Pagrindinis Lietuvos pensijų kaupimo sistemos tikslas - užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kokia buvo dirbant ir gaunant pastovų atlygį. Pensijų kaupimas II-oje pakopoje - papildomos lėšos senatvėje.
Kam skirtas papildomas kaupimas ir kodėl jis svarbus
Teigiama, kad norint oriai gyventi išėjus į pensiją, reikėtų turėti bent 70-80 proc. buvusių pajamų. Deja, apie tokio dydžio pensijas galime tik svajoti - „Sodros“ mokama pensija pagal optimistinį scenarijų vidutiniškai greičiausiai sudarys mažiau kaip pusę „į rankas“ gauto atlyginimo. „Skaičiuojama, kad ateityje „Sodros“ mokama pensija sudarys apie 40 proc. gauto atlyginimo. O II-os pakopos pensijų fondai sudaro galimybę pačiam papildomai prisidėti prie valstybės mokamos pensijos ir pasirūpinti, kad gaunamos pajamos leistų gyventi oriai baigus darbinę karjerą“, - aiškina Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Papildomų finansinių šaltinių būsimoms pensijoms mokėti ieško ir įvairius jų modelius kuria visos Europos šalys. Vienas iš jų ir yra pensijų kaupimas II-oje pakopoje. Lietuvoje galimybė kaupti papildomai pensijai atsirado nuo 2004 m., o nuo 2019 m. kaupti savo pensijai II-oje pakopoje periodiškai, kas 3 metus, kviečiami visi dirbantys pilnamečiai iki 40 metų, kurie dar nekaupia ar yra sustabdę savo dalyvavimą pensijų fonduose.
Kas vyksta kas trejus metus: pakvietimas kaupti palaipsniui
Pranešimus apie tai asmeninėse paskyrose „Sodroje“ rado daugiau kaip 260 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie turi apsispręsti, ką darys toliau. Jei nuspręs pasikliauti savimi ir senatvėje tenkintis tik „Sodros“ pensija, apie tai, kad nekaups pensijai, turi pranešti „Sodrai\", o tie, kurie apsispręss kaupti, nuo šių metų liepos 1 d. pradės kas mėnesį mokėti įmokas į savo sąskaitas II-oje pakopoje.
„Taigi, vieni pradės kaupti savo papildomai pensijai nuo „nulio\", o tie, kurie buvo sustabdę savo dalyvavimą, kaups toliau\", - aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė. Ji primena, kad fondų dalyviai, kurie sustabdė įmokų mokėjimą, atnaujinti pensijos kaupimą gali ir nelaukdami, kol gaus kvietimą - jiems tereikia pateikti prašymą tai bendrovei, kurioje anksčiau kaupė papildomai pensijai, o pradėjus vėl mokėti įmokas, valstybė prisidės papildomomis skatinamosiomis įmokomis.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Kada pradėti kaupti ir kodėl „pradėti kuo anksčiau apsimoka”
Kaupti pensijai papildomai ar ne, kiekvienas nusprendžia pats, tačiau kuo anksčiau pradėsite kaupti, tuo daugiau lėšų turėsite senatvėje, tikina ekspertai. „Naudingiausia ši sistema jauniems žmonėms, nes per ilgą laikotarpį jie sukaups daugiau lėšų. Todėl pasirašyti pensijos kaupimo sutartį rekomenduoju iš karto, kai pradedate dirbti. Mažesnė nauda bus tiems, kurie pasirašys pensijų kaupimo sutartį likus nedaug laiko iki pensijos, nes per trumpą laikotarpį sukaupta suma gali būti labai nedidelė. Tačiau bet kokio dydžio papildomos pajamos senatvėje gali būti labai reikšmingos - net jei gausite labai nedidelę periodinę ar vienkartinę išmoką\", - pabrėžia A. Šilgalis, o I. Buškutė papildo, kad pensijų kaupimo sistemoje šiuo metu yra kiek daugiau, nei 1 mln. 300 tūkst. dalyvių, tačiau apie trečdalis jų - neaktyvūs: dalis šiuo metu nedirba, yra kur nors išvykę, kiti dėl įvairių priežasčių pasinaudojo prieš kelerius metais buvusia galimybe sustabdyti savo dalyvavimą pensijos kaupime ir nemoka įmokų, todėl ir numatyta kas trejus metus pakartotinai pakviesti juos prisijungti prie kaupiančiųjų.
Valstybės parama ir skatinamosios įmokos
Ji taip pat primena, kad Lietuvoje kiekvienas, kaupiantis II-oje pakopoje, gauna papildomą įmoką iš valstybės biudžeto. Šiemet mokantiems į II-os pakopos pensijų fondus 3 proc. nuo atlyginimo valstybė prideda 21,59 Eur, o tiems, kurie moka palaipsniui didėjančią įmoką - 17,28 Eur.
