Motyvacija (lot. motus - proto veikimas, minties skrydis; pranc. - motif - skatinamoji priežastis, veiksmo pagrindas) - psichofiziologinis procesas, reguliuojantis asmenybės veiklą ir santykius. Kaip teigia S. Michel, pats žodis motyvacija, kuris dabar yra labai paplitęs, atsirado tik apie dvidešimtuosius šio amžiaus metus. Iki tol psichologai kalbėjo apie motyvus, kurie iššaukia tai, „kas verčia dirbti“.
Motyvaciją galime apibrėžti, remdamiesi tam tikromis išorinio elgesio sąvokomis. Suinteresuoti žmonės labiau stengiasi pasiekti geresnių veiklos rezultatų, nei nesuinteresuoti. Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, kuri skatina tam tikras žmogaus paskatas. Suinteresuoti darbuotojai išgyvena įtampos būseną. Kad sumažintų šią įtampą jie užsiima tam tikra veikla. Juo didesnė įtampa, tuo intensyvesnė veikla reikalinga šiai įtampai sumažinti. Todėl, kai matome darbuotojus itin pasinėrusius į kokią nors veiklą, galime padaryti išvadą, kad juos skatina troškimas pasiekti kažkokį tikslą, kurį jie vertina.
Motyvacijos sąvoka gimė ekonomikos, o tiksliau marketingo, kuris tuo metu dar nebuvo taip vadinamas, srityje. Motyvavimas, Juciavičienės nuomone, tai asmenybės stimuliavimas įvairiais poveikio metodais, turintis įtakos visuminei motyvacijai. Šis procesas - tai įvairių elgesio stimulų suderinimas, suvokta skatinanti jėga, kuri orientuoja ir paaiškina elgesį bei parodo veiksmą, kuris yra nukreiptas į asmenybę motyvacijai sukelti. Tačiau nepakanka suprasti bendriausias motyvų, motyvacijos, poreikių kategorijas. Svarbu žinoti motyvacijos teorijas. Vieni iš pirmųjų klausimų, į kuriuos motyvacijos tyrinėtojai ieškojo atsakymų, buvo šie: kas motyvuoja? Kuo motyvuoja?
Žmogaus sąveika su jo darbu yra sąlygojama įvairiausių vidinių ir išorinių, prieštaringų, kartas netgi sunkiai paaiškinamų veiksnių, kurie yra daugelio skirtingų mokslų - vadybos, psichologijos, sociologijos, antropologijos, ekonomikos, politikos, filosofijos, ergonomikos, teisės ir kt. tyrimo objektas. Motyvavimas - valdymo proceso dalis, reiškianti poveikį darbuotojų elgsenai siekiant organizacijos tikslų. Pačią motyvaciją, kaip individo fenomeną, įvairūs autoriai apibrėžia skirtingai.
Aišku, motyvacijos esmė ir stiprumas negali būti matomi tiesiogiai. Visi veiksniai sąveikaudami daro įtaką darbuotojų motyvacijai. Kiekvienas žmogus yra savitas, turi skirtingus poreikius, vertybes, nuostatas į įvairius dalykus, pomėgius ir pan. Kadangi kiekvieno individo šios savybės yra skirtingos, skiriasi ir dalykai, kurie motyvuoja žmones. Poreikiai - tai stiprus kažko trūkumo jausmas žmogaus gyvenime. Taigi motyvacija kyla iš noro patenkinti poreikį. Vienus žmones motyvuoja poreikis siekti aukštų rezultatų tam tikroje srityje, kitus - noras patikti kitiems, dar kitus - įgyti valdžią ir turtą arba jaustis saugiai darbe.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Jeio individui pavyksta sumažinti šį trūkumo jausmą, motyvuojančios jėgos stiprumas taip pat sumažėja. Skirtingi ir įvairaus intensyvumo poreikiai taip veikia vienas į kitą, kad individo motyvacija visada yra sąlygota daugelio skirtingų jėgų. Maža to, kai kurie poreikiai yra tokie latentiniai, kad pats individas negali jų suvokti.
