Kompensacija už pavėluotą algos išmokėjimą: teisės aktai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime kompensaciją už pavėluotą algos išmokėjimą, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Nagrinėsime delspinigius, baudas, palūkanas ir galimybes atleisti nuo jų.

Darbo teisė

Delspinigiai už pavėluotą atlyginimą

Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai.

Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Valstybės duomenų agentūros paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu), jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nuo 2025 m. spalio 6 d. LR finansų ministro įsakymu delspinigių dydis yra 0,026 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.

Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija

Delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje. Delspinigių dydis nustatomas minėtąjį dydį padidinus 7 procentiniais punktais, dalijant iš 365 ir gautą sumą apvalinant iki trijų skaičių po kablelio, laikant, kad apvalinant mažiausia įmanoma reikšmė 0,001. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis, kurį galima pasitikrinti LR finansų minsiterijos svetainėje.

Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami:

  • už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
  • už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
  • už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos).

Mokesčių mokėtojui delspinigiai skaičiuojami ir už laiku nesumokėtą avansinį mokestį. Delspinigiai mokesčių mokėtojui taip pat apskaičiuojami, kai VMI mokestinio patikrinimo metu nustato, kad:

  1. buvo nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą mokesčių administratoriaus nustatytas nedeklaruotas deklaruojamas mokestis. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, jeigu jis mokesčių administratoriui nepateikė mokesčio deklaracijos ar pateiktoje mokesčio deklaracijoje nurodė mažesnę mokėtiną mokesčio sumą nei, vadovaudamasis atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatomis, nustatė mokesčių administratorius;
  2. buvo nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą mokesčių administratoriaus nustatytas neapskaičiuotas nedeklaruojamas mokestis. Laikoma, kad nedeklaruojamas mokestis nebuvo apskaičiuotas, jeigu jis turėjo būti, bet nebuvo atvaizduotas mokesčių mokėtojo finansinėje apskaitoje. Jeigu pagal teisės aktus finansinė apskaita neprivaloma arba joje neprivalu atvaizduoti apskaičiuoto mokesčio, laikoma, kad mokestis buvo apskaičiuotas, bet nesumokėtas.

Biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui delspinigiai neskaičiuojami.

Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus

Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį, nes:

  • neapskaičiavo nedeklaruojamo mokesčio;
  • nedeklaravo deklaruojamo mokesčio;
  • neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą.

Mokesčių mokėtojui neskiriama bauda, jei:

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

  • Mokesčių mokėtojui savarankiškai nustačius ir ištaisius klaidas pateikiant VMI atitinkamo mokesčio deklaraciją (jei jos buvo nepateikęs) arba pateikus patikslintą deklaraciją, kurioje nurodomas teisingas mokesčio dydis, tačiau tik tuo atveju, jeigu ji pateikiama VMI iki atitinkamo VMI pavedimo tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą, išrašymo dienos;
  • Mokesčių mokėtojui pašalinus VMI pareigūno mokestinio tyrimo metu nustatytus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo trūkumus ar prieštaravimus;
  • Biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui;
  • Atliekant mirusio mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą;

Be to, bauda neskiriama, kol kompetentingos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuroras, teismas) nepriims esminių sprendimų dėl asmens kaltės, atsakomybės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Prašymas atleisti nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų

Laisvos formos prašyme atleisti nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų turi būti nurodyta:

