Asmens pripažinimas nepakaltinamu visų pirma turbūt vyksta dėl to, kad asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent šioje situacijoje svarbu išsiaiškinti, ar yra tam tikros aplinkybės, kurios rodo, kad jis galėjo nesuprasti savo veiksmų arba galėjo nevaldyti jų. - Tačiau būna ir tokių atvejų, kai žmogus gyvena, atrodo, normalų gyvenimą, o tada įvykdo kokį nors baisų nusikaltimą, atliekama ekspertizė ir jis pripažįstamas nepakaltinamu. - Na, taip gali būti, nes nepakaltinamumo būsena yra specifinė. Psichikos sutrikimų gali kilti bet kuriam asmeniui ir bet kuriuo metu, tai yra nekontroliuojama. Aišku, jeigu asmuo kokioje nors situacijoje yra pripažintas neveiksniu, tai yra požymis, kad jis gali būti pripažintas nepakaltinamu. Tačiau nepakaltinamumo klausimas yra spendžiamas kiekvieną kartą padarius nusikalstamą veiką. - Taip, jis tokio statuso gali neturėti.
Jei išsiaiškinama, kad štai asmuo yra nepakaltinamas, jei yra pagrindo, sprendžiame klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ir, priklausomai nuo to, kokios priemonės jam paskirtos, jis tam tikrą laiką yra stebimas, gydomas, šiuos sprendimus priima teismas. Tokie sprendimai yra priimami, tarkime, šešiems mėnesiams, vėliau yra peržiūrima, ar yra pagrindo tęsti stebėjimą ir gydymą. Jei jo nėra, vadinasi, jis tampa normaliu žmogumi. Tačiau čia reikia turėti omenyje, kad egzistuoja nepakaltinamumo būsena, bet yra ir neveiksnumas. - Buvo vienas pavyzdys, kai Kėdainiuose tėvas į šulinį įmetė savo vaikus. Jis, teismo sprendimu, buvo priverstinai gydomas. Vėliau buvo kreiptasi į teismą su prašymu jį paleisti į laisvę, nes medikai konstatavo, kad jis pasveiko.
Nepakaltinamumas yra baudžiamoji teisinė kategorija. Vėliau reikia spręsti klausimą dėl asmens neveiksnumo, dėl jo veiksnumo apribojimo. - Bet jei kalbame ne apie neveiksnius, o apie nepakaltinamus žmones, kurie jau yra gydyti, išleisti į laisvę? - Na, jei kalbėti apie registrus, šiandien egzistuoja Neveiksnių arba ribotai veiksnių asmenų registras ir jis yra ne viešas. Kalbant apie nepakaltinamumą, nematau prasmės turėti tokį registrą, kadangi, kaip ir minėjau, ši būsena yra nustatoma tik dėl konkrečios veikos. Jei kalbėti apie registrą, tai turėtų būti būsena, kuri tęsiasi tam tikrą laiką. - Čia vėlgi yra skirtumas, ar asmuo nepakaltinamas, ar neveiksnus. Nes nepakaltinamas asmuo gali būti veiksnus.
Civilinėje teisėje yra nustatyta, kad jei veiksnus asmuo padaro žalą būdamas tokios psichikos būklės, kai negalėjo suprasti savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti, jis neatsako už savo veiksmus. Tačiau yra ir tam tikrų išimčių. Gali būti taip, kad tokia psichikos būsena atsirado, pavyzdžiui, dėl asmens vartotų narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar kitų priežasčių, tada, be jokios abejonės, gali būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant ir į to asmens, ir į nukentėjusiojo turtinę padėtį. - Gali. Tačiau čia irgi klausimas, apie kokią nusikaltimų kategoriją kalbame.
