Šiame straipsnyje apibendrinami projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ tyrimų (2019-2022) rezultatai, lyginami su ankstesnių metų duomenimis ir platesniais Europos masto stebėjimais, bei aptariamos prevencijos priemonės ir pagalbos galimybės.
Duomenų šaltiniai ir tyrimų palyginamumas
Doc. Dr. 2019-2022 m. buvo įgyvendinamas projektas „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“. Čia pateikiami paskutiniojo, 2022 m. atlikto tyrimo rezultatai, juos lyginant su ankstesniais, 2019 ir 2020 m. tyrimų rezultatais. Be to, dauguma rezultatų lyginami su ankstesniais SADM užsakymu atliktų tokių apklausų 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. rezultatais. Jos buvo atliktos, panaudojant tokį patį klausimyną, kasmet šiek tiek jį patobulinant. Rezultatų palyginamumui ir 2019-2022 m. ilgalaikė rezultatų dinamika labai prasminga, tuomet gerai matosi kitimo tendencijos, o neatitinkančius bendrų tendencijų rezultatus galima arba atmesti, arba paaiškinti tuo metu įvykusiais ekstremaliais įvykiais.
Visuomenės nuomonė kinta lėtai, nebent įvyktų koks nors nepaprastai svarbus įvykis, todėl trumpo laikotarpio rezultatų kitimas neturėtų būti labai greitas, rezultatai greičiausiai turėtų nuosekliai nežymiai kisti arba svyruoti paklaidų ribose. Šių apklausų rezultatų paklaidų ribos turėtų būti apie 3%. Atsakymai apie smurto patyrimą per visą gyvenimą turėtų mažai skirtis, nes per 5 metus taikaus gyvenimo didelio smurto protrūkių ar sumažėjimo neturėtų būti.
Pagrindinės tyrimų įžvalgos (2019-2022)
- Kaip ir tikėtasi, 2019, 2020 ir 2022 m. pagrindiniai tyrimų rezultatai, kurie apima viso gyvenimo respondentų patyrimą, skyrėsi tik paklaidų ribose. Ir tas patvirtina tyrimo atlikimo korektiškumą.
- Padidėjo nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje: 2019 m. smurto artimoje aplinkoje nepateisino 79% gyventojų, 2020 m. - 89%, o 2022 m. šis rodiklis išliko padidėjęs.
- Padidėjo pasitikėjimas policija: 2019 m. tą, kad nukentėjusieji kreiptųsi į policiją, nurodė 14% nukentėjusių, 2020 - 15%, 2022 - 17%.
- 77% apklaustųjų 2022 m. patartų artimam žmogui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, kreiptis į policiją, 15% - į moterų NVO.
- Padidėjo SPC (dabar SKPC) žinomumas: 2019 m. rezultatai rodo žinomumo augimo tendenciją.
Ilgalaikė dinamika ir palyginimai su ankstesniais tyrimais
Rezultatų palyginamumui ir 2019-2022 m. ilgalaikė rezultatų dinamika labai prasminga, tuomet gerai matosi kitimo tendencijos, o neatitinkančius bendrų tendencijų rezultatus galima arba atmesti, arba paaiškinti tuo metu įvykusiais ekstremaliais įvykiais. Teoriškai būtų galima prognozuoti, kad pasisakiusių apie tai, kad patyrė smurtą artimoje aplinkoje turėtų šiek tiek didėti, nes pastaraisiais metais visuomenėje daug daugiau kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, ir žmonės turėtų mažiau slėpti savo smurto patirtį.
Nagrinėjant ilgalaikę dinamiką, galima padaryti išvadą, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių dalis yra apie 17-20%. Tiesa, šie skaičiai taip pat gali būti sumažinti ir neatspindėti tikrosios padėties, nes daugelis žmonių tokį patyrimą laiko gėdingu, ir viešai jo nepripažįsta.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Lyginant su ankstyvesniais tyrimais, 1997 m. kad turi asmeninę smurto šeimoje patirtį pasisakė 10% respondentų, 12% moterų ir 7% vyrų. Lyginant su 1997 m., 2022 m. kada nors patyrusių smurtą artimoje aplinkoje padidėjo dvigubai, moterų ir vyrų - panašiai. Tam padidėjimui, matyt, pagrindinę įtaką turėjo baimės viešinti smurto patyrimą mažėjimas, o ne toks žymus smurto artimoje aplinkoje padidėjimas.
Kas dažniausiai patiria ir kas yra smurtautojai?
Smurtą dažniausiai patiria moterys ir vaikai. 2019 m. Lietuvos gyventojai manė, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys (74%) ir vaikai (54%). 1997 m. gyventojai manė, kad dažniausiai smurtą patiria vaikai (52%) ir moterys (22%).
