Socialinio darbo profesija yra grįsta žiniomis, įgūdžiais ir vertybėmis, kurios šios profesijos atstovų tarpe yra ypatingai svarbios. Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Socialinio darbuotojo profesijai reikalingos ne tik pačio socialinio darbo metodų, bet ir etikos, psichologijos, teisės, pirmosios pagalbos žinios.
Vertybės ir etika socialiniame darbe
Socialinio darbuotojo vertybės
- Žmogaus orumas ir vertė: Kiekvienas asmuo yra vertingas ir nusipelno pagarbos, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, rasės, lyties ar kitų charakteristikų.
- Socialinis teisingumas: Socialiniai darbuotojai siekia užtikrinti, kad visi žmonės turėtų vienodas galimybes ir prieigą prie išteklių.
- Paslaugų teikimas: Socialiniai darbuotojai yra įsipareigoję padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, ir teikti jiems kokybiškas paslaugas.
- Sąžiningumas: Socialiniai darbuotojai turi būti sąžiningi, patikimi ir etiškai elgtis visose situacijose.
- Kompetencija: Socialiniai darbuotojai nuolat tobulina savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų efektyviai padėti savo klientams.
Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama įtvirtinti bendrąsias socialinio darbo nuostatas. Socialinis darbuotojas gerbia kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą. Vadovaudamasis šiuo principu, socialinis darbuotojas: pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga jo pagalba, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos, civilinės padėties, seksualinės orientacijos bei kitų požymių.
Organizacijos vertybės ir jų įtaka praktikai
Organizacijos vertybės - įsitikinimai, kuriais ji vadovaujasi priimdama įvairius sprendimus - taip pat turi įtakos požiūriui į socialinio darbo (socialinių paslaugų) institucijos klientus bei institucijos įvaizdžiui visuomenėje. Organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, taip pat turėtų vadovautis tam tikromis vertybėmis, kurios atsispindi jų veikloje:
- Orientacija į klientą: Organizacija siekia patenkinti klientų poreikius ir teikti jiems individualizuotas paslaugas.
- Kokybė: Organizacija nuolat tobulina savo paslaugų kokybę ir siekia aukščiausių standartų.
- Skaidrumas: Organizacija yra atvira ir skaidri savo veikloje, informuoja klientus ir visuomenę apie savo paslaugas ir veiklą.
- Bendradarbiavimas: Organizacija bendradarbiauja su kitomis organizacijomis ir institucijomis, kad galėtų efektyviau padėti savo klientams.
Asmeninės savybės ir motyvacija
Socialinio darbuotojo darbas gali tapti gyvenimo būdu tik tiems, kurie yra pasirengę nesavanaudiškai dirbti žmonėms, kurie negali likti be pagalbos. Socialiniam darbuotojui labai svarbios asmeninės savybės, kurias apibendrintai galima pavadinti 3A - atvirumas, atsakomybė, atkaklumas. darbuotojas turi pasižymėti kantrybe bei empatija, turėti globalų pasaulio mąstymą ir suprasti, jog kiekvienas žmogus yra skirtingas.
Taip pat skaitykite: pagrindiniai socialinės pagalbos šeimai principai
Ne ką mažiau svarbi yra ir vidinė motyvacija. Nuolat rūpinantis kitų problemomis, socialinis darbuotojas turi turėti pakankamai daug vidinės motyvacijos, kuri jį motyvuotų nepasiduoti ir rūpintis kitais asmenimis. Su vidine motyvacija susijęs ir tikslų siekis.
Profesinės kompetencijos: žinios, įgūdžiai ir jų vystymas
Kompetencija - ,,funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą - žymi dirbančiojo gebėjimą taikyti turimas žinias konkrečioje situacijoje, efektyviai sprendžiant iškylančias problemas. Vadinasi, kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją“. Žinios yra kompetencijos dalis, kadangi turėti tam tikrų žinių dar nereiškia sugebėti jas įgyvendinti.
Socialinio darbuotojo - profesionalo tam tikroje srityje, kompetencija gali priklausyti ir galėtų būti nagrinėjama išskiriant dvi dimensijas - sritį ir kokybę. Srities dimensija nusako, kurioje srityje socialinis darbuotojas yra kompetentingas t.y. vaidmenys, užduotys, funkcijos ir t.t. Atliekant socialinį darbą kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS.
Profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Kitaip tariant, siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga (plačiąja prasme) yra atsakinga už paslaugų kokybę. Neneigiama asmeninė socialinio darbuotojo atsakomybė už savo kompetenciją, tačiau ir nėra perkeliama visa atsakomybė už įstaigos paslaugų kokybę.
