Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis su psichikos sveikatos problemomis tam tikru gyvenimo laikotarpiu susiduria kas ketvirtas pasaulio gyventojas. Ši tema yra itin aktuali, nes reikalauja ne tik teisinių žinių, bet ir gilaus supratimo apie psichikos sveikatos sutrikimus.
Tikslas ir uždaviniai
Tikslas - įvertinti psichikos sutrikimais sergančių ir priverstinai gydomų pacientų socialinius veiksnius, priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir asmens būsenos nusikaltimo metu ryšį su nusikalstamos veikos sunkumu.
- Įvertinti psichikos sutrikimais sergančių ir priverstinai gydomų pacientų socialinius veiksnius.
- Įvertinti ryšį tarp priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir nusikalstamos veikos sunkumo.
- Įvertinti ryšį tarp asmens būsenos nusikaltimo metu ir nusikalstamos veikos sunkumo.
Empirinė medžiaga ir metodika
Gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF-511 (2014-06-05) atliktas retrospektyvinis tyrimas. Šio tyrimo metu išnagrinėtos visos VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2010-2013 metais teismo sprendimu priverstinai gydytų 302 pacientų ligos istorijos.
Tyrimo metu vertinta pacientų lytis, socialiniai veiksniai (gyvenamoji vieta, išsilavinimas, šeiminė padėtis, amžius pirmojo teistumo metu), priklausomybė narkotinėms medžiagoms ir psichinė būklė nusikaltimo metu.
Socialiniai veiksniai ir psichikos sveikata
Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia 3 veiksnius, lemiančius psichinę sveikatą ir gerovę. Vienas iš jų - socialiniai veiksniai (pvz. žemas išsilavinimo lygis, bedarbystė, vienatvė). Tokie patys socialiniai veiksniai turi įtakos ir sergančiųjų psichikos sutrikimais psichinei būklei.
Taip pat skaitykite: nepakaltinamumas baudžiamojoje teisėje
O psichinė būklė gali sąlygoti nusikalstamos veikos sunkumą. Taip pat sergantieji psichikos sutrikimais dažnai turi priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms ir blogiau jas toleruoja negu sveikieji. Tai skatina vagystes ir chuliganizmą.
Pakaltinamumo samprata ir teisinis rėmas
Šiuolaikinis pakaltinamumo suvokimas remiasi "valios laisvės" sąvoka. Tai laisvė disponuoti savo veiksmais, pasirinkti elgesio būdą. Pakaltinamumas apibrėžiamas kaip asmens galėjimas nusikaltimo darymo metu suprasti savo veiksmus (ar žmogus nusikalsdamas veikė savo valia, savo supratimu ir noru) ir juos valdyti (teisingai įvertinti aplinkybes, suvokti veiksmų pavojingumą visuomenei).
Pakaltinamumas yra kaltės ir baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą pagrindas. Jei tardytojui ar teismui kyla abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo, skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė. Svarbu paminėti, kad pakaltinamumas yra tik teorinė sąvoka.
Baudžiamojo kodekso 17 straipsnis reglamentuoja nepakaltinamumo sąvoką. Nepakaltinamumo formulę sudaro du kriterijai: medicininis ir juridinis. Medicininis kriterijus apibrėžia, kad nusikaltęs asmuo turi turėti psichikos sutrikimą. Juridinis kriterijus reiškia, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo visuomenei arba negalėjo jų valdyti.
Juridinį kriterijų sudaro intelektualinis požymis (galimybė suvokti savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei) ir valinis požymis (galimybė valdyti savo veiksmus).
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų svarba
Medicininis kriterijus: psichikos sutrikimų įvairovė
Naujasis baudžiamasis kodeksas labai plačiai apibrėžia medicininį nepakaltinamumo kriterijų - nusikaltęs asmuo turi turėti psichikos sutrikimą. Senojo baudžiamojo kodekso 12 str. Remiantis naujuoju baudžiamuoju kodeksu teismui suteikiama neribotai galimybių pripažinti asmenį nepakaltinamu, nes dauguma nusikaltėlių (ypač padariusių sunkius nusikaltimus, recidyvistų) turi vienokį ar kitokį psichikos nukrypimą.
