Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui nemokėti išeitinių išmokų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo ne dėl jų kaltės ir patys susirado darbą kitoje valstybės ar savivaldybių įstaigoje.
Šio siūlymo autoriai - Finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Tuo atveju, jei Seimas galutinai priimtų Vyriausybės siūlymą, šie žmonės atsidurtų paradoksalioje situacijoje - valstybė baustų juos išeitinių išmokų atėmimu, jei po eilinės „reformos“ be jokios kaltės netekęs darbo medikas ar pedagogas, sugalvos įsidarbinti pats - negaus teisėtai jam šiuo metu priklausančios piniginės kompensacijos. Toks pat likimas laukia kai kurių kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų darbuotojų - ugniagesių, socialinių darbuotojų ir pan.
SVARBU! Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. Naujausių teisės aktų pakeitimų apžvalga. Darbo užmokesčio švietimo įstaigose reguliavimas. Naujausi pakeitimai. Apmokėjimo už darbą formos švietimo įstaigose. Darbo sutartys. Kolektyvinė sutartis. Pareigybių lygiai. Pareigybių grupės. Subjekto lokaliniai teisės aktai, darbo tvarkos taisyklės, atlygio sistemos aprašymai. Darbo laikas. Įprastas ir sutrumpintas darbo laikas. MMA, MVA pokyčiai. Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema. Pareiginės algos bazinis dydis. Pareiginės algos pastovioji ir kintamoji dalys. Priemokos. Darbo apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ypatumai. Premijos. Mokytojo darbo krūvio sandaros nustatymas.
Priėmus siūlomą įstatymo projektą absoliuti dauguma pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų prarastų teisę į išeitines išmokas, nes beveik visos šio sektoriaus įstaigos - valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo tarifai
Išeitinės išmokos tikslas nėra vien pragyvenimo lėšų užtikrinimas, kol darbuotojas neras kito darbo. Tai ir tam tikras atlygis darbuotojui už ilgametį darbą įmonėje, atitinkamą indėlį į įmonės veiklą, lojalumą ir patį darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės faktą.
Ilgą laiką vienoje įmonėje dirbęs darbuotojas įgyja teisėtą lūkestį į savo indėliui į įmonės veiklą (stažą) proporcingą kompensaciją, jei darbo santykiai pasibaigtų dėl ne nuo paties darbuotojo priklausančių aplinkybių. Šis atlygis negali būti priklausomas nuo tolesnio darbuotojo elgesio pasibaigus jo darbo sutarčiai.
Projekte išdėstytas siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka ir aiškinamajame rašte jam keliamų tikslų. Rašte nurodoma, kad projekto tikslas (parengimo priežastis) - išspręsti darbdavio darbo prievolių perdavimo klausimus, kai likviduojant ar reorganizuojant įmones, įstaigas ir organizacijas darbuotojai perkeliami iš vienos įmonės įstaigos ar organizacijos į kitą, t.y., kad perkeliant darbuotojus, jiems nereikėtų išmokėti išeitinių išmokų. Tokių tikslų galima pasiekti paprasčiausiai įrašant, kad išeitinė išmoka nemokama, kai darbuotojai, jų sutikimu bei darbdavių susitarimu ar valstybės institucijų sprendimais, perkeliami iš vienos įmonės, įstaigos, organizacijos į kitą. Nors, mūsų nuomone, taip yra ir dabar.
Pabrėžiame, kad valstybės biudžeto asignavimų taupymas pažeidžiant teisėtus darbuotojų lūkesčius - negalimas ir netoleruotinas. Negalima pažeisti visų darbuotojų teisėtų lūkesčių vien dėl to, kad atskiri darbuotojai ir valstybės įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai piktnaudžiavo savo teisėmis ar paprasčiausiai elgėsi neteisėtai (tai ir paskatino nagrinėjamo projekto atsiradimą).
Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė šiam pasiūlymui be išlygų. Už siūlymą balsavo posėdyje dalyvavę komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Tėvynės sąjungos frakcijos narė Vincė Vaidevutė Margevičienė ir kiti komiteto nariai.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kategoriškai prieštarauja šiam siūlymui, nes grubiai pažeidžiami ne tik teisėti darbuotojų lūkesčiai, bet LR Konstitucija ir Europos socialinė chartija. Deja, apeliacijos vadovautis sveiku protu nebuvo išgirstos.
Sveikatos apsaugos, švietimo ir kai kuriuose kituose sektoriuose valstybės ir savivaldybių įstaigos turi beveik absoliutų monopolį. Privačių įstaigų šiuose sektoriuose labai nedaug, o mažesniuosiuose miestuose bei rajonuose - visai nėra. Medikai ir pedagogai praktiškai negali rinktis kokioje įstaigoje įsidarbinti - privačioje ar valstybinėje.
ES socialinė politika ir socialinis dialogas
Išeitinės išmokos mokėjimo sąlygos
Pagal straipsnio 4 dalį nustatytą išeitinę išmoką moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo.
Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos išeitinės išmokos pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokamos kas mėnesį lygiomis dalimis.
Taip pat skaitykite: 32 straipsnio komentaras
Išmokos nemokamos, jei atleidimo dieną valstybės tarnautojas eina kitas valstybės tarnautojo pareigas.
Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.