Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką.
Specialusis ugdymasis suprantamas kaip bendrosios programos pritaikymas, individualizavimas, atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis. Specialusis ugdymasis gali būti nuolatinis ar laikinas. Mokiniui padarius pažangą, mokyklos vaiko gerovės komisija gali kreiptis dėl specialiojo ugdymo nutraukimo arba pakartotinio ugdymosi poreikių vertinimo.
Kada reikalingas vertinimas ir kas iniciuoja procesą
Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai.
Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Vertinimo institucijos: PPT, ŠPT, NDNT ir specialistų vaidmuo
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai - psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai. Kompleksinį įvertinimą atlieka Tarnybos specialistai: psichologas, logopedas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, neurologas. Psichologas vertina vaiko intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) yra pagrindinė institucija, atsakinga už specialiųjų poreikių nustatymą Lietuvoje. Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais, įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Svarbu paminėti, kad tarnyba nustato specialiuosius poreikius tik gavusi gydytojo siuntimą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų.
Vertinimo eiga ir pasiruošimas
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
Prieš kreipiantis į PPT, rekomenduojama aptarti vertinimo poreikį su ugdymo įstaiga arba medikais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite. Vaiko vertinimas tarnyboje atliekamas tik kontaktiniu būdu. Jeigu paslaugos dėl objektyvių priežasčių - ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių (vaikų) sveikatai ir gyvybei (toliau - ypatingos aplinkybės), tarnyboje neteikiamos ir ypatingų aplinkybių laikotarpiu specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui baigiasi įvertinimo dokumentų galiojimo laikas ir būtinas pakartotinis Vertinimas, įvertinimo dokumentų galiojimo laikas pratęsiamas visam ypatingų aplinkybių laikotarpiui bei mėnesiui po ypatingų aplinkybių pabaigos.
Klasifikavimo kriterijai ir grupavimas
Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo. Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.
Įvertinus medicininį kriterijų ir savarankiškumą, nustatomas konkretus specialusis poreikis: Bazinį funkcionavimo lygmenį: tai balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje: tai asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną. Tai vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Specialiųjų poreikių tipai ir ugdymo organizavimas
Specialieji poreikiai vaikams gali būti susiję su įvairiais aspektais, įskaitant ugdymąsi, sveikatos priežiūrą ir socialinę integraciją. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia.
Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.
Specialios mokyklos, specialios klasės ir individualizuotos programos
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).
Įgyvendinamos specialios programos ir pamokų apimtis
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei.
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui.
Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę.
Mokymo metodai ir diferencijavimas
Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Specifinės priemonės klausos ir regos sutrikimų turintiems vaikams
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
Vertinimo dokumentai, pažymos ir jų naudojimas
Po vertinimo PPT išduoda pažymas: Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos. Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.
Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Pagalba mokiniams ir Vaiko gerovės komisijos vaidmuo
Pagalba mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali būti įvairi ir priklauso nuo individualių poreikių. Štai keletas pavyzdžių: mokytojo padėjėjo pagalba, individualizuotas ugdymo planas, pritaikytos mokymo priemonės, techninė pagalba (pvz., kompiuteris su specialia programine įranga), konsultacijos su specialistais (psichologu, logopedu, socialiniu pedagogu ir kt.).
Vaiko gerovės komisija (VGK) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių gerovę. VGK: organizuoja posėdžius, kuriuose aptariamas vaiko ugdymas ir pagalbos poreikis; priima sprendimus dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo; koordinuoja specialistų darbą; bendradarbiauja su tėvais (globėjais, rūpintojais). Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius.
Teisinė bazė ir teisės aktai
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja teisės aktai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai dėl specialiosios nuolatinės slaugos ir kitų kompensacijų poreikių nustatymo, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymai, taip pat švietimo įstatymo pakeitimai, priimti 2020 m. birželio 30 d., pagal kuriuos negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą.
Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Parama šeimai ir socialinės paslaugos
Valstybė teikia įvairią paramą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus. Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan., taip pat teikia įvairios institucijos.
Praktiniai patarimai tėvams
- Aptarkite susirūpinimą su ugdymo įstaigos specialistais arba gydytojais.
- Jeigu mokykla rekomenduoja vertinimą, suteikite raštišką sutikimą ir kreipkitės į PPT/ŠPT.
- Pasiruoškite vertinimui: surinkite medicininę dokumentaciją, priešmokyklinio ar mokyklinio periodo stebėjimus.
- Atkreipkite dėmesį, kad klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto ir aiškiai aprašyti kasdienio funkcionavimo sunkumus.
Naudinga žinoti
Tėvams pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivaloma, tačiau pristatant pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT. Tarnybos vadovas atsako už tarnybos veiklą, jos kokybę ir rezultatus, teikiamų paslaugų prieinamumą, reikiamą tarnybos specialistų kvalifikaciją, tvarkomų dokumentų saugumą ir turimos informacijos konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
tags: #specialiuju #ugdymosi #poreikiu #vaiku #grupavimas