiui, Australijoje jis šiandien siekia 66 m. ir dar 2023 m. liepą kils iki 67 m. JAV pensijų sistema panaši į Norvegijos - šioje valstybėje taip pat galima gauti tam tikras išmokas nuo 62 m., tačiau į pilną pensiją pretenduoja tik daugiau nei 66 m. sulaukę amerikiečiai.
Didesnė pensinio amžiaus riba dažnai koreliuoja su ilga gyvenimo trukme bei aukštu pragyvenimo lygiu, tačiau Libija ir Pietų Korėja - išimtys iš taisyklės.
„Pietų Korėjoje pensinio amžiaus kartelė užkelta vos iki 60 m., tačiau šalies gyventojai vidutiniškai darbo rinką palieka net 72 m. To priežastis - ne tik aukšta vidutinė gyvenimo trukmė, bet ir vienas didžiausių senyvo amžiaus žmonių skurdo lygių tarp EBPO šalių. Tai reiškia, kad korėjiečiams net pasiekus pensinį amžių reikia papildomai dirbti, kad užsitikrintų finansinį saugumą“, - sako A. Paliukaitė. Tuo metu Libijoje gyvenimo trukmė siekia daugiau nei 72 m., tačiau čia pensinė amžiaus riba - aukščiausia pasaulyje ir siekia 70 m.
„Luminor“ ekspertė pažymi, kad Lietuvoje šiandien vidutiniškai 65-erių sulaukę vyrai dar gyvena 14,5 metų, o moterys - net 19,7 metų. Tad net jeigu ateityje pensinis amžius bus dar labiau ilginamas, vis vien pensijoje praleisime daug laiko. Todėl anot specialistės, siekiant šiuos metus nugyventi patogiai, rūpintis savo ateitimi reikia ir individualiai, ir jau dabar.
„Norint išėjus į pensiją jaustis patogiai ir pernelyg nekeisti kasdienių įpročių, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų. Valstybės senatvės pensija užtikrina tik apie 30-40 proc. dabartinio žmogaus atlygio. Kaupiant antros pakopos pensijų fonde, ši suma paauga iki 40-50 proc. atlyginimo. Likusią dalį turėtų užtikrinti taupymas trečioje pakopoje. Visgi kaupiant pensijų fonduose visada reikia atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi“, - teigia A. Paliukaitė.
ES šalių pensinis amžius
| Šalis | Vyrų amžius | Moterų amžius | Metai | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Austrija | 65 | 60 | 2018 | Austrijoje iki 2033 m. |
| Bulgarija | 64 (ir 7 mėnesiai) | 62 (ir 2 mėnesiai) | 2024 | Bulgarijoje iki 2037 m. |
| Kroatija | 65 | 63 (ir 6 mėnesiai) | 2024 | Iki 2038 m. bus nustatytas vienodas moterų ir vyrų amžius - 67 metai. |
| Čekija | 63 (ir 4 mėnesiai) | 58 (ir 8 mėnesiai) - 62 (ir 8 mėnesiai) | 2018 | Čekijos Respublikoje 2015 m. |
| Danija | 67 | 67 | 2022 | Danijoje pensinis amžius bus palaipsniui didinamas iki 2022 m. iki 67 metų. |
| Estija | 63 (ir 9 mėnesiai) | 63 (ir 9 mėnesiai) | 2019 | Estijoje iki 2026 m. pensinis amžius turi būti palaipsniui didinamas iki 65 metų. Po 2026 m. |
| Vokietija | 65 (ir 7 mėnesiai) | 65 (ir 7 mėnesiai) | 2015 | Vokietijoje pensinis amžius turi būti didinamas palaipsniui ir iki 2029 m. sieks 67 metus. |
| Airija | 65 | 65 | 2024 | Šiuo metu Airijoje pensinis amžius yra 65 metai, jis bus palaipsniui didinamas ir iki 2028 m. |
| Italija | 67 | 67 | 2019 | Turi būti mokėjęs įmokas ne mažiau kaip 20 metų. |
| Latvija | 64 (ir 6 mėnesiai) | 64 (ir 6 mėnesiai) | 2023 | Iki 2025 m. |
| Nyderlandai | 66 (ir 4 mėnesiai) | 66 (ir 4 mėnesiai) | 2019 | Nyderlanduose pensinis amžius yra 68 metai. Valstybinė pensija visiems pagyvenusiems žmonėms turi būti didinama palaipsniui, kad iki 2022 m. |
| Rumunija | 65 | 61 | 2019 | Moterų amžius didinamas palaipsniui. Iki 2030 m. |
| Ispanija | 65 (ir 3 mėnesiai) | 65 (ir 3 mėnesiai) | 2015 | Iki 2027 m. |
| Švedija | 65 | 65 | 2020 | Iki 2023 m. pensinis amžius bus 66 metai, o iki 2026 m. |
| Jungtinė Karalystė | 66 | 66 | 2021 | Iki 2028 m. pensinis amžius turi būti padidintas iki 67, o iki 2046 m. |