XX amžiaus 6 - asis dešimtmetis buvo vaisingas kuriant motyvacijos koncepcijas. Per šį laikotarpį buvo suformuluotos teorijos, kurios, nors dabar ir smarkiai puolamos bei abejojama jų pagrįstumu, tikriausiai vis dar paaiškina darbuotojų motyvaciją. Nuo to laiko buvo sukurta pagrįstesnių motyvacijos paaiškinimų, tačiau turėtume susipažinti su šiomis ankstyvosiomis teorijomis bent jau dėl dviejų priežasčių: jos yra pagrindas, ant kurio išaugo šiuolaikinės teorijos ir vadovai praktikai, aiškindami darbuotojų motyvaciją, reguliariai naudoja šias teorijas ir jų terminologiją. Turininės motyvacijos teorijos (theories des contenus - pranc.) remiasi vidutinių žmogaus paskatų, vadinamų poreikias identifikavimu. Šie poreikiai verčia žmogų pasirinkti atinkamą elgesį. Šios motyvacijos krypties atstovų sukurtos ir įvestos sąvokos poreikis, stimulas, impulsas, tikslas, motyvas naudojamos žmogaus elgesiui tirti, vertinti ir pagrįsti. Organizacijos narių poreikių pažinimas naudojamas atlyginimo už darbą sistemai formuoti bei darbuotojų energiją nukreipti organizacijos tikslams pasiekti.
Remiantis poreikių teorija, asmuo motyvuotas tada, kai jis ar ji gyvenime dar napasiekė tam tikro pasitenkinimo lygio. Patenkintas poreikis nebemotyvuoja. Yra įvairių poreikių teorijų ir jos skiriasi priklausomai nuo to, kokius lygius išskiria ir kaip supranta poreikių patenkinimą. Turininės teorijos laiko atžvilgiu žymiai pralenkia procesines. Jų pradininko Abraham Maslow darbai siekia 1954 metus. Ketvirtajame dešimtmetyje vadybos tyrinėtijai pradėjo suprasti, kad siekiant visapusiškai išnagrinėti veiklos aktyvinimo klausimus, būtina išsiaiškinti motyvų, skatinančių žmones dirbti geriau ar blogiau, visumą. Pirmasis tai padarė psichologas A. Maslow. Jis 1954m. Išleido savo garsiąją knygą „Motivation and Personality“ („Motyvacija ir asmenybė“), Kurioje rašė: „Man norėjosi sintezuoti holistinį, dinaminį ir kultūrinį požiūrius. aš jaučiau giluminį ryšį tarp šių požiūrių ir priėmiau juos kaip atskirus vieningos visumos aspektus“.
D.C.McClelland poreikių teorija
D.C.McClelland (1970) sukūrė motyvacijos modelį, akcentuojantį aukštesnio lygio poreikius. Jis teigė, kad dabartinėje visuomenėje pirminiai žmonių poreikiai yra patenkinti. Todėl visą dėmesį sutelkė į aukštesnio lygio poreikių tyrimą. Teorijos autorius D. C.
McClellando poreikių teorija
D. McClelland išskyrė tris pagrindinius poreikius, kurie motyvuoja žmones:
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
- Laimėjimų poreikis.
- Valdžios poreikis.
- Artimo bendrumo poreikis.
Valdžios poreikis pasireiškia kaip siekimas turėti įtakos kitiems žmonėms. Turintys šį poreikį žmonės yra energingi ir aktyvūs, nebijantys konfrontacijos ir besistengiantys neužleisti pirminių pozicijų. D. McClelland tyrimai atskleidė, kad stiprus poreikis laimėti - troškimas nenusileisti ir pranokti - yra susijęs su darbuotojų motyvacija atlikti darbines užduotis. Tai viena iš galimybių tapti vadovais, nes jiems būdingas vidinis aktyvumas stengtis aplenkti konkurentus, prisiimti didelę atsakomybę ir nebijoti rizikos.
1 lentelė. Motyvacijos priemonių poreikiams tenkinti laikotarpis
| Laikotarpis | Poreikiai | Motyvavimo Priemonės |
|---|---|---|
| 1930 | Saugumo, materialiniai | Dėmesys darbuotojui. |
| 1970 | Saviraiškos, pagarbos | Darbo rezultatų tinkamas ir teisingas vertinimas. |
| 1980 | Potencialo realizavimas | Įsipareigojimų ir atsakomybės delegavimas. |
Maslow poreikių hierarchija
D. Wren atsiliepimas rodo Maslow sukurtos teorijos istorinę svarbą: „Išsprendęs darbininkų mentalinės sveikatos gerinimo problemą, tobulinant organizacinę praktiką, Maslow praskynė kelią psichologams - humanistams“. Maslow darbai padarė didžiulę įtaką sprendžiant darbo žmogaus motyvavimo problemą, tai liudija tokių mokslininkų kaip M. Argyle, R. Likert, F. Herzberg, P. McGregor darbai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #d #mcclelland #socialiniu #poreikiu #teorija #ir