Socialinė parama - tai pagalba, teikiama asmeniui arba šeimai, siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį minimalųjį gyvenimo lygį. Socialinėje politikoje socialinės paramos terminu apibūdinama viena šiuolaikinės valstybės funkcijų - šalies gyventojams užtikrinti gyvybiškai būtinas socialines garantijas arba teisę į minimalių poreikių tenkinimą.
Socialinės paramos pagrindiniai tikslai - mažinti skurdą, garantuoti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač kai jie neturi socialinės apsaugos kitų garantijų arba jos nepakankamos. Jei socialinio draudimo garantijos priklauso nuo asmens dalyvavimo socialinio draudimo sistemoje, socialinė parama grindžiama stokos principu ir yra teikiama pagal poreikį asmeniui arba šeimai.
Socialiai remtina šeima arba vienas gyvenantis asmuo - tai šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Socialinės Paramos Formos
Socialinė parama teikiama dviem pagrindinėmis formomis:
- Piniginėmis išmokomis
- Socialinėmis paslaugomis (Europos Sąjungos socialinėje statistikoje išskiriamos piniginės išmokos ir natūrinės paslaugos).
Įvairios kompensacijos, lengvatos (pavyzdžiui, transporto lengvatos pagyvenusiems asmenims, mokesčio už vaikų ikimokyklinio ugdymo paslaugas lengvatos) taip pat yra socialinės paramos dalis.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Socialinės paramos piniginėms išmokoms galima priskirti minimalių pajamų palaikymo pašalpą, vaiko globos pašalpą be tėvų likusiems vaikams, būsto šildymo, komunalinių mokesčių ir kitas kompensacijas, našlaičio įsikūrimo pašalpą ir kita.
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme numatytos dvi paramos rūšys: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos.
Įstatyme nurodoma, kad socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.
Šeimoms kompensuojamos būsto išlaidos šildymo sezono metu, jeigu atitinka įstatyme numatytus normatyvus: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui - 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui yra 12 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto.
Taip pat parama yra suteikiama studentams iš socialiai remtinų šeimų. Socialines stipendijas gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas (išskyrus rezidentūrą), studijuojantys tiek valstybės finansuojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis, išskyrus studentus, kurie: neturi teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą, yra laikinai sustabdę studijas aukštojoje mokykloje ir yra akademinėse atostogose arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turi daugiau kaip 1 akademinę skolą. Socialinės stipendijos dydis yra 3 BSI (bazinės socialinės išmokos) - šiuo metu 390 Lt. per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Pažymos gavimo Lietuvoje gidas
Socialinės paslaugos teikiamos tiems asmenims, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis, nors daliai asmenų (išskyrus be tėvų likusius vaikus, vaikus iš socialinės rizikos šeimų) šios paslaugos gali būti iš dalies mokamos (pagal pretendentų į socialinę paramą pajamų ir turto dydį).
Socialinė parama gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, plėsti neįgaliųjų socialinę integraciją, skatinti šeimos politiką. Tokiais atvejais pajamų ir turto testavimas vertinant teisę į socialinę paramą gali veikti kaip asmenų (šeimų) diskriminavimo veiksnys.
Socialinės Paramos Finansavimas
Socialinės paramos išlaidos finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Socialinės paslaugos taip pat gali būti finansuojamos labdaros lėšomis arba iš tų paslaugų gavėjų mokesčio už paslaugas.
Socialinės Paramos Iššūkiai ir Perspektyvos
Socialinės paramos piniginės išmokos dydis darbingo amžiaus asmenims turi būti mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį - kitaip gali susidaryti vadinamieji skurdo spąstai, kai mažėja socialinę paramą gaunančio asmens darbo motyvacija. Daugeliu atvejų socialinė parama negali būti ilgalaikė siekiant išlaikyti ir skatinti asmens motyvaciją pačiam rūpintis savimi.
