Lietuvos piniginės socialinės paramos sistema atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant socialines problemas ir stiprinant skurstančiųjų padėtį. Šioje straipsnyje nuodugniai aptarsime Dr. Karpušienės pasiūlytą socialinių pašalpų efektyvumo vertinimo metodiką bei pagrindines išvadas, kurios atskleidžia Lietuvos socialinės paramos sistemos privalumus ir trūkumus. Be to, apžvelgsime socialinės paramos reformų ir naujų išmokų taikymo praktikas, kurios siekia didinti socialinės paramos pasiekiamumą ir efektyvumą.
Socialinės pašalpos tyrimo objektas ir metodika
Socialinės pašalpos apima visas pagrindines pinigines išmokas, tokias kaip socialinė parama, šeimos pašalpos, kompensacijos už šildymo išlaidas ir kitas socialines išmokas. Autorė pasiūlė ir pritaikė dviejų pakopų socialinių pašalpų efektyvumo vertinimo metodiką, leidžiančią pirmame etape apskaičiuoti agreguotus visos socialinių pašalpų sistemos efektyvumo rodiklius, o antrame etape - nustatyti konkrečių pašalpų neefektyvumo priežastis naudojant tris kriterijus: pašalpų lygį, taiklumą ir administravimo kaštus.
Sisteminių efektyvumo rodiklių rezultatai
- Tyrimas parodė, kad Lietuvos socialinių pašalpų sistema nėra efektyvi: trečdaliui skurstančių gyventojų nebuvo suteikta piniginė parama, tuo metu du trečdaliai piniginės socialinės paramos lėšų skirti neskurstantiems asmenims.
- Pajamų tikrinimo procedūra Lietuvoje pasirodė efektyvi, todėl šioje srityje problemų nustatyta nebuvo.
- Socialinės pašalpos lygis yra per žemas ir netaiklus, todėl dalis paramos neišvengiamai patenka ne tiems, kam labiausiai reikia.
- Parama šeimoms yra pakankamai efektyvi bei taikli, o šildymo kompensacijų lygis yra pakankamas, tačiau jos nėra taiklios.
Modernizacija ir naujos socialinės paramos paslaugos
Siekiant didinti socialinės paramos pasiekiamumą bei motyvuoti darbingus paramos gavėjus įsidarbinti, buvo patobulintos papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimo sąlygos:
- 100% buvusios socialinės pašalpos dydžio mokėjimas pratęstas nuo 3 iki 6 mėnesių.
- Sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje periodas nuo 6 iki 3 mėnesių.
- Išplėstas pašalpos gavėjų ratas, įtraukiant tuos, kuriems anksčiau nereikėjo registruotis, pavyzdžiui, vieni vaikus auginančius tėvus ar asmenis, prižiūrinčius negalią turinčius vaikus.
Be to, palengvintos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą dirbantiems asmenims, nes atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiką (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Tai sumažina administracinę naštą ir skatina darbo rinkos integraciją.
Palankesni turto vertinimo kriterijai ir šeimų parama
Atnaujinti turto vertinimo kriterijai leido daugiau žmonių neprarasti teisės į socialinę paramą. Pavyzdžiui, piniginių lėšų normatyvas vienam asmeniui padidintas nuo 15 iki 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (VRP), o keturių asmenų šeimai šis normatyvas padidėjo nuo 8 155 iki 16 310 eurų.
Taip pat skaitykite: Benamystės problemos praktika ir politika Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse
Taip pat pakeisti namų būsto ploto normatyvai, didinant jų ribas individualiems ir dvibučiams namams nuo 60 iki 90 kvadratinių metrų šeimai ar vienam asmeniui.
Siekiant palengvinti socialinės paramos gavimą, ypač vieniems auginantiems vaikus tėvams bei vaikus su negalia turinčioms šeimoms, nustatytos sąlygos, pagal kurias vieniši tėvai 12 mėnesių nuo socialinės pašalpos prašymo gali gauti išmokas visai šeimai. Per šį laikotarpį jie privalo kreiptis dėl tėvystės nustatymo ar išlaikymo priteisimo, kad paramą gautų toliau.
Vaikams su negalia auginančiose šeimose į pajamas nebus įskaitoma šalpa negalios pensija ir kitokie specialūs priedai, kas skatina tikslingą paramos teikimą.
Socialinės paramos gavėjų skatinimas dalyvauti užimtumo programose
Nustatyta nauja tvarka, pagal kurią socialinės pašalpos gavėjams pirmiausia siūloma dalyvauti savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų rengiamose užimtumo programose ar projektuose. Į visuomenei naudingą veiklą bus iškviečiami tik tie asmenys, kurie atsisako dalyvauti užimtumo didinimo programose arba ilgą laiką nedalyvauja darbo rinkos aktyvumo priemonėse. Toks sprendimas siekia spartinti paramos gavėjų integraciją į darbo rinką, didinti jų pajamų stabilumą ir orų gyvenimą.
2012 m. socialinės paramos administravimo pertvarka
2012-2014 metais Lietuvoje socialinės paramos administravimas buvo reformuotas: piniginės socialinės pašalpos, šildymo ir vandens kompensacijos buvo vykdomos dviem modeliais - valstybės deleguota funkcija municiplaitetams ir individualizuota eksperimentinė praktika penkiose savivaldybėse (Akmenėje, Panevėžyje, Radviliškyje, Raseiniuose ir Šilalėje).
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Tyrimas atskleidė, kad nors reforma padėjo žengti žingsnį efektyvesnio valdymo link, visuomenės poreikiai ir prioritetai dar nėra visiškai įgyvendinti. Nepakankamai efektyvus socialinės paramos administravimas gali sukelti nepalankias pasekmes, o ateityje didinti socialinių paslaugų teikimo išlaidas.
Apibendrinimas remiantis sociologinių tyrimų duomenimis
Aptariama literatūra ir atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad vietos savivaldybių socialinių darbuotojų vertinimai yra svarbūs siekiant suprasti reformų praktinius aspektus ir iššūkius. Jie susiduria su realiomis problemomis po pertvarkos, kurios rodo, kad būtina tęsti socialinės paramos administravimo tobulinimą atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir savivaldybių galimybes.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
tags: #karpuskiene #lietuvos #pinigines #socialines #paramos #efektyvumo