Fizinis aktyvumas - vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinančių fizinį pajėgumą, sveikatą ir didinančių gyvenimo įvairovę. Kad ir koks būtų greitas gyvenimo tempas, svarbiausias žmogui prioritetas privalo būti sveikata. Todėl fizinis aktyvumas ir sveika mityba tampa labai aktualiais klausimais šiuolaikinėje visuomenėje.
Gyvensenos reikšmė sveikatai ir neįgaliųjų populiacija
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis teigiama, kad 50% žmogaus sveikata priklauso nuo jo gyvensenos, 20% genetika, paveldėjimas, 20% aplinka ir tik 10% medicina. 2015 m. Lietuvoje neįgalieji sudarė 8,4% visos šalies populiacijos, t.y. 248,9 tūkst. gyventojų. Tai yra beveik dešimtadalis Lietuvos gyventojų, kuriems fizinio aktyvumo bei sveikos mitybos poveikis jų sveikatai ir gerovei gali būti kur kas didesnis negu sveikajam: pagerėjusi ištvermė, jėga ir lankstumas gali reikšmingai pagerinti neįgaliojo gyvenimo kokybę.
Įpročiu tapusi fizinė veikla bei sveika mityba gerina neįgalių asmenų funkcines galimybes, fizinį pajėgumą, sveikatą, socializaciją, didina toleranciją savo negaliai bei suteikia jiems galimybę kontroliuoti svarbiausius savo gyvenimo įvykius ir įgyvendinti savo lūkesčius. Fizinis aktyvumas - labai svarbus gyvenimo kokybės veiksnys, darantis įtaką žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai. Jo trūkumas tampa rimta kliūtimi neįgaliojo savarankiškumui bei nepriklausomybei. Sportas neįgaliems žmonėms yra ir viena iš socialinės įtraukties priemonių.
Barjerai ir kliūtys sportiniam darbingumui neįgaliųjų tarpe
Pastebėtina, kad judėjimo negalią turinčių asmenų (apie 60 tūkst. gyventojų) fizinis aktyvumas yra labai mažas. Pagrindinės to priežastys - nepritaikyta aplinka, tinkamo sporto inventoriaus bei metodikų trūkumas, sudėtingas nuvykimas iki sporto salės ar sveikos mitybos specialisto (ar jų nebuvimas), nemokėjimas savarankiškai apsitarnauti (apsirengti, naudotis kompensacine technika ir pan.) bei finansinės problemos. Dalyvavimas didžiausiame Baltijos šalyse dviračių renginyje - Vilniaus „Velomaratone“ yra numatytas tik tam tikram aukštesnio savarankiškumo lygiui, kurie geba važiuoti neįgaliųjų vežimėliais su specialiais priedais -varytuvais, todėl infrastruktūros ir priemonių trūkumas riboja platesnį įsitraukimą.
Projektai ir iniciatyvos fiziniam aktyvumui skatinti
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga vykdo projektą „Žmonių su negalia fizinio aktyvumo skatinimo programa“, kurio tikslas - didinti žmonių su negalia, ypatingai žmonių, turinčių judėjimo sutrikimų, fizinį aktyvumą. Bus surinkta 20 neįgaliųjų grupė, kuriems gydytojas dietologas parengs asmeninius mitybos planus bei konsultuos sveikos gyvensenos tematika. Landšafto terapijos ir rekreacijos centre Monciškėse, Klaipėdos raj. bus organizuota Šiaurietiško ėjimo stovykla (5 d.) asmenims, judantiems neįgaliųjų vežimėliais.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir poveikis
Numatomos 2 savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklos judėjimo negalios žmonėms. Viena stovykla bus skirta fiziškai neaktyviems ar neseniai negalias įgijusiems asmenims. Kita - aukštesnį savarankiškumo lygį pasiekusiems asmenims su judėjimo negaliomis. 1 savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovykla, asmenims, patyrusiems insultą ir jų artimiesiems. Numatomas stovyklos laikas 2017 m. gegužės - birželio mėn. Numatomas stovyklos laikas 2017 m. liepos mėn.
Dalyvavimas didžiausiame Baltijos šalyse dviračių renginyje - Vilniaus „Velomaratone“. Dalyviai - aukštesnio savarankiškumo lygio, kurie geba važiuoti neįgaliųjų vežimėliais su specialiais priedais -varytuvais. Numatomas laikas 2017 m. rugpjūčio mėn. 27 d. Vieta - Vilnius. Video filmukai bus parengti kiekvienos srities specialistų. Projekto įgyvendinimo laikas 2016 09 01 - 2017 08 31 d.