Reikalavimai kvalifikacijai ir tobulinimuisi
Socialinis darbuotojas turi turėti ar siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2015 m. sausio 1 d., dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Taip pat skaitykite: Supervizijos apibrėžimas
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc. turi būti tobulinamasi pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Departamentas) direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas, aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas programas, Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintus programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje. Viena iš kvalifikacijos kėlimo formų socialiniame darbe - supervizijos vykdymas, dalyvavimas joje.
Instituciniai mokymai ir rengimo centrai
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui organizuoti 1994 m. prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurtas socialinių darbuotojų rengimo centras. Nuo 2006 m. sausio 1 d. reorganizuotas kaip Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos padalinys. Socialinių darbuotojų rengimo centras (toliau SDRC) organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursų klausytojams pagal veiklos sritį, kurioje jie dirba.
Socialinių darbuotojų rengimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija šalies mastu tiria poreikį socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programoms, inicijuoja ir koordinuoja šių programų rengimą bei jų įgyvendinimą. Centre yra teikiama visa reikalinga informacija socialiniam darbuotojui, pageidaujančiam tobulinti savo profesinę kvalifikaciją.
Socialinio darbuotojo funkcijos ir darbo sritys
Socialinio darbuotojo veiklą galima suskirstyti į tokias sritis kaip subjektas, valdymas, priemonės, sąlygos, aplinka, kontrolė ir t.t. Socialinis darbuotojas turi mokėti analizuoti supančią aplinką klientą, sugebėti išsikelti darbo tikslus, kurių sieks. Numatyti, kokiomis priemonėmis bus siekiama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir t.t.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo prisitaikymo svarba
Socialinis darbuotojas organizuoja pagalbą klientui (individui, grupei, bendruomenei) įvairiose socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo sistemos, vidaus reikalų sistemos įstaigose. Padeda atstatyti asmens ir visuomenės santykius, kai pats asmuo to padaryti nepajėgia. Identifikuoja asmens socialines problemas ir įvertina socialinius poreikius, planuoja ir teikia socialinę paramą, analizuoja jos eigą ir vertina rezultatus, koordinuoja socialinės paramos teikimą.
Priklausomai nuo darbo vietos atlieka skirtingus vaidmenis: analizuoja socialinę situaciją, atlieka tyrimus; planuoja paslaugas. Padeda žmonėms rasti ir panaudoti savo galimybes nugalint sunkumus ir negalias. Telkia bendruomenės išteklius socialinių paslaugų teikimui. Vykdo narkomanijos, savižudybių ir kitą prevencijos darbą.
„Socialinis darbuotojas, kaip socialinių paslaugų tiekėjas, dirbdamas konkretų darbą atlieka tam tikrus profesinius vaidmenis, kuriuos sudaro įvairios funkcijos. Apskritai socialinio darbuotojo profesinį vaidmenį tiekiant socialines paslaugas galima apibūdinti kaip metodinį tarpininkavimą tarp kliento ir socialinių institucijų, sprendžiant problemas.
Darbo specifika ir profesijos ypatumai
Socialinių paslaugų kokybė visiškai priklauso nuo darbuotojo asmenybės, jo atsakomybės, padorumo ir jautrumo. Nėra lengva pelnyti žmonių pasitikėjimą, tačiau tai būtina dirbant tokį darbą. Bet tuo tarpu tai ir yra tikras socialinio darbuotojo profesijos privalumas ir jos prestižas.
Socialinius darbuotojus galima vadinti nematomais priešakinės linijos darbuotojais, nes dažnai visuomenė negirdi apie jų darbo rezultatus. Tačiau jie dirba ne dėl to, kad jų darbas būtų įvertintas. Socialinius darbuotojus skatina didžiulis troškimas padėti žmonėms. Socialiniai darbuotojai metų metus tobulina savo bendravimo, įtikinėjimo ir empatijos įgūdžius, nuolat seka pokyčius, nes ateinant į darbą supranta, kad jie turi gebėti suteikti pirmąją pagalbą, prisiimti atsakomybę už sudėtingų sprendimų priėmimą, mokėti klausyti ir išklausyti, atrasti individualų požiūrį ir sprendimo būdus, bei būti gerais psichologais.
Turime pripažinti, kad socialinis darbas yra psichologiškai ir fiziškai sunki profesija, nes socialiniai darbuotojai susiduria su liūdnais ir sudėtingais žmogaus gyvenimo aspektais. Socialinio darbuotojo darbas gali tapti gyvenimo būdu tik tiems, kurie yra pasirengę nesavanaudiškai dirbti žmonėms, kurie negali likti be pagalbos. Galime daryti išvadą, kad socialinio darbuotojo profesija yra ne tik profesija, bet pašaukimas.