Sąvoka "chroninė psichinė liga" apima psichinius susirgimus, besitęsiančius ilgą laiką, turinčius tendenciją progresuoti (sunkėti), o taip pat ir priepuolinius psichinius susirgimus. "Laikinas psichinės veiklos sutrikimas" - tai psichiniai susirgimai, nors skirtingos trukmės, bet pasibaigiantys pasveikimu.
Laikinas psichinės veiklos sutrikimas atsiranda asmenims, nesergantiems psichinėmis ligomis ir paprastai tai būna vienintelis epizodas asmens gyvenime. Tokių sutrikimų diagnozavimas ir ekspertų vertinimas ypatingai sudėtingas.
Patologinis girtumas ir jo atskyrimas nuo fiziologinio girtumo
Patologinis apsvaigimas - trumpalaikis psichozinis epizodas, kylantis iš įprasto apsvaigimo alkoholiu. Patologinio apsvaigimo atsiradimui reikšmę turi ne tiek alkoholio poveikis, kiek patirti praeityje centrinės nervų sistemos susirgimai, galvos smegenų traumos, ar laikini požymiai, kaip pervargimas, miego trūkumas, psichinis ir fizinis išsekimas, jaudulys, baimė, nerimas.
Patologinis apsvaigimas labai skiriasi nuo įprastinio alkoholinio apsvaigimo. Patologinėje būsenoje asmeniui atsiranda baimė, nerimas, grėsmės jausmas, pažeidžiama orientacija, atsiranda kliedesiai, keičiasi ir žmogaus išorė, jo elgesys.
Taip pat skaitykite: Apsauga nuo smurto Lietuvoje
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje pripažįsta, kad fiziologinis girtumas nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Nepakaltinamumo būseną BK 12 str. sieja su psichikos sutrikimais, kurių grupės išvardytos BK 12 str. pateiktame nepakaltinamumo apibrėžime. Fiziologinis girtumas nėra pagrindas laikyti asmenį nepakaltinamu dėl to, kad daromų veiksmų pavojingumo nesuvokimas ir kontrolės praradimas vyksta dėl sąmoningos ir kryptingos asmens veikos.
Asmens nepakaltinamumas gali būti siejamas tik su patologinio girtumo būsena. Patologinis girtumas atitinka BK 12 str. įvardytam nepakaltinamumo požymiui ”kitokia patologinė būsena”. Dėl patologinio girtumo asmuo taip pat praranda normalią orientaciją, normalų santykį su asmenį supančia aplinka, dėl ko gali padaryti pavojingą veiką.
Teismo psichiatrijos ekspertizė: procedūra ir eksperto vaidmuo
Baudžiamojo proceso kodekso 52 straipsnis reglamentuoja teismo psichiatrinės ir narkologinės ekspertizės skyrimo ir atlikimo tvarką. Ekspertizė skiriama kvotos, tardymo organų ar prokuroro nutarimu, taip pat teismo nutartimi. Ekspertizes atlieka Valstybinė teisės psichiatrijos ir narkologijos tarnyba.
Ekspertizę daryti būtina kaltinamojo psichinei būklei nustatyti tais atvejais, kai kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui kyla abejonė dėl kaltinamojo pakaltinamumo ar jo galėjimo bylos proceso metu suprasti veiksmų esmę ar valdyti juos.
Paprastai teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo pagrindu laikoma abejonė įtariamojo ar kaltinamojo psichiniu pilnavertiškumu. Nepaprastai svarbų vaidmenį vaidina informacija apie ankstesnius asmens psichinius susirgimus. Dažnai teismo psichiatrinės ekspertizė skiriama dėl neįprasto įtariamojo elgesio tardymo metu (neįprasti pasisakymai, nemotyvuotas atsisakymas atsakinėti į klausimus, išsiblaškymas arba nemotyvuotas linksmumas, beprasmiški poelgiai).
Net jeigu teismo psichiatrinę ekspertizę atlikęs ekspertas pateikia išvadą, liudijančią asmens nepakaltinamumą, galutinę išvadą priima teismas. Tik teismas, o ne ekspertas, priima galutinį sprendimą dėl asmens nepakaltinamumo. Tačiau negalima nuvertinti eksperto vaidmens.