Inovacijos: informacinių technologijų integracija
Mūsų įstaiga savo darbo praktikoje visad ieško naujų, inovatyvių būdų, kurie atlieptų neįgaliųjų poreikius. Taip ir šį kartą, įgyvendinant projektą ir kuriant naują metodiką sportinio aktyvumo didinimui, buvo pasirinktas informacinių technologijų įtraukimas. Aiškiai ir lengvai suprantama informacija, įdomus pateikimo būdas, galimybė naudotis populiariu informacinių technologijų įrenginiu savarankiškai ir greitai pasiekiamas rezultatas, tai, mūsų manymu, raktas į intelekto sutrikimo negalią turinčio asmens motyvacijos sportuoti skatinimą.
Vienos iš pirmųjų veiklų eiga bus tokia: neįgalūs jaunuoliai kiekvieną dieną į savo mobilujį telefoną (jei jo neturi, bus duodamas) gaus iš anksto nustatytą priminimą apie sportinę veiklą. Atsižvelgiant į kiekvieno fizines galias parengti trumpi, nesudėtingi pratimai. Jaunuoliai, atlikę pratimą, magnetinėje lentoje uždės savo nuotrauką, kaip įvykdytos užduoties įrodymą.
Sporto ir informacinių technologijų sugretinimas kuriant šį metodą leis didinti jų savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, tobulėjimą IT naudojimo srityje, o tai itin svarbu norint palaikyti motyvaciją. Pagrindiniai fizinio aktyvumo realizavimo trikdžiai dažnai ir yra motyvacijos trūkumas. Ji - visų pastangų ir pasiekimų pagrindas. Jokia veikla neįmanoma be noro veikti, o noras veikti - be paskatinimo. Įvertinę šią svarbą procese, numatėme savaitės, mėnesio ir netgi metų sportininko rinkimus. Jais taps tie, kurie aktyviai įsitrauks į šią veiklą. Tad manome, jog toks paskatinimas bus efektyvus ir motyvuojantis.
Taip pat skaitykite: Sprendimai dėl moterų darbingumo
Intelekto sutrikimo turinčių asmenų ypatumai ir pritaikyta fizinė veikla
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, asmenys, turintys intelekto negalią, turi mažiau galimybių ir asmeninės motyvacijos dalyvauti fizinio aktyvumo ir sporto veiklose. Šis projektas turi aiškius tikslus - skatinti judėjimo ir intelekto negalią turinčius žmones kuo aktyviau sportuoti, didinti supratimą apie sporto svarbą sveikatai, mažinti jų diskriminaciją visuomenėje ir užtikrinti lygias teises. Taip pat inicijuoti savanoriškos veiklos kultūrą sporte bei dalinantis gerąja patirtimi, didinti asmenų, dirbančių su neįgaliaisiais, sportines kompetencijas.
Visos šalys turi skirtingos sportinės patirties dirbant su intelekto sutrikimo negalią turinčiais žmonėmis, todėl dalijimasis gerąja patirtimi bus viena prioritetinių sričių, kuri leis sužinoti ir išmokti naujų dalykų, kurti naujas metodikas bei jas įgyvendinti. Išmokyti intelekto sutrikimo negalią turinčius žmones džiaugtis fizine veikla gali tik daug žinių ir praktikos turintys specialistai, pripažįstantys žmonių individualius skirtumus ne kaip trukdžius, bet kaip teigiamų pokyčių galimybę.
Pavyzdžiui, turintiems Dauno sindromą sudėtinga atlikti kompleksines fizinių pratimų užduotis. Šie žmonės dažnai nesuvokia fizinių judesių atlikimo kaip visumos. Jie įvairias judesių grupes suskirsto į atskirus komponentus, išskaido juos savarankiškai, tik jiems suprantamu būdu. Fizinė veikla turintiems šį sutrikimą turi būti individuali ar mažose grupėse - tik tada jie jausis pastebėti, saugūs ir motyvuoti.
Vaikų fizinio aktyvumo raida ir aplinkos reikšmė
Vaikai iš prigimties yra judrūs. Poreikis judėti reiškiasi bėgiojimu, išdykavimu, įvairiais judriais žaidimais, suaugusiųjų ir bendraamžių judesių bei veiksmų mėgdžiojimu, lenktyniavimu. Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui.
Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių veikla, FA daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai, padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų, reguliuoti svorį, išvengti nutukimo, turi teigiamą poveikį emocinei jausenai. FA turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius.