Kaip veikia pensijų fondai ir „gyvenimo ciklo\" modelis
Į pensijų kaupimą įtraukiami naujieji dalyviai konkrečiai pensijų kaupimo bendrovei priskiriami atsitiktine tvarka, tačiau pensijų fondo valdymo bendrovę žmogus gali rinktis ar keisti ir pats. Kadangi nuo 2019 m. pensijų kaupimo bendrovės savo valdomus pensijų fondus pertvarkė pagal „gyvenimo ciklo“ modelį, fondai pritaikyti konkrečios žmonių grupės amžiui ir „sensta\" kartu su dalyviais.
„Jaunesniems dalyviams skirti fondai siekia uždirbti kuo didesnę grąžą, todėl gali investuoti į rizikingesnius aktyvus, o vyresniems žmonėms, kurių pensinis amžius jau artėja, skirti pensijų fondai siekia išsaugoti jau sukauptą turtą, todėl investicijos nukreipiamos į mažiau rizikingas turto klases\", - pasakoja A. Šilgalis, o I. Buškutė pabrėžia, kad galima rinktis ir kitą fondą, nei priklausytų pagal „gyvenimo ciklo\" modelį: „Jei žmogus jaunas, bet mažiau toleruoja riziką, jis gali pasirinkti konservatyvesnį fondą. Ir atvirkščiai - vyresnis, bet labiau rizikuoti linkęs žmogus, gali pereiti į rizikingiau investuojantį, jaunesniems pritaikytą fondą, ir pabandyti užsidirbti didesnę papildomą pensiją\".
Ar lėšos saugios ir kas nutinka, jei valdytojas bankrutuoja?
Nerimaujantiems, kad atėjus sunkmečiui fonduose sukauptos lėšos gali nuvertėti, todėl atėjus pensijai jų išmokoms ne kažin kas liks, A. Šilgalis primena, kad nuo 2004 m., kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų fondai, jau buvo kilę nemažai iššūkių.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
„Gali bankrutuoti pensijų fondo valdymo įmonė, tačiau pagal įstatymą pensijų fondų turtas yra dalyvių nuosavybė. Ji atskirta nuo turtą valdančios įmonės ir laikoma depozitoriume patikėjimo pagrindais. Todėl jei pensijų fondus valdanti bendrovė patirtų sunkumų ir bankrutuotų, pačių fondų turtas būtų perduotas valdyti kitai įmonei\", - pabrėžia A. Šilgalis, primindamas, kad, lyginant rinkoje esančius investicinius produktus, atskaitymai už pensijų fondų valdymą yra vieni mažiausių - fondus valdanti bendrovė administracinėms reikmėms gali skirti ne daugiau kaip 0,5 proc. valdomų lėšų.
Investavimo rezultatai ilguoju laikotarpiu
„Buvo pasaulinė finansų krizė 2008 m., išgyvenome itin aukštos infliacijos laikotarpį, daugybė veiklų buvo sustabdytos dėl COVID-19 pandemijos, dabar vyksta karas Ukrainoje. Visa tai yra priežastis nerimauti, ar išgyvens įmonės, ar nesugrius akcijų biržos. Tačiau per visą šį laikotarpį vidutinė metinė infliacija siekė 3,3 proc., o vidutinė metinė pensijų fondų grąža buvo 5,8 proc. Taigi, ilguoju laikotarpiu pensijų fondų grąža viršija infliaciją. Lėšos nenuvertėja\", - aiškina A. Šilgalis, o T. Medaiskis pateikia konkretų pavyzdį: „2020 m. I ketvirtį II-os pakopos pensijų fondų vieneto vertė krito beveik 15 proc., bet 2021 m. užaugo daugiau kaip 20 proc.\".
Išmokų formos ir ribos: kas svarbu žinoti
Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis turi savo asmeninę pensijų sąskaitą, kurioje yra kaupiamos lėšos. Jos yra dalyvio nuosavybė, tačiau pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis asmuo įgyja teisę tik sulaukęs pensinio amžiaus. Iki to laiko pensijų fondo turtą patikėjimo teisės pagrindais valdo pensijų kaupimo bendrovė. Jeigu asmeniui yra paskirta išankstinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis jis gali ir anksčiau. Nepateikus prašymo išmokėti pensijos išmokos ar įsigyti pensijų anuitetą, lėšos ir toliau kaupiamos pagal tą pačią sistemą.
Pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui per šiek tiek ilgiau negu mėnesį nesikreipus dėl pensijų išmokos lėšos perkeliamos į Turto išsaugojimo fondą. Nukėlus pensijų išmokos mokėjimo pradžią, galima bet kada vėliau kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti pensijų išmokos sutartį. Pensinio amžiaus sulaukusiam fondų dalyviui nusprendus pasinaudoti sukauptomis lėšomis, išmokos dydis ir forma priklausys nuo sukauptos sumos.
