Darbuotojų sauga ir socialinės garantijos: kas tai ir kodėl tai svarbu?

Darbuotojų sauga ir sveikata - tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos arba ją kiek įmanoma sumažinti. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugą ir sveikatą privalo užtikrinti darbdavys.

Šiuo metu daug dėmesio skiriama amžėjančių (senėjančių) darbuotojų įtraukčiai ir darbingumo užtikrinimui. Reikėtų paminėti, kad vyresnių nei 55 m. asmenų tvarios darbo aplinkos kūrimo tematika tampa vis aktualesnė, nes visuomenė sensta, be to, daugelyje šalių ilginamas pensinis amžius; prognozuojama, kad tokio amžiaus darbuotojų 2030 m. bus žymiai daugiau.

Darbuotojų saugos problema ypač aktuali, nes, pažeidžiant šios sistemos pagrindus, žmonėms padaroma ne tik moralinė žala, bet dažnai ir žala sveikatai, kartais sukeliamas pavojus jo gyvybei.

Demokratinėje valstybėje žmogus turi prigimtinę ir konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Taigi šias teises garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 49 straipsniai.

48 straipsnyje minima, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atžvilgiu.

Taip pat skaitykite: Vaikų saugumo užtikrinimas namuose

49 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, šalyje vyko ir tebevyksta esminė pertvarka darbuotojų saugos srityje. 1991 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų. 1991 m. spalio 4 d. Lietuva tapo Tarptautinės darbo organizacijos nare. Valstybės įstatymai, žmonių saugos darbe norminiai aktai, darbų saugai skiriamos lėšos, saugos darbe būklė parodo valstybės rūpestį dėl kiekvieno žmogaus konstitucinių teisių bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų dėl darbo sąlygų įgyvendinimo.

Valstybinės darbo inspekcijos struktūra

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą

Svarbu paminėti pagrindinius teisės aktus, kurie reglamentuoja darbuotojų saugą ir sveikatą Lietuvoje:

1. Kiekvienas žmogus turi teisę į saugų darbą ir sveikas darbo sąlygas.
2. 2000 m. priimtas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, reglamentuojantis darbuotojų saugą įmonėse, įstaigose, organizacijose, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas ir pavaldumą.
3. Įstatymas numato, kad, palyginti su darbo arba gamybos rezultatais, darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimas yra prioritetas.
4. Įstatyme pabrėžiama būtinybė plėtoti mokslus, susijusius su darbų sauga.
5. Darbuotojų priėmimo į darbą tvarką, darbo sąlygas, darbo ir poilsio laiką, darbo sutarties nutraukimo sąlygas reglamentuoja 2002 m. birželio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, įsigaliojęs nuo 2003 m.
6. Šie ir daugelis kitų dokumentų parengti ar rengiami atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos pastabas ir pasiūlymus.
7. Rūpinantis darbuotojų sauga darbe yra aptvirtinta daugiau kaip 50 svarbiausių saugos darbe teisės aktų.
8. Įstatymai nustato saugos darbe komisijų bei komitetų nuostatus.

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbdavio įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai yra privalomi. Su jais darbuotojai supažindinami pasirašytinai.

Užtikrinti saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Darbdaviai negali skirti darbuotojų dirbti tol, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo būdus. Darbdavys privalo nemokamai darbuotojams duoti darbo drabužius, avalynę, asmeninės ir kolektyvinės saugos darbe priemones norminiuose aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nelaimingų atsitikimų, ūmių susirgimų darbe atvejais darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojams skubią medicinos pagalbą.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Darbuotojai savo atžvilgiu taip pat turi teisių. Jie turi teisę reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugą ir sveikatą darbe, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus veiksnius. Darbuotojų teisė yra susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos patikrinimų rezultatais, o nesutikęs su jais sveikatą gali tikrintis pakartotinai. Jie gali tartis su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą.

Darbuotojai privalo dirbti su specialiaisiais darbo drabužiais, avalyne, naudotis asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, kai to reikalauja taisyklės, imtis priemonių atsižvelgiant į galimybes ir pagal kompetenciją pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas, arba apie tai nedelsdamas informuoti darbdavį.

Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, darbdaviai turi teisę leisti įsakymus, potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo pačių, taip pat kitų darbuotojų sauga ir sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų, kuriuos vykdyti jie buvo darbdavio apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytųsi darbo bei technologinių procesų reglamentų, bei nustatytų poilsio ir darbo laiko normų. Darbdavys turi teisę skirti drausmines, tarnybines nuobaudas, įstatymų numatyta tvarka darbuotojams, pažeidusiems norminių dokumentų reikalavimus neleisti dirbti asmenims, kurie darbe yra neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

Institucijos, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą

Lietuvoje veikia įvairios institucijos, atsakingos už darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą:

• Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo valstybinę darbų saugos politiką, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija.
• Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių, energijos tiekimą ir vartojimą.
• Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje atlieka Priešgaisrinės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžių miestų, rajonų, gyvenviečių ir objektų priešgaisrinės apsaugos dalys, daliniai ir tarnybos. Pagrindiniai uždaviniai - rūpintis gaisrų prevencija ir užtikrinti technines bei organizacines priemones giasrams gesinti ir atlikti gelbėjimo darbus.
• Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija.
• Įmonių profesinės sąjungos. Jos gina savo narių sveikatos ir gyvybės išsaugojimo darbe interesus vadovaudamosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu.
• Įmonės saugos darbe komitetas. Vietinė darbų saugos kontrolė. profilaktikai, priežiūrai ir kontrolei steigia įmonės saugos darbe ir darbo medicinos tarnybą arba šioms funkcijoms vykdyti samdo kitą organizaciją (asmenis). Tarnyba yra tiesiogiai pavaldi darbdaviui. Jei įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijas vykdo pats darbdavys.

Atsakomybė už darbų saugos pažeidimus

Už darbų saugos norminių aktų pažeidimus numatoma:

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

• Drausminė atsakomybė. Už darbų saugos norminių aktų pažeidimus, kurie traktuojami kaip darbo drausmės pažeidimai, įmonės, organizacijos vadovas skiria šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Nuobauda darbdavio įsakymu skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kai paaiškėjo nusižengimas, ir per tris dienas pranešama darbuotojui. Drausminė nuobauda negali būti skiriama, praėjus 6 mėn. nuo nusižengimo padarymo datos. Prieš skiriant nuobaudą, reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu.
• Administracinė atsakomybė. Už darbų saugos norminių aktų pažeidimus administracine tvarka bausti darbuotojus nustatyto dydžio piniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kontrolę vykdančių organizacijų inspektoriai. Piniginė bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo nusižengimo padarymo dienos. Administracinę baudą galima apskųsti teismui. Nesumokėjus baudos per 15 d., ji išskaičiuojama iš atlyginimo.
• Materialinė atsakomybė. Ribota materialinė atsakomybė taikoma už darbuotojo sveikatai padarytą žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio.
• Baudžiamoji atsakomybė. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytus darbų saugos ar sveikatos darbe reikalavimus, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas ir nukentėjo žmonės, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių, baudžiamas - atimama teisė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla arba skiriama bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Šios nuobaudos taikomos tik už tuos darbų saugos normatyvinių dokumentų reikalavimų pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis, t. y.

Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos

Nelaimingi atsitikimai darbe - tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).

• Lengvas nelaimingas atsitikimas - tai įvykis, kurio metu darbuotojai patiria gyvybei nepavojingą kūno sužalojimą arba sveikatos sutrikimą ir dėl to netenka darbingumo nors vienai dienai.
• Sunkus nelaimingas atsitikimas - tai įvykis, kurio metu darbuotojai patiria gyvybei pavojingą arba sunkų kūno sužalojimą (traumą) ar sveikatos sutrikimą. Šiai grupei priskiriami ir sužalojimai, kai, nesuteikus medicinos pagalbos, jie baigiasi mirtimi. Tai kaulų lūžiai, galūnių amputavimai, III arba IV laipsnio nudegimai ir kt.

Nelaimingų atsitikimų tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu patvirtinti „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai“. Vadovaujantis jais, tiriami nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, įgijusiems įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantiems valstybės, savivaldybės institucijose arba įstaigose, bei kitiems asmenims, draudžiamiems Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nuostatai įpareigoja darbuotoją, mačiusį nelaimingą atsitikimą ar jo padarinius, ne tik suteikti nukentėjusiam pirmąją pagalbą, bet taip pat pranešti apie įvykį darbdaviui, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, darbdavys įvykio apkinką (darbo vietą, įrenginių būklę) privalo išsaugoti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio įsakymu ar kitu juridiniu dokumentu skirta dvišalė komisija, kuri sudaroma pariteto principu, iš darbdavio ir įmonės ar jos padalinio darbuotojų atstovo. Lengvas nelaimingas atsitikimas turi būti ištirtas per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos (tai netaikoma, jei apie nelaimę buvo pranešta vėliau). Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbo inspektorius. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovas, taip pat gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas. Darbo inspektoriaus sprendimu tirti nelaimingo atsitikimo gali būti pakviesti reikalingi specialistai. Šie nelaimingi atsitikimai turi