Taip pat skaitykite: Darbingumo įtaka NPD
Šiandieniniai vaikai, alfa kartos atstovai, nuo mažens augantys su išmaniaisiais žaislais, aprūpinti naujausiomis informacinėmis technologijomis. Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu FA. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį.
PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 val. per dieną, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau ir tai matoma jau ikimokykliniame amžiuje: šio amžiaus vaikai per dieną laisvo pobūdžio lauko žaidimuose juda 34 min. per dieną; ugdymo įstaigose vaikai vidutiniškai aktyviai juda nuo 7 iki 13 minučių per 7 valandų darbo dieną; stebėjimo metu nustatyta, kad vaikų aktyvi veikla ugdymo įstaigoje sudaro 10 proc. Ikimokykliniame amžiuje suformuoti vaikų judėjimo įgūdžiai ir įpročiai, sveikatai palanki elgsena, turi įtakos vaikų elgsenai ir būnant vyresnio amžiaus.
Aplinkos poveikis fiziniam aktyvumui ir architektūriniai sprendimai
Vidaus ir lauko ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka - svarbus vaikų FA skatinantis veiksnys. Aplinkos infrastruktūra turi didelę reikšmę vaiko judėjimo motyvacijai, traumų prevencijai, judėjimo kokybei, sveikatai ir kt., tačiau visada lauke vaikai turi daugiau galimybių intensyviau judėti nei patalpoje. Lietuvos klimatinės sąlygos (krituliai, stiprūs vėjai, šaltas oras ir kt.) dažnai riboja ikimokyklinio amžiaus vaikų, ypač silpnesnės sveikatos ir mažiau užsigrūdinusių, judėjimo lauke galimybes. Todėl tenka ieškoti efektyvesnių vaikų judėjimo būdų, pritaikant ikimokyklinio ugdymo įstaigos vidaus ir lauko aplinką FA.
Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė leido apibrėžti dinaminės ugdymo(si) aplinkos sampratą: dinaminė ugdymo(si) aplinka - erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų FA, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą. Architektūros dimensiją apima šie elementai: objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė ir medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro tokie elementai: ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt.
Anot E. Adaškevičienės, sukurti vaikų FA optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios; inventorius išdėliotas žemai; priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių; būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti; naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai); siekiant sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.
Tyrimų nustatyta, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklinukų FA. Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt. Buvo nustatyta, kad pagerėjo vaikų, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimų įrodyta, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą.
Architektūros pavyzdžiai, skatinantys judėjimą
Vaikų darželis „Sakura“ Čibos mieste, Japonijoje. Gamtinis sklypo reljefas leido sukurti pastatą „laiptų“ idėjos principu. Toks architektūrinis sprendinys skatina vaikų judėjimą įveikiant kliūtis - interjere dominuojančius laiptus, o norint patekti iš vieno taško į kitą, reikia nuolat kopti pakopomis. Kuriant vaikų darželio pastatą buvo siekiama sukurti vientisą erdvę - išlaikyti „didelių namų“ ir „vieno kambario“ koncepciją. Išlaikant vieno atviro kambario idėją ugdymo įstaigoje išvengiama „aklų“ patalpų, viskas yra matoma.
Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaiga Kumamoto mieste, Japonijoje turi vidaus kiemelį, o jo viduryje, grindyse, įrengta speciali įdauba. Lyjant lietaus vanduo patenka į šią įdaubą ir susidaro didžiulė bala, primenanti baseiną. Vaikai gali taškytis ir žaisti joje nevaržomi. Dienomis, kai nelyja, vaikų darželio vidaus kiemelis tampa badmintono ar tinklinio aikštele.
„Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centras Sidnėjuje, Australijoje. Interjere sukurta gamtinės aplinkos imitacija, skatinanti vaikus ieškoti, atrasti ir judėti. Įstaigoje suformuotas nelygus - reljefinis grindų paviršius, su kalvelėmis, žolės imitacijos danga, medinėmis lentomis, „upelio“ imitacijomis, sukurtomis iš natūralios medžio žievės, smėlio sankaupomis, tilteliais, laipteliais ir pan. Vyrauja lenktos linijos, primenančios natūralią gamtą.
Vaikų darželis „Children’s House in Riedlepark“ Friedrichshafen mieste, Vokietijoje. Architektūriniu fasado akcentu tampa plati, per visą šiaurinio fasado plotį, veja apželdinta rampa. Iš antro aukšto galima nusileisti tiesiai į greta esantį parką ir lauko žaidimų aikšteles. Pastato viduje dominuojančia erdve tampa pirmo aukšto fojė su plačiais laiptais į antrą aukštą. Laiptų pakopos suprojektuotos taip, kad gali būti pritaikomos kaip sėdėjimo suolai ar rampa čiuožti, kopti arba pakylos chorui ir kitiems renginiams.