Išmokų dydžio ir formos riba pagal sukauptas sumas
| Sukaupta suma | Išmokos forma |
|---|---|
| Mažiau kaip 5 tūkst. eurų | Vienkartinė išmoka |
| Nuo 5 iki 10 tūkst. eurų | Investiciniai vienetai padalijami lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis iki 85 metų |
| Daugiau nei 10 tūkst. eurų | Išmokama anuiteto būdu |
| Virš 60 tūkst. eurų | Dalis viršijančios sumos gali būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka |
Jeigu sukaupta suma nesieks 5 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė šią sumą į asmeninę dalyvio sąskaitą perves kaip vienkartinę išmoką. Sukaupus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, pensijų fonde sukaupti investiciniai vienetai padalijami lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Išmokų periodiškumą dalyvis gali pasirinkti pats, pavyzdžiui, kas mėnesį, kas antrą mėnesį, kas ketvirtį.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Jeigu sukaupta suma viršys 10 tūkst. eurų, šios lėšos dalyviui bus išmokamos anuiteto būdu. Pensijų anuitetas - tai paslauga, kai, pensijų kaupimo bendrovei pervedus pensijų fonde sukauptus pinigus „Sodrai\", visą likusį gyvenimą „Sodra\" moka mėnesio išmokas dalyviui. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad stabilias ir nemažėjančias išmokas „Sodra\" mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos.
Anuiteto rūšys ir paveldėjimas
Standartinis pensijų anuitetas, kai garantuojamas mokėjimo laikotarpis, įsigyjamas už visą pensijų kaupimo fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad „Sodra\" stabilias ir nemažėjančias periodines išmokas mokės iki gyvenimo pabaigos. Atidėtojo pensijų anuiteto atveju didžiausia sukauptos sumos dalis (85-90 proc.) paliekama antros pakopos pensijų fonde. Pensijų kaupimo bendrovė lėšas toliau investuoja ir išmoka periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai.
Periodinių išmokų dydis kinta, nes priklauso nuo pensijų fondo investavimo rezultatų ir padėties finansų rinkose. Ši lėšų dalis išlieka kaip pensijų kaupimo dalyvio nuosavybė, todėl yra paveldima - asmeniui mirus, likusi dar neišmokėta suma atitenka paveldėtojams. Šio išmokų mokėjimo atveju didžiausią dalyvio sukauptų lėšų sumą gali paveldėti artimieji. Už kitą sukauptos sumos dalį (10-15 proc.) asmuo įsigyja anuitetą iš „Sodros\". Valstybė garantuoja, kad dalyviui sulaukus 85 metų „Sodra\" pradės mokėti pensijų anuiteto išmokas vienodomis dalimis ir mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos.
Jei fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams. Jei gyventojas sukaups daugiau kaip 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dalis dalyvio pageidavimu galės būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka. Pavyzdžiui, sukaupus 70 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų dalyviui būtų išmokama kaip vienkartinę išmoką, o už 60 tūkst.
Kas yra anuitetas? Ar anuitetai yra gera investicija? Anuiteto pagrindai, animacija ant baltos lentos
Kaip prašyti išmokų ir ką reikėtų žinoti praktikoje
Norėdamas atsiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, tam teisę turintis dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti rašytinį prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst., - ir prašymą įsigyti pensijų anuitetą. Kol mokamos periodinės išmokos, dalyvis turi teisę keisti fondą ar bendrovę.
Argumentai „už\" anuitetą ir kritika, kodėl dalis žmonių pageidauja vienkartinės išmokos
Tai, kad sulaukus senatvės, neleidžiama iš karto pasiimti didesnės nei 5 tūkst. eurų sumos, vienas iš dažniausiai girdimų priekaištų II-os pakopos pensijų modeliui. Tačiau T. Medaiskis pabrėžia, kad toks sprendimas teisingas. „Juk buvo kaupiama būtent pensijai, kuri turi būti mokama visą likusį gyvenimą. Būtent už tai valstybė ir moka priemoką. Labai abejotina, ar nemažą išmoką gavęs žmogus mokėtų ją padalinti taip, kad turėtų papildomų pajamų visą likusį gyvenimą, kurio trukmės nežino. Tam ir yra anuitetas, garantuojantis išmoką iki gyvos galvos, net jei gavėjas gyventų ilgiau, negu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, pagal kurią apskaičiuotas anuitetas\", - sako jis.