Ribotas pakaltinamumas ir atsakomybės švelninimas
Be nepakaltinamumo, baudžiamoji teisė pripažįsta ir riboto pakaltinamumo institutą. Tai būsena, kai asmuo nusikaltimo darymo metu galėjo iš dalies suvokti savo veiksmų pavojingumą arba iš dalies juos valdyti dėl psichikos sutrikimo. Tokiu atveju, teismas negali atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai yra pagrindas sušvelninti bausmę.
Priverstinis gydymas ir žmogaus teisės
Jei asmuo yra nepakaltinamas, teismas atleidžia asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali skirti priverčiamąsias medicinos priemones. Tai gali būti ambulatorinis gydymas, gydymas stacionare bendro tipo psichiatrijos ligoninėje arba griežto stebėjimo sąlygomis.
Žmogaus teisių prasme, priverstinis gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje yra sulaikymas. Neturėtumėte būti priverstinai gydomas tokio sprendimo tinkamai nepagrindžiant. Kitaip tariant, gydymas negali būti neteisėtas. Todėl, priverstinis gydymas turi būti pagrįstas ir atitikti tam tikrus kriterijus, įskaitant būtinumą, proporcingumą ir teisėtumą.
Istorinis kontekstas ir praktiniai iššūkiai
Jau pirmykštėse bendruomenėse buvo vadovaujamasi principu, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, turi už tai atsakyti. Tačiau, laikui bėgant, visuomenės požiūris į nusikaltimus ir jų vykdytojus keitėsi. Viduramžiais protiškai atsilikę asmenys buvo traktuojami kaip ir visi kiti nusikaltėliai, o kartais net griežčiau, manydami, kad juose apsigyveno demonas.
Šiandien demokratinėse valstybėse asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra griežtai reglamentuotas ir galimas tik įgaliotų institucijų sprendimu už nusikalstamą veiką, kurią apibūdina nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Jei bent vieno būtino požymio nėra, baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma. Tarp nusikalstamos veikos sudėties elementų svarbus yra nusikaltimo subjektas, kurio būtini požymiai yra amžius ir pakaltinamumas.
Teismo ekspertizės skyrimo ir atlikimo tvarką numato procesiniai įstatymai. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatyta, jog nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą jis turi teisę reikalauti, kad jo bylą nagrinėtų per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Lietuvos Respublikos Seimas turėtų priimti įstatymą, kuris leistų visas principines teismo ekspertinės veiklos nuostatas sutelkti vienoje vietoje, suteiktų joms įstatymo galią, privalomą visiems proceso dalyviams. Tai padidintų teismo ekspertinės veiklos efektyvumą: leistų patobulinti teismo ekspertizės įstaigų organizacinę sandarą ir jų funkcionavimą valstybės mastu koordinuojant šių įstaigų darbą, skatinti jas geriau tenkinti teismų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų poreikius teismo ekspertizėms.
Praktiniai aspektai bylose su psichikos sutrikimus turinčiais asmenimis
- Jei asmuo yra nepakaltinamas, teismas atleidžia asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
- Jei asmuo po nuosprendžio įgijo psichinę negalią, teismas panaikina bausmę.
- Jei asmuo yra ribotai pakaltinamas, teismas negali atleisti asmens nuo atsakomybės, bet gali sušvelninti bausmę.
- Net jeigu teismo psichiatrinę ekspertizę atlikęs ekspertas pateikia išvadą, liudijančią asmens nepakaltinamumą, galutinę išvadą priima teismas.
Teisiniai ir etiniai reikalavimai priverstiniam gydymui
Žmogaus teisių prasme priverstinis gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje yra sulaikymas. Neturėtumėte būti priverstinai gydomas tokio sprendimo tinkamai nepagrindžiant. Kitaip tariant, gydymas negali būti neteisėtas.
| Asmens būsena | Teisinė pasekmė |
|---|---|
| Nepakaltinamas (medic. + jurid.) | Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės; priverčiamasis gydymas |
| Ribotai pakaltinamas | Atsakomybė išlieka; galimas bausmės sušvelninimas |
| Fiziologinis girtumas | Atsakomybė išlieka; girtumas neeliminuoja pakaltinamumo |
| Patologinis girtumas | Gali atitikti medicininį nepakaltinamumo kriterijų |
tags: #nusikalstama #veika #del #kurios #psichikos #sveikatos