Smurtą aukos dažniausiai patyrė nuo buvusio bei esamo sutuoktinio, sugyventinio, tėvų ar įtėvių. Dėl smurto artimoje aplinkoje didžioji dalis nukentėjusiųjų yra moterys - Lietuvos Statistikos departamento duomenimis net 8 iš 10. Tyrimai rodo, kad seksualinį smurtą nurodė 8-10% moterų, fizinį smurtą atskleidė apie 15% dalyvių, o intymaus partnerio psichologinį smurtą Lietuvoje teigia patyrusios 30% respondentų.
Jeigu pažvelgtume į Lietuvos Statistikos departamento 2019 m. duomenis, standartinis smurtautojo artimoje aplinkoje portretas buvo toks: devyni iš dešimties (89,8%) įtariamųjų asmenų buvo vyrai, pusė iš jų (53,1%) - 30-49 m. amžiaus, 57,2% turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, dar 45,7% nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė. Šeši iš dešimties (58,5%) asmenų smurto akto metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Europos kontekstas: ES ir FRA tyrimai
2024 m. lapkričio 25 d. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė pagrindinius Europos Sąjungos tyrimo dėl smurto dėl lyties rezultatus. Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų. Išsamiame 27 ES valstybių tyrime dalyvavo daugiau nei 114 tūkst. moterų. Interviu metu jų buvo teiraujamasi ne tik apie fizinį, bet ir apie psichologinį, seksualinį smurtą, taip pat seksualinį priekabiavimą darbe.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Lietuvoje situacija, atrodo, kiek geresnė - smurtą yra patyrę 25,2% moterų, tačiau tai nereiškia, kad problemos mastas yra mažesnis. Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, Lietuvoje 16,6% moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7%.
Aukų kreipimasis pagalbos ir žinomumas apie pagalbą
Pagalbos kreipimasis išlieka mažas: Europos Sąjungoje tik 13,9% smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4% - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus. Lietuvoje 1997 m. į policiją kreipėsi 10,6% nukentėjusių moterų, o 2022 m. - 21% (2019 ir 2020 - 18%). Taigi per 25 metus besikreipiančių į policiją nukentėjusių moterų dalis padvigubėjo.
Patyrusių ir nepatyrusių smurtą respondentų nuomonės skyrėsi: 55,8% patyrusių žinojo pagalbą teikiančias įstaigas ir organizacijas, o nepatyrusių - 42,6%. SADM teigimu, finansavimas pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje per pastaruosius metus išaugo du kartus.
Smurto formos ir nepraneštų atvejų problema
Respondentai beveik po lygiai minėjo, kad patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Seksualinį smurtą sakosi patyrusios 8% moterų. Ekonominį smurtą nurodė 8% vyrų ir 4% moterų. Daugiau nei pusė visų užregistruotų nusikaltimų yra lengvi arba pavojingi kūno sužalojimai; maždaug ketvirtadalis susiję su grasinimais, prievarta; apie 4% yra seksualiniai nusikaltimai.
Policijos užregistruotų atvejų skaičius nuolat auga jau daugelį metų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis, nes daugelis incidentų lieka nepranešti dėl baimės, gėdos ar kitų priežasčių.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Nuostatos, stereotipai ir žiniasklaidos vaidmuo
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. Tyrimas atskleidė, kad tik 55% lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92%. Paaiškėjo, kad net 43% apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30% respondentų mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.
Viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą. Antraštėse ir straipsniuose kartais naudojami romantizuoti ar smurtinius veiksmus pateisinantys posakiai, kurie nukreipia dėmesį nuo nusikaltimo esmės. Tokie apibūdinimai mažina visuomenės supratimą apie smurto rimtumą ir formuoja klaidingą nuomonę, kad smurtas gali būti pateisinamas.
Alkoholis, narkotinės medžiagos ir smurtas
Neretai smurtautojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų - apie 58,5% atvejų. Tai kelia klausimą, kiek šių medžiagų vartojimas turi įtakos smurto veiksmui. Alkoholis ar narkotinės medžiagos gali skatinti smurtą. Tačiau visų pirma tai nebūtinai susiję su priklausomybėmis nuo šių medžiagų. Tai yra, pačios priklausomybės nebūtinai yra smurto artimoje aplinkoje priežastis.
Kaip pastebi specialistai, ne pati priklausomybė provokuoja smurtą, bet alkoholio vartojimas, kurio veikiamas žmogus neretai elgiasi neadekvačiai tam tikrose situacijose. Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad smurtas susijęs su nevienodomis vyrų ir moterų padėtimis visuomenėje bei žalingomis tradicinėmis lyčių normomis.