Socialinė parama turi būti organizuojama taip, kad remiamiems asmenims būtų sudarytos socialinės integracijos sąlygos, kad jie taptų visiškai arba iš dalies savarankiški.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Piniginės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims dydis sparčiai auga. Prieš penkerius metus (2007 m.) Lietuvoje buvo išmokėta 52 mln. litų pašalpų, o 2010 m. - 510 mln. litų. 2011 m. valstybės išlaidos socialinėms pašalpoms teikti išaugo iki 612 mln. Lt. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per paskutinius 5 metus (nuo 2007 iki 2011 metų) pašalpų gavėjų skaičius padidėjo daugiau nei 6 kartus ir 2011 m. pabaigoje siekė 221 tūkst. gyventojų.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog paskutiniu metu vis daugiau savivaldybių teigia pastebinčios socialinių pašalpų gavėjų piktnaudžiavimą. Žmonės gyvena iš nelegalių pajamų, o pasitelkę darbo biržą, mokesčių inspekciją, seniūnus bei kaimynus, gauna socialinę paramą. Daugiausiai gudrauja individualia veikla su verslo liudijimais užsiimantys piliečiai, užsiregistravę darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir deklaruojantys mažas pajamas. Socialinių išmokų komisija aiškinasi visus, net ir anonimiškai gautus, pranešimus apie tokius asmenis.
Nuo 2012 metų sausio 1 d. Lietuvos statistikos departamentas, Socialinė pašalpa.
Gauti socialinę paramą galima neišeinant iš namų
Visuomenei naudinga veikla už socialinę paramą
Ne viename rajone tvarka, kad asmenys, gaunantys socialines pašalpas turėtų būti pasitelkti visuomenei naudingiems darbams, patvirtinta tik šiais metais. Mūsų rajone Gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos aprašas patvirtintas 2010 metais. Tiesa, tuomet buvo kilę nemažai diskusijų, nes vieni tokią tvarką vertino skeptiškai, kiti tikino, jog taip ir turi būti.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė džiaugėsi, kad pagaliau visose seniūnijose gaunantieji pašalpas daugiau ar mažiau pasitelkiami visuomenei naudingiems darbams. Vedėja mano, kad žmonės tiesiog persiauklėja ir tampa supratingesni. „Tikrai labai daug priklauso nuo seniūno, bet ir iš žmonių net pradžioje nebuvo labai didelio pasipriešinimo. Galbūt supranta, kad už gautus pinigus reikia atlikti darbą. Yra seniūnijų, kur ypač jaunesni žmonės net patys klausia, ką reikia padaryti“, - kalbėjo L. Pocevičiūtė.
Patys seniūnai ne kartą yra kalbėję, kad pasitaiko atvejų, jog socialiai remtini maištauja, burba ar nenori dirbti, tačiau tvarka yra tvarka ir ją reikia vykdyti. Pasak vedėjos, tvarka rajone tikrai prigijo ir yra naudinga, nes atliekama daug darbų. „Aš pirmiausiai liepiu seniūnijose susižiūrėti vienišus asmenis, nes galbūt jiems reikia sukirsti malkas, nupjauti žolę ar nuvalyti langus. Galbūt tokiems asmenims nepriklauso lankomoji priežiūra ir reikėtų atlikti elementarius darbus, tad kaip tik būtų galima pasitelkti šiuos asmenis“, - mintimis dalijosi Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Iš viso 2012 metais už gautą socialinę paramą seniūnijose visuomenei naudingus darbus dirbo 695 asmenys. 2011 metais tokių asmenų buvo 438. Nors iki tol ši tvarka Gelgaudiškio bei Kidulių seniūnijose nebuvo taikoma, tačiau 2012 metais situacija pasitaisė ir čia.