Laikant kalbą apie veikos pobūdį, teisinis kriterijus turi lemiamą vaidmenį: daugelis psichinių susirgimų sukelia psichinius sutrikimus - nuo lengvų iki sunkių, dėl kurių gali būti nepakaltinamumas. Juridinis kriterijus reiškia, kad asmuo negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo visuomenei, valdyti jų. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo išsaugo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, dažnai supranta jų neteisėtumą, tačiau praranda galimybę susilaikyti nuo savo veiksmų - negali jų valdyti. Tais atvejais juridiniame nepakaltinamumo kriterijuje dominuoja valinis požymis. Esant skirtingiems susirgimams gali būti įvairūs skirtingų juridinio kriterijaus deriniai. Visais atvejais būtina nepakaltinamumo sąlyga - tai medicininio ir juridinio kriterijaus sutapimas.
Taip pat skaitykite: kaip psichikos sveikata įtakoja teisinius vertinimus
Teismo psichiatrinė ekspertizė Lietuvoje nagrinėja ne tik kriterijų derinimą, bet ir praktines problemas. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 52 straipsnis numato, kad teisės psichiatrinė ekspertizė daroma remiantis kvotos, tardymo organų ar prokuroro nutarimu, taip pat teismo nutartimi. Ekspertizes atlieka Valstybinė teisės psichiatrijos ir narkologijos tarnyba. Ekspertizė būtina kaltinamojo psichinei būklei nustatyti tais atvejais, kai kyla abejonė dėl kaltinamojo pakaltinamumo ar jo galėjimo bylos proceso metu suprasti veiksmų esmę ar valdyti juos. Dažnai teismo psichiatrinės ekspertizė skiriama dėl neįprasto įtariamojo elgesio tardymo metu, ir kartais jos pagrindu nutarimai gali įtakoti bylą. Tačiau galutinį sprendimą dėl nepakaltinamumo priima tik teismas, atsižvelgdamas į išvadas ir bylos kontekstą.
Istorinė perspektyva parodo, kad žmonių supratimas apie pakaltinamumą keitėsi. Viduramžiais protinė negalia buvo įvairiai traktojama, o šiuolaikinis pakaltinamumo suvokimas atspindi valios laisvės sampratą. Filosofinė dalis apima plačiąją ir siaurąją valios laisvės sampratą: plačioji yra žmonių charakterio dalis kaip savybė, o siauroji - gebėjimas nuosekliai valdyti savo veiksmus ir suvokti jų pasekmes. Teisinė pakaltinamumo sąvoka taikoma tik nusikalstamos veikos ir baudžiamosios atsakomybės subjektams. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į atvejus, kai asmuo gali būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas dėl psichinės ligos arba psichinės negalios. Jei asmuo yra nepakaltinamas, teismas atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės; jei turi psichinę negalią po nuosprendžio, kartais būna panaikinama bausmė. Priverstinis gydymas gali būti teisėtas tik su pagrindimu, o bet koks gydymo apribojimas turi būti teisėtas ir teisės normomis pagrįstas.
- Kas yra nepakaltinamumas ir kaip jis nustatomas: medicininis kriterijus (psichikos sutrikimas) ir juridinis kriterijus (gebėjimas suvokti pavojingumą ir valdyti veiksmus) turi sutapti.
- Teismo psichiatrinė ekspertizė: kaip jos skiriama, kokie yra pagrindai ir kaip jos išvados įtakoja teismo sprendimą.
- Istorinė ir filosofinė perspektyva: valios laisvės samprata ir jos reikšmė baudžiamojoje teisėje.
- Teisiniai ir etiniai iššūkiai Lietuvoje: reglamentavimo trūkumai, ekspertizės organizavimas ir teismo praktikų poreikis.
Teisiškai svarbu, kad nepakaltinamumas ar ribotai veiksnumas būtų taikomi tik konkrečiai situacijai ir kartu įvertinant psichinės sveikatos būklę. Taip pat svarbu, kad teismo ekspertizės metu būtų subalansuotas užtikrinimas tiek kaltinamojo teisių, tiek visuomenės saugumo interesų. Ilgalaikiai įsitikinimai apie nepakaltinamumą ir veiksnumą turi būti nuosekliai tikrinami ir, kai reikia, peržiūrimi teismo kontrolės mechanizmais.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų svarba
Taip pat skaitykite: Apsauga nuo smurto Lietuvoje
tags: #nusikalstama #veika #del #kurios #psichikos #sveikatos