Dalis pensininkų gali gyventi trumpiau, tačiau mokslininkas pabrėžia, kad visoje draudimo sistemoje galioja tas pats principas: „Jei apdraudžiau būstą ir nieko nenutiko, tai mano draudimo įmoka atiteko tam, kam nelaimė nutiko. Paradoksalu, bet šiuo atveju „nelaimė\" yra ilgas gyvenimas, o anuitetas yra draudimas nuo ilgo gyvenimo rizikos\". Jis atkreipia dėmesį, kad anuiteto išmokos dydis nustatomas vieną kartą, todėl dėl infliacijos ši išmoka laikui bėgant iš dalies nuvertėja, bet taip pat nuvertėtų ir vienkartine išmoka atsiimtos santaupos, nes toli gražu ne kiekvienas pensininkas - šaunus investuotojas, mokantis tai daryti geriau už šios srities profesionalus.
Kaip apskaičiuojamos prognozės ir kokie duomenys naudojami skaičiuoklėse
Svarbu! Skaičiavimui naudojame šiuos duomenis: akcijų grąža - 7 %, obligacijų grąža - 3 %, o bendra grąža skaičiuojama pagal „Swedbank\" gyvenimo ciklo pensijų fondams numatytą rizikingų aktyvų dalį per visą kaupimo laikotarpį. Jeigu įvesite kitokią grąžą, jūsų nurodyta grąža bus naudojama skaičiavimams.
Skaičiuojant prognozuojamą III pakopos sumą yra naudojamos šios investicijų grąžos (po atskaitymų ir fondo veiklos išlaidų): „Pensijos fondas 18+\" (apriboto nutraukimo) - 6,1 %, „Pensijos fondas 50+\" (apriboto nutraukimo) - 4,1 %, „Pensijos fondas 60+\" (apriboto nutraukimo) - 2,1 %, „Pensijos fondas 18+\" - 6 %, „Pensijos fondas 50 +\" - 4 %, „Pensijos fondas 60+\" - 2 %. Jeigu jūs nuspręsite įrašyti kitokią grąžos reikšmę, tuomet ji bus naudojama skaičiavimams.
Klientas nurodo, kokią sumą nori gauti išėjęs į pensiją šios dienos pinigų verte. Asmens nurodytas darbo užmokestis augs kiekiais metais po 4 proc. Kaupiant pensijų fonduose yra prisiimama investavimo rizika ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės. Kaupiamos lėšos apskaitomos kliento asmeninėje pensijų fondų sąskaitoje. Jos yra atskirtos nuo pensijų fondus valdančios įmonės turto ir saugomos depozitoriume.
Ką dar verta žinoti ir į ką atkreipti dėmesį
- Jei žmogus II-oje pakopoje sukaupė 10 tūkst. eurų ir daugiau, norėdamas gauti išmoką, jis turi įsigyti pensijų anuitetą, kuris bus mokamas iki pat šio žmogaus mirties.
- Be to, kiekvienas gali pasirinkti, kokia pensijų anuiteto rūšis jam labiausiai tinka. Pavyzdžiui, jei žmogui svarbu, kad po jo mirties artimieji paveldėtų neišmokėtą lėšų dalį, reikėtų rinktis standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu laikotarpiu arba atidėtąjį pensijų anuitetą. Apsispręsti, kuri rūšis labiau tinka, padės „Sodros\" Pensijų anuitetų skaičiuoklė.
- Jei dirbantysis dėl kokių nors priežasčių nenori kaupti papildomai, asmeninėje „Sodros\" paskyroje iki birželio 30 d. reikia nurodyti, kad nebenorite kaupti. Pateikti prašymą nekaupti galima ir atėjus į teritorinį „Sodros\" skyrių.
- Jei sukaupta nedidelė suma, išskirstyti ją į kas mėnesį mokamas išmokas būtų neefektyvu, nes žmogus to beveik nepajustų. „O jei sukaupta tarp 5-10 tūkst. eurų, žmogus kas mėnesį galėtų gauti papildomai bent 20-40 eurų. Tai sudaro 4-9 proc. praėjusiais metais Lietuvoje gautos vidutinės senatvės pensijos. Tiems, kurių pensija nedidelė, tai jau būtų apčiuopiama suma\", - sako A. Šilgalis.
„II-osios pakopos pensijų kaupiamoji sistema anaiptol nėra socialinio draudimo pensijos, kurią moka „Sodra\", pakaitalas, nors yra teigiančių, kad ji turėtų pakeisti neva „atgyvenusią\" I-ąją pakopą. Jokioje civilizuotoje šalyje taip nėra ir net neplanuojama to daryti. I-oji pakopa lieka pagrindine - gal ir ne itin dosnia, bet patikima apsauga senatvėje. O kaupiamoji pensija gali daugiau ar mažiau svariai papildyti I-osios pakopos išmokas\", - teigia ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis.
tags: #papaildomos #pensijos #kaupimas #palaipsniui