Kaip pagerinti prevenciją ir pagalbą?
- Užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
- Investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą.
- Svarbų vaidmenį atlieka žiniasklaida, kuri turi atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant romantizuojančių antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų.
- Skatinti SKPC ir kitų pagalbos tinklų žinomumą: viešinimas turi įtakos viešajai nuomonei ir pagalbos ieškojimo dažniui.
- Kuriant saugias ataskaitų ir pranešimų priemones (anoniminės linijos, chat ir pan.) mažinti baimę ir gėdą kreiptis pagalbos.
- Integruoti prevencines programas, kurios sprendžia žalingas lyčių normas, moko emocijų valdymo ir alternatyvių konfliktų sprendimo būdų.
Praktiniai pavyzdžiai ir institucijų vaidmuo
Respublikiniame priklausomybės ligų centre moterys patyrusios smurtą yra nukreipiamos pagalbos. Apie smurtą yra kalbama tiek užsiėmimuose, tiek individualiai. Kalbama apie tai, kas yra smurtas, kur ribos, kad suprastų, kada ir kur yra konfliktas, o kur prasideda smurtas ir kaip nuo to apsisaugoti, kur kreiptis, ieškoti sau pagalbos. Moterys gana sunkiai atsiveria apie tai, kad patiria smurtą. Todėl būtina sukurti saugią aplinką, užmegzti su moterimi kontaktą, kad pasitikėtų.
SADM teigimu, finansavimas pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje per pastaruosius metus išaugo du kartus. Didėjantį pasitikėjimą policija rodo ir atsakymai į klausimą, į ką respondentai patartų kreiptis, patyrus smurtą artimoje aplinkoje: 2019 m. 70% respondentų teigė, kad patartų kreiptis į policiją, o 2022 m. - 77%.
Iššūkiai ir reikšmingos tendencijos
- Nepraneštų atvejų problema: daugelis incidentų lieka nepranešti dėl baimės, gėdos ar kaltinimo.
- Latentinis smurtas: psichologinis, ekonominis ir seksualinis smurtas dažnai sunkiau atpažįstami ir apčiuopiami visuomenėje.
- Žalingos lyčių normos: tradicinės nuostatos ir stereotipai palaiko smurtautojų impunitetą ir atgraso aukas nuo pagalbos.
- Žiniasklaidos atsakomybė: empatijos trūkumas ir sensacingų pasakojimų kartojimas kenkia prevencijai.
Rekomendacijos politikams ir praktikams
- Investuoti į ilgalaikes prevencines programas ir švietimą mokyklose apie sveikus santykius bei lyčių lygybę.
- Stiprinti SKPC ir NVO bendradarbiavimą su policija, sveikatos priežiūros įstaigomis ir socialinėmis tarnybomis.
- Užtikrinti prieinamą ir anoniminę pagalbą (pagalbos linijos, chat, el. paslaugos) ir didinti jų žinomumą.
- Reguliuoti žiniasklaidos praktiką, skatinant atsakingą pranešimų apie smurtą pateikimą ir vengiant aukų kaltinimo naratyvų.
| Metai | Patyrusių smurtą dalis (apytiksl.) | Žmonės, patariantys kreiptis į policiją | Kreipiasi į policiją (% nukentėjusių moterų) |
|---|---|---|---|
| 1997 | ~10% (asmeninė patirtis) | n.v. | 10,6% |
| 2014 | 31% (fizinį/sexualinį smurtą teigė patyrusios) | n.v. | n.v. |
| 2019 | ~17-20% | 70% | 18% |
| 2020 | ~17-20% | n.v. | 15% |
| 2022 | ~17-20% | 77% | 21% |
Prieinamos pagalbos priemonės Lietuvoje
Veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), moterų NVO ir pagalbos linijos. El. www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el.) teikia informacinę ir emocinę pagalbą. Respublikinis priklausomybės ligų centras taip pat teikia palaikymą moterims, kurios patyrė smurtą, įskaitant grupines ir individualias konsultacijas.
Svarbiausi iššūkiai artimiausiai ateičiai
- Didinti pagalbos paslaugų prieinamumą ir žinomumą regionuose.
- Mazinant stigmai ir baimei būdingus barjerus, kurti saugią aplinką pranešti apie smurtą.
- Sudaryti mechanizmus, kad žiniasklaida vadovautųsi gairėmis ir etiška praktika rengiant pranešimus apie smurtą.
- Stebėti ilgalaikes tendencijas ir gerinti duomenų kokybę, kad politikos sprendimai būtų pagrįsti patikimais faktais.
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis ir remiasi 2019-2022 m. atliktais tyrimais bei platesniais Europos duomenimis.