Treniruočių tipai ir fizinio aktyvumo komponavimas
Jėgos pratimai - tai jėgos pratimai, dažniausiai pasikartojantys judesiai, kurių metu reikia įveikti pasipriešinimą. Tai gali būti pritūpimai, atsispaudimai ir treniruokliai. Nekontroliuojamas pakartojimų skaičius yra visiškai neefektyvus ištvermei ir jėgai lavinti. Koordinacija - tai gebėjimas atlikti sklandžius, tikslius ir kontroliuojamus judesius optimaliai sąveikaujant raumenims. Be to, - atlikti tai su tinkamu pagreičiu ir jėga.
Intervalinė pratimų rūšis - tai didelio ir mažo intensyvumo pratimų kaitaliojimas vienos treniruotės metu. Pavyzdžiui, bėgimo intervalinė treniruotė gali atrodyti taip: žmogus 10 sekundžių bėga labai greitai, o paskui minutę eina įprastu tempu. Intervalinėms treniruotėms reikia geros fizinės formos. Norint pasiekti geriausių rezultatų, naudinga derinti skirtingų rūšių krūvius. Neatsitiktinai patyrę sportininkai per vieną savaitę derina kelių rūšių treniruotes.
Tai ilgalaikių, mažo intensyvumo pratimų rūšis. Kontroliuokite savo kvėpavimą. Netinkamas kvėpavimas gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų. Pavyzdžiui, bėgiojant rekomenduojama tokia schema: įkvėpimas - du žingsniai, iškvėpimas - du žingsniai. Neturėtumėte daryti pratimų su pagreitėjimu ilgiau nei 10-15 sekundžių. Poilsis.
Sportas, gyvenimo ritmas ir miegas
Sportas ar aktyvi fizinė veikla kasdien yra lengviausias būdas užtikrinti ilgaamžiškumą. Apie sporto naudą kalba tiek medikai, tiek sveikos gyvensenos specialistai. Sportui priskiriamos naudos yra nuo svorio reguliavimo iki streso mažinimo ir geresnės nuotaikos. Sportas svarbus ir mūsų fizinei sveikatai.
Sportuojant gerėja kraujotaka, visi organai geriau aprūpinami krauju. Be to, ilgiau išlaikant pakilusį pulsą yra treniruojama širdis. Atliekant jėgos pratimus - stiprėja raumenys ir kaulai. Būtent jėgos pratimai yra svarbūs vyresniame amžiuje, nes tai gera kaulų lūžių prevencija. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per savaitę sportuoti bent 150-300 minučių arba po 30-60 minučių 5 dienas per savaitę.
Jei paklaustumėte, kada geriausia sportuoti, turbūt kiekvienas pateiktų skirtingą atsakymą. Mes manome, kad svarbiausia - sportuoti. Nevalgykite itin sočių pusryčių, nes sportuoti bus sunku. Tačiau papusryčiauti būtina, kad būtų jėgų sportuoti. Geriausia sportuoti 30-60 min. Vakare galite jaustis labiau pavargę, todėl 30-60 min.
Jei jus kamuoja miego problemos ar nemiga, gali būti, kad jau girdėjote patarimą, nesportuoti prieš miegą. Išties yra logikos, kodėl intensyvus sportas gali trukdyti užmigti. Ruošdamasis miegui, organizmas natūraliai mažina mūsų kūno temperatūrą. Visgi vieno akivaizdaus atsakymo, kada geriausia sportuoti, tikrai nėra, todėl reikėtų atsižvelgti į tai kaip jaučiatės ir kada sportuoti norite jūs pats. Miego kokybei įtakos turi ir daugiau įvairių veiksnių, tokių kaip tinkama miego aplinka, reguliarumas (t. y. ėjimas miegoti tuo pačiu metu), hormono melatonino išsiskyrimas ir t. t.
Pamoka - Kvėpavimo pratimai / Breathing exercises
Socialinės rizikos, smurtas ir fizinė veikla kaip prevencija
Gali būti aibė aplinkybių, dėl kurių net artimu laikytas žmogus pradeda smurtauti, tačiau negalia ir dėl jos atsirandanti didesnė izoliacija - galima terpė smurtui vešėti. Smurtas prieš kitą žmogų - ne visada aiškiai išreikštas ir atpažįstamas. LNF jungia skirtingas negalios organizacijas. Tokias kaip kurčiųjų, aklųjų, žmonių su intelekto negalia ar judančių vežimėliais. Greta klasikinių formų - fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto, - negalią turintis žmogus gali būti visiškai priklausomas nuo aplinkos, kurioje gyvena, todėl, atpažinęs smurtą, jis ne visada apie tai praneša.
