Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Jie transformuoja tai, kaip žmonės save reprezentuoja, elgiasi ir bendrauja. Tačiau kartu su galimybėmis bendrauti ir dalytis informacija, socialiniai tinklai atneša ir nemažai problemų, ypač susijusių su necenzūriniais žodžiais, įžeidimais bei informacijos kontrole.
Socialinių tinklų svarba ir jų įtaka visuomenei
Socialiniai tinklai yra bendruomenės, kurios sujungia žmones internetu, leidžiančios jiems dalintis informacija ir interesais (Morduchowicz ir kt., 2010). Tai keičia žmonių tarpusavio santykius ir elgesį, o vartotojai dalijasi savo idėjomis bei patirtimi, taip kurdami interaktyvią kultūrą, skatinančią bendradarbiavimą ir formuojančią socialines grupes bei tapatybes (Vizcaíno-Verdú ir kt., 2019).
Lietuvoje 2019 m. net 95 % iki 25 metų amžiaus asmenų kasdien naudojosi internetu, įskaitant intensyvų socialinių tinklų naudojimą (Statista, 2019). Šios platformos tampa jaunimo socializacijos dalimi, formuodamos socialinį kapitalą bei pranešimų srautus, kurie gali ne tik teigiamai, bet ir neigiamai veikti psichiką.
Necenzūriniai žodžiai, įžeidimai ir patyčios socialiniuose tinkluose
Vis dažniau socialinės erdvės yra užpildytos necenzūriniais žodžiais ir įžeidimais, kurie ne tik žeidžia asmenis, bet ir kuria nepalankią bendruomeninę atmosferą.
- Facebook platformoje analizavus 12 tūkst. komentarų, neigiamų įrašų skaičius buvo du kartus didesnis už teigiamus;
- Dažnai komentarai apima šmeižtą, rasinę diskriminaciją, grasinimus, patyčias ir skatina smurtą;
- Daugiausia neigiamos informacijos tenka žinomiems Lietuvos asmenims ir šoumenams, kuriuos vieša erdvė itin seka;
- Tokie įrašai žemina garbę ir orumą, bet teisės aktuose yra numatytos priemonės jų gynimui.
Teisinis reglamentavimas ir garbės, orumo apsauga
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nustatyta, jog asmuo gali reikalauti paneigti paskleistus jį žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis bei atlyginti patirtą žalą. Norint tai padaryti, būtina įrodyti keletą sąlygų:
Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos
- Duomenų paskleidimo faktas - informacija turi būti pasiekusi bent vieną tretįjį asmenį;
- Duomenys yra susiję su konkrečiu asmeniu;
- Paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą;
- Duomenys neatitinka tikrovės.
Įdomu, kad skiriama žinia nuo nuomonės - žinia turi faktinį pagrindą ir gali būti įrodyta, o nuomonė yra asmeninė interpretacija ir jos negalima teisiškai persekioti kaip melagingos informacijos.
Autocenzūra ir jos sąsajos su oficialia cenzūra
Cenzūros reiškinys nėra naujas - jis egzistuoja tūkstantmečius, dažniausiai valstybinės valdžios lygmeniu, tačiau ypač pavojinga yra autocenzūra, kuomet kūrėjai patys riboja savo išraišką iš baimės ar spaudimo.
Sovietinėje Teatro istorijoje autocenzūra buvo viena pagrindinių cenzūros formų, kuri dažnai tapdavo veiksmingiausia represijų stadija. Menininkai ir kūrėjai, būdami iš anksto susitaikę su griežtais ribojimais, modifikuodavo savo kūrinius, naudodami simbolius, metaforas ar "Ezopo kalbą", taip išvengdami tiesioginių konfliktų su valdžia, tačiau išlaikydami galimybę išreikšti slaptas idėjas.
Politizuotas teatro kūrybos kontekstas cenzūros akivaizdoje
Sovietų Sąjungoje teatras buvo neatsiejamas nuo politinės ideologijos ir propagandos. Valdžia kontroliavo scenos meną, o cenzūra ne tik ribojo kūrybą, bet ir skatino kai kuriuos menininkus pasipriešinti per simbolinę kalbą.
Panašias cenzūros praktikas galima matyti Brazilijoje, Izraelyje bei Graikijoje, kur politinė ir karinė kontrolė ribojo repertuarą ir susitikimus su publika. Šios sąlygos dažnai skatino politinių spektaklių kūrimą bei maišto meno formų atsiradimą kaip pasipriešinimą oficialiai cenzūrai.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo socialinių tinklų
YouTube ir influencerių vaidmuo cenzūros kontekste socialiniuose tinkluose
Socialiniai tinklai išskiria naujas socialinių vaidmenų formas - influencerius, kurie tampa jaunimo įkvėpimo šaltiniu. YouTubers - tai jauni žmonės, galintys kurti bendruomenes aplink savo turinį ir identiteto simbolius (Regueira ir kt., 2020).
Didelė dalis komentaruose reiškiamo identifikavimosi su YouTubers rodo glaudų parasocialinį ryšį, kai vartotojai traktuoja juos kaip artimus draugus ir pavyzdžius.
Tačiau socialiniuose tinkluose taip pat kyla daug iššūkių: nuo necenzūrinių žodžių iki netikros informacijos platinimo, manipuliacijų vaizduojant save ir savo gyvenimą.