  1. Juridinio asmens pavadinimą ir teisinę formą arba fizinio asmens vardą, pavardę, mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (juridinio asmens kodą arba fizinio asmens kodą), kontaktinę informaciją, kitų elektroninių ryšių priemonių nuorodas ir (ar) numerius (pavyzdžiui, adresą korespondencijai ir (ar) telefono numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą ir (ar) e. pristatymo dėžutės adresą);
  2. Nuo kokio mokestinio laikotarpio ir kokio mokesčio baudų ir (ar) delspinigių, nuo kokios sumos (dydžio) baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų prašo atleisti, laikotarpį, už kurį apskaičiuoti delspinigiai (kai prašoma atleisti nuo skaičiuojamų palūkanų, galima nenurodyti jų sumos; kai Prašymas pateikiamas mokestinio patikrinimo rezultatų tvirtinimo metu, nenurodomos baudų ir (ar) delspinigių sumos);
  3. Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų pagrindą (MAĮ straipsnį ir jo dalį);
  4. Su atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų pagrindais susijusius faktinius duomenis ir įrodymus, patvirtinančius atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų pagrindus;
  5. Kitus turimus duomenis, susijusius su prašymo nagrinėjimu.

Turi būti pridėta: Prašymą pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, dokumentai, kuriuose pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą, sunkią fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį patvirtinantys kompetentingų institucijų išduoti dokumentai ir kt.); įgaliojimas, jei Prašymą teikia įgaliotas asmuo.

SVARBU. Mokesčių mokėtojui pateikus Prašymą arba atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų procedūrą pradėjus mokesčių administratoriaus iniciatyva, šių baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų priverstinio išieškojimo procedūros nepradedamos, o pradėtos turi būti sustabdomos iki sprendimo priėmimo dienos.

Mokesčių administratoriui priėmus sprendimą neatleisti nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų / palikus prašymą nenagrinėtą, šių mokestinių nepriemokų išieškojimas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių mokestinių nepriemokų išieškojimą, nustatyta tvarka.

Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka

Kai Prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos turi informuoti mokesčių mokėtoją raštu, kad jo atskiro prašymo nagrinėjimas sustabdomas tol, kol jis per rašte nurodytą iki 10 darbo dienų terminą pateiks visus reikalingus duomenis (dokumentus), ir gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu trūkstami duomenys ar dokumentai nebus pateikti.

Delspinigių skaičiavimo pradžia ir pabaiga

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama informacija apie delspinigių skaičiavimo pradžią, pabaigą ir trukmę įvairiais atvejais:

Pažeidimas Delspinigių skaičiavimo pradžia ir pabaiga Delspinigių skaičiavimo trukmė
Mokestis deklaruotas, tačiau nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestis sumokamas į biudžetą (įskaitytinai). Ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį (mokestinę nepriemoką) atsiradimo dienos.
Nedeklaruojamas mokestis nesumokėtas ar pavėluotai sumokėtas Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestis sumokamas į biudžetą (įskaitytinai). Ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino pabaigos.
Patikrinimo metu nustatyta, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo ar pavėluotai sumokėjo nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir skaičiuojami iki patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos tuo atveju, jeigu mokestis buvo sumokėtas pavėluotai. Nesumokėjus mokesčio per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo 21 dienos po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, bet ne ilgiau nei 180 dienų.
Patikrinimo metu nustačius, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo ar pavėluotai sumokėjo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir skaičiuojami iki patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos tuo atveju, jeigu mokestis buvo sumokėtas pavėluotai. Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino pabaigos.
Atliekant pakartotinį patikrinimą Delspinigiai skaičiuojami iki naujojo (pakartotinio) patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos tuo atveju, jeigu mokestis buvo sumokėtas pavėluotai. Nesumokėjus mokesčio per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo 21 dienos po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, bet ne ilgiau nei 180 dienų.
Mokesčių mokėtojui neinicijavus mokestinio ginčo, t. y. sutikus su sprendime dėl patikrinimo akto apskaičiuotomis sumomis Delspinigiai skaičiuojami iki patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą...