Socialinis darbas ir bendruomenė: praktinės patirtys
Aukštųjų mokymo įstaigų, kolegijų ir savanorystės galimybės svarbios renkantis ir išbandant šią profesiją. Vilma Kazlovienė pateikė informaciją, kur Lietuvoje galima studijuoti socialinį darbą: universitetuose - Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Mykolo Romerio universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje; kolegijose - Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje, Marijampolės kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Utenos kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, Kolpingo kolegijoje.
Prieš renkantis socialinio darbo specialybė, tikslinga ją išbandyti savanoriaujant. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras yra vienas iš tų įstaigų, kurios priima ,,prisimatuoti“ socialinio darbuotojo specialybę. Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos IIG ir IVG mokiniai susipažino su socialinio darbuotojo (pedagogo) specialybe. Anykščių rajono socialinių paslaugų centro specialistė Vilma Kazlovienė pristatė, kas yra socialinis darbas, supažindino su socialinio darbuotojo (pedagogo) specialybe. Paaiškino, kokių asmeninių savybių reikia kokybiškam šios profesijos įgyvendinimui. Nurodė mokymo įstaigas, kurioje gali būti įgyjama socialinio darbuotojo specialybė. Apžvelgė institucijas, kuriose dirba socialiniai darbuotojai.
Statistika ir profesijos apimtis
Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba apie 17 tūkst. darbuotojų. Biudžetinėse įstaigose, seniūnijose bei vaikų globos namuose dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai. Socialiniai darbuotojai dirba ir gydymo įstaigose.
Tarptautinis požiūris ir mokslinė bazė
Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija teigia, kad „socialinis darbas yra praktinė profesija ir akademinė disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, puoselėjanti socialinę sanglaudą, stiprinanti žmonių gebėjimą savarankiškai veikti visuomenėje ir juos išlaisvinti. Socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir pagarbos įvairovei principai yra svarbiausi socialiniame darbe. Taigi socialinis darbas šiuolaikinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį kuriant išvystytą ir teisinę valstybę.
Socialinis darbas sąveikauja su daugeliu socialinių ir humanitarinių mokslų, tokių kaip sociologija, psichologija, filosofija ir kt., ir remiasi jų koncepcijomis. Socialinis darbuotojas turėtų gerai išmanyti daugelio disciplinų teorinius pagrindus, nes tai padeda suteikti reikiamą pagalbą ir paramą. Cholostova patvirtina, kad “socialinis darbas - tai tikslinga veikla visuomenėje, kuria siekiama suteikti pagalbą ir paramą įvairių kategorijų žmonėms, atsidūrusiems sunkioje gyvenimo situacijoje” (Cholostova, p.
Mokymasis, atestacija ir karjeros galimybės
2001 metais pradėta vykdyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta socialinių darbuotojų, dirbančių praktinį socialinį darbą ir neturinčių socialinio darbuotojo išsilavinimo, atestavimui privaloma kvalifikacinio mokymo programa. Rengiant programą remtasi dėstytojų ir absolventų - socialinio darbo magistrų, sukaupta patirtimi.
Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei - paslaugų užsakovui). yra gero profesinio išsilavinimo specialistas, pasižymintis dorovingumu, nuolat kelia savo kvalifikaciją, atnaujina žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes. kiek galėdamas išnaudoja profesines žinias bei gebėjimus socialinio darbo vertybėms įgyvendinti. savo veikla siekia kliento gerovės, darbe jo interesus vertina labiau nei savuosius, pasisako prieš žmonių ar jų grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais.
Rekomendacijos praktikai
- Išlaikyti ir stiprinti vidinę motyvaciją bei atvirumą klientui.
- Tęsti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, dalyvauti supervizijoje ir programose, patvirtintose Departamento ar aukštųjų mokyklų.
- Plėtoti tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius: etika, psichologija, teisė, pirmoji pagalba.
- Skatinti organizacijos vertybes: skaidrumą, kokybę, bendradarbiavimą ir orientaciją į klientą.
- Skatinti savanorystę kaip būdą išbandyti profesiją prieš pasirenkant studijas ar karjerą.
Trys pagrindinės socialinio darbuotojo asmeninės savybės (santrauka)
- Atvirumas - gebėjimas priimti įvairias nuomones ir situacijas.
- Atsakomybė - pareiga užtikrinti paslaugų kokybę ir klientų teisių apsaugą.
- Atkaklumas - nuolatinis siekis padėti nepaisant sunkumų ir profesinių iššūkių.
tags: #specifiskumas #socialiniame #darbe