Socialinių tinklų rizikos ir sveikas naudojimasis
Paaiškėjo, kad intensyvus socialinių tinklų naudojimas gali sąlygoti neigiamas emocijas, tokias kaip kaltė, pavydas, pyktis ir nepasitenkinimas savimi. Daug žmonių siekia socialiniuose tinkluose save pateikti kitaip nei yra iš tikrųjų, dažnai rodyti tik geriausias savo gyvenimo akimirkas. Tai gali vesti į nusivylimą ir žemą savivertę.
Psichologė Ieva Plauškutė pažymi, kad geros šeimos ir draugų santykiai bei sąmoningas požiūris gali žymiai sumažinti tokias grėsmes. Ribojant socialinių tinklų vartojimo laiką ir mokantis kritiškai vertinti skelbiamą turinį, jaunimas gali išvengti vienišumo ir stiprinti emocinę gerovę.
Taip pat skaitykite: Kaip logotipas veikia socialiniuose tinkluose?
Žurnalistų etikos inspektoriaus vaidmuo ir praktika socialiniuose tinkluose
Lietuvoje žurnalistų etikos inspektorius atlieka svarbų darbą užtikrinant viešosios informacijos sklaidą pagal etikos normas. 2019 m. jis priėmė 234 sprendimus, iš kurių 64 skundai pripažinti pagrįstais. Nustatytos įvairios teisės pažeidimų formos:
- Privačiojo gyvenimo apsauga ir dažni jos pažeidimai;
- Asmens garbės ir orumo pažeidimai, dažnai susiję su necenzūriniais komentarais;
- Asmens duomenų tvarkymo pažeidimai visuomenės informavimo srityje;
- Neišmanymo klausimai dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos.
Visuomenėje žinomi asmenys turi didesnį atsparumą kritikai, tačiau tai nereiškia, jog gali būti skleidžiama nepagrįsta ir faktais nepagrįsta informacija apie juos.
Problematikų pavyzdžiai ir mitai
Socialiniuose tinkluose dažnai pasitaiko situacijų, kai paskleidžiama netikra, garbę ir orumą žeminanti informacija apie žinomus asmenis. Teisinis reglamentavimas leidžia išspręsti tokias problemas teismo keliu, tačiau nuolatinis dėmesys paskleistai informacijai ir jos kontekstui yra būtinas.
Socialinių tinklų poveikis politinei ir socialinei komunikacijai
Socialiniai tinklai suteikia politikams beribes galimybes bendrauti su rinkėjais, tačiau tai ir spąstai, nes dažnai prarandama mandagumo kultūra, išryškėja vieši įžeidinėjimai ir destruktyvios diskusijos. Politikų išsišokimai, ypač tų, kurie nesiekia aukštų postų, sulaukia daug dėmesio, tačiau yra laikomi nepriimtinais.
Socialinė aplinka ir interneto kultūra didina riziką, kad įžeidimai ir necenzūriniai komentarai taps norma, todėl svarbu skatinti atsakingą ir sąmoningą socialinių tinklų naudojimą, ypač jaunimo tarpe.
Teatro cenzūra: istorijos pamokos ir paralelės su šiandienos socialiniais tinklais
Cenzūra egzistuoja nuo seniausių civilizacijos laikų ir būdavo įvairių formų - politinė, religinė, socialinė, moralinė bei autocenzūra. Nors dažnai cenzūra siejama su teatru ir valstybių režimais, jos formos veikia ir šiuolaikiniuose socialiniuose tinkluose, kur informacija filtruojama, koreguojama ar nutylima.
Sovietų Sąjungoje teatro cenzūra buvo itin griežta ir glaudžiai susijusi su politine ideologija bei represinėmis institucijomis. Menininkai ilgainiui pritaikė kūrybinius metodus, leidžiančius apeiti uždraudimus, tačiau autocenzūra tapo neatsiejama kūrybos dalimi.
Ši patirtis padeda geriau suprasti šiandienos socialinių tinklų mechanizmus, kai dalis vartotojų ir kūrėjų modifikuoja savo elgesį ar turinį, siekdami išvengti draudimų ar neigiamų pasekmių.
Rekomendacijos ir ateities perspektyvos
Norint sumažinti necenzūrinių žodžių, įžeidimų ir neteisingos informacijos paplitimą socialiniuose tinkluose, reikia suderinto visuomenės, institucijų ir technologijų veikimo:
- Skatinti kritinį mąstymą ir žiniasklaidos raštingumą jaunimui;
- Reaguoti į įžeidžiančius ir melagingus pranešimus pagal teisės aktus;
- Vystyti pozityvias bendruomenes, remiančias pagarbą ir toleranciją;
- Stiprinti šeimos ir draugų ryšius, kurie padeda apsisaugoti nuo psichologinių grėsmių;
- Riboti pernelyg intensyvų socialinių tinklų vartojimą ir skatinti realius socialinius kontaktus.
Sąmoningas ir atsakingas požiūris į socialinius tinklus, kartu su teisiniu garantuotu asmens garbės ir orumo apsaugos mechanizmu, leidžia kurti saugesnę ir palankesnę viešąją erdvę visiems jos dalyviams.
tags: #socialiniuose #tinkluose #necenzura