Neapmokestinamos išmokos

Tam tikros darbuotojui išmokamos sumos, kurios tiesiogiai susijusios su darbo santykiais, yra atleidžiamos nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir socialinio draudimo įmokų. Tarp jų - komandiruočių išlaidos, dienpinigiai, išmokos už darbą nuotoliniu būdu, kompensacijos už laikiną darbo sutarties sustabdymą ir kiti mokėjimai.Taip pat gali būti neapmokestinamas kelionės į darbą ir iš jo apmokėjimas (jeigu tenkinamos nustatytos sąlygos), delspinigiai už pavėluotą su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimą, taip pat išmokos darbuotojo mirties atveju.

Pagal GPM įstatymą, mokesčiai netaikomi išmokoms, kurios numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose. Mokesčiai netaikomi šiems atvejams: kompensacijoms už nepanaudotas atostogas, kompensacijoms nutraukus darbo sutartį, išmokoms už nekonkuravimą.

Tuo tarpu „Sodros“ įmokų atžvilgiu taikomi papildomi apribojimai - pavyzdžiui, šeimos nario mirties atveju GPM lengvata neribojama, o „Sodros“ įmokos netaikomos tik iki 5 MMA dydžio.

Neapmokestinamos išmokos:

  1. Komandiruočių Išlaidos: Tokios išlaidos yra neapmokestinamos, jei jos atitinka Vyriausybės nutarimu Nr. 99 nustatytą sąrašą (pvz., bilietai, viešbutis, viza). Taip pat privalomi dokumentai, įrodantys, kad išlaidos buvo patirtos komandiruotės metu arba dėl jos, ir turi būti išrašyti įmonės ar darbuotojo vardu. Jeigu išlaidos nepagrįstos dokumentais, jos laikomos pajamomis natūra ir tampa apmokestinamos.
  2. Dienpinigiai: Neapmokestinami tik tuo atveju, jei neviršija Vyriausybės nutarimu Nr. 526 nustatytų normų. Komandiruotėse į užsienį dienpinigiai nemokestinami, jei darbo užmokestis siekia bent 1,65 MMA. Svarbu stebėti 183 dienų taisyklę, kai darbuotojas ilgai dirba užsienyje.
  3. Išmokos Už Darbą Nuotoliniu Būdu: Jei yra susitarimas dėl darbo nuotoliniu būdu, o darbdavys padengia darbuotojo papildomas išlaidas (pvz., už internetą, elektrą), šios kompensacijos gali būti neapmokestinamos - tačiau tik tuo atveju, jei jos pagrįstos dokumentais. Dirbant iš užsienio, dienpinigiai nemokami, nes tai nėra komandiruotė.
  4. Kompensacijos Už Darbuotojo Turto Naudojimą: Jei darbuotojas naudoja savo turtą darbui, galima skirti kompensaciją, kuri nebus apmokestinama, jei yra rašytinis susitarimas ir apskaičiuotas pagrįstas kompensacijos dydis.
  5. Dovanos Ir Prizai: Nuo mokesčių atleidžiama, jei per metus dovanų vertė neviršija 200 eurų (kartu su šeimos nariams skirtomis dovanomis). Dovanos natūra (tame tarpe ir dovanų čekiai) neapmokestinamos „Sodros“ įmokomis.
  6. Gyvybės Ir Sveikatos Draudimo Įmokos: Neapmokestinamos, jei apdraustas asmuo - darbuotojas, sutarties trukmė ne trumpesnė nei 10 metų, naudos gavėjas - pats darbuotojas, įmokos neviršija 25 % darbuotojo atlyginimo.
  7. Pensijų Kaupimo Įmokos: Neapmokestinamas, jeigu paslaugos skirtos sveikatos priežiūrai (ne sveikatinimui), darbuotojas yra apdraustas, įmokos neviršija 25 % jo darbo užmokesčio.
  8. Akcijos Pagal Pasirinkimo Sandorius: Neapmokestinamos, jei darbuotojui naudinga ir įmokų suma kartu su kitomis išmokomis neviršija 25 % atlyginimo. Lengvatos taikomos, jei sandoris sudarytas po 2020 m. vasario 1 d.

tags: #kompensacija #uz #paveluota #algos #ismokejima