Tiesa, Gelgaudiškio seniūnijoje už pašalpas atidirbo mažiausiai asmenų rajone - 24, tačiau geriau nei ankstesniais metais, kai čia išvis tokia praktika nebuvo taikoma. Pasak seniūnijos seniūno Vinco Dabravolskio, tikrai ne su visais socialinės paramos gavėjais eina susitarti, kad už gaunamą pašalpą reikia padirbėti. „Su kuriais ėjo susitarti, su tais ir susitarėm ir jie patys ateidavo, o buvo tokių, kad su didžiausiais piktumais ir grasinimais pasisakydavo“, - teigė V. Dabravolskis. Šiais metais seniūnas svarsto, kad vasarą šiems asmenims lieps tvarkyti panemunę, rinkti šiukšles. Pernai pašalpas gaunantys asmenys Gelgaudiškyje dažniausiai valė sniegą, tvarkė dvarą, aplinką. Ar šiemet bus pasitelkta daugiau asmenų nei pernai, seniūnas kol kas nežino.
Kidulių seniūnijoje 2011 metais taip pat visuomenei naudingiems darbams nebuvo pasitelktas nė vienas žmogus, tačiau situacija kardinaliai pasitelkė praėjusiais metais. Jautį už ragų griebė jau dvejus metus šiai seniūnijai vadovaujantis Algirdas Stankevičius. Ankstesnis seniūnijos vadovas šios praktikos netaikė, o A. Stankevičius 2012 metais visuomenei naudingiems darbams pasitelkė net 62 asmenis. Tai vienas geriausių praėjusių metų rezultatų rajone. Daugiau asmenų įdarbino tik dvi seniūnijos - Lukšių - 76 ir Šakių - 75 asmenis.
Naująją tvarką Kidulių seniūnijoje pradėjęs diegti seniūnas pasakojo, kad iš pradžių buvo ir pykčių, ir grasinimų teismais, esą už pašalpas atidirbti nepriklauso. Visgi A. Stankevičius tikina, kad sekėsi neblogai. Žmonės dažniausiai atliko įvairius aplinkotvarkos darbus. „Kiek reikėjo, neblogai buvo. Pasikviečiu po keturis penkis žmones, jie atidirba už du ar tris mėnesius, paskui kviečiu kitus“, - patirtimi dalijosi seniūnas.
Socialinės paramos skyriaus duomenimis, lyginant dvejus paskutiniuosius metus, beveik visos seniūnijos įdarbino gerokai daugiau socialiai remtinų asmenų. Pavyzdžiui, Griškabūdžio seniūnijoje 2011 m. buvo įdarbinta 11 asmenų, 2012 m. - 48, Plokščių seniūnijoje tokių asmenų skaičius padidėjo nuo 17 iki 46, Sintautų seniūnijoje - nuo 32 iki 59, Kriūkų - nuo 26 iki 46, Šakių - nuo 27 iki 75, Sudargo - nuo 28 iki 36, Lekėčių - nuo 28 iki 39 asmenų per metus.
Pavyzdžiui, Lukšių seniūnijoje per dvejus metus įdarbintųjų skaičius sumažėjo nuo 102 iki 76, tačiau skyriaus teigimu, tai viena iš geriausiai šioje srityje besitvarkančių seniūnijų. Keturiais asmenimis mažiau pernai įdarbinta ir Kudirkos Naumiestyje, tačiau ši seniūnija taip pat šiuo klausimu laikoma viena pavyzdingiausių.
Jei asmuo atsisako vykdyti visuomenei naudingą veiklą, socialinė pašalpa ir kompensacija gali būti išvis nebemokama.
Kol kitų rajonų valdininkai skundžiasi pasipriešinimu ir mąsto, kaip asmenis, gaunančius socialinę paramą, pasitelkti visuomenei naudingiems darbams, mūsiškiai tikina, kad rajono gyventojai gana supratingi ir jau priprato prie kelerius metus galiojančios tvarkos.
| Seniūnija | Įdarbinta 2011 m. | Įdarbinta 2012 m. |
|---|---|---|
| Griškabūdžio | 11 | 48 |
| Plokščių | 17 | 46 |
| Sintautų | 32 | 59 |
| Kriūkų | 26 | 46 |
| Šakių | 27 | 75 |
| Sudargo | 28 | 36 |
| Lekėčių | 28 | 39 |
| Lukšių | 102 | 76 |
| Kudirkos Naumiesčio | - | - |
| Gelgaudiškio | 0 | 24 |
| Kidulių | 0 | 62 |