Smurto problema visuomenėje yra kompleksinė ir vis dar sunkiai sprendžiama, tačiau dar sunkiau nuo smurto ir smurtautojų apsaugoti negalią turinčius žmones. Mano nuomone, kai kalbame apie žmones su negalia, svarbi prevencinė priemonė smurtui ardyti - nesudaryti sąlygų palankiai dirvai atsirasti. Pavyzdžiui, sportininkų persirengimo kambaryje gal kas nors pastebės nubrozdinimų ant kūno, paklaus, kas atsitiko, prasidės diskusija, ar tai normalu? Sportas yra puikus būdas išeiti iš uždaros erdvės ir izoliacijos.
Ką patartumėte smurtą patiriantiems žmonėms su negalia? Pirmiausia - su kuo nors, kuo labai pasitiki, išdrįsti pasikalbėti. Suprantu, kad gali būti baisu. Nuo smurto nukentėjusiems žmonėms padeda SKPC. O tada jau galima žiūrėti, kokios galimybės ar išsikraustyti, ar galvoti apie asmeninį asistentą. Galima kreiptis į savivaldybę dėl paslaugų. Pavyzdžiui, prašyti, kad ateitų kas nors į namus ir padėtų tam žmogui tapti mažiau priklausomam nuo artimos aplinkos.
Rekomendacijos didinant sportinį darbingumą įvairiomis išorinės aplinkos sąlygomis
- Užtikrinti prieinamą ir pritaikytą infrastruktūrą bei inventorių, kad judėjimo negalią turintys asmenys galėtų dalyvauti užsiėmimuose.
- Diegti informacines technologijas, kurios motyvuotų, primintų ir palengvintų kasdienę fizinę veiklą, ypač intelekto sutrikimus turintiems asmenims.
- Sukurti individualias ir mažoms grupėms pritaikytas treniruočių programas, atsižvelgiant į konkrečias negalios ypatybes.
- Integruoti fizinį aktyvumą į ugdymo įstaigų erdves: architektūriniai sprendimai, reljefas, lauko ir vidaus zonos, kurios skatina judėjimą.
- Skatinti bendruomeninę veiklą, stovyklas ir renginius, kurie didina socialinę įtrauktį ir savarankiškumą.
- Teikti kompleksinę pagalbą smurto aukoms, mažinti priklausomybę nuo artimos aplinkos ir stiprinti prieigą prie paslaugų.
- Derinti skirtingų tipų treniruotes (jėgos, koordinacijos, intervalines) ir užtikrinti kvėpavimo kontrolės bei poilsio laikymąsi.
- Skleisti gerąją tarptautinę patirtį ir organizuoti specialistų mainus bei mokymus dirbant su neįgaliaisiais sporte.
| Veiksnys | Poveikis sportiniam darbingumui |
|---|---|
| Aplinka (pritaikymas) | Didina prieinamumą ir motyvaciją, mažina kliūtis dalyvauti |
| IT priemonės | Motyvuoja, primena, leidžia fiksuoti pasiekimus |
| Individualios programos | Užtikrina saugumą ir efektyvumą |
| Socialinė parama | Skatina įtraukimą, mažina izoliaciją ir smurto riziką |
Numatytas projekto pirmasis susitikimas jau įvyko Valensijoje, Ispanijoje. Jo metu kiekvienai šaliai partnerei buvo nustatytos projekto gairės, pasiskirstyta veiklomis. Gegužės mėnesį Italijoje turėtų įvykti antras projekto dalyvių susitikimas. Tikimės, kad inovatyvus informacinių technologijų įtraukimo į sportinę veiklą būdas leis pasiekti pačių geriausių rezultatų.
Su proto negalios jaunimu dirbu 12 metų. Man darbas - ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir nuolatinis tobulėjimas bei savirealizacija. Visada sakau: „Nieko nėra neįmanomo, jei tai teikia begalinį džiaugsmą ir pasitenkinimą kitam!“. Pagrindinė mūsų rekomendacija yra mažinti žmonių su negalia priklausomybę nuo artimos aplinkos ir didinti jų savarankiškumą užtikrinančias paslaugas.
tags: #sportinis #darbingumas #ivairiomis #isorines #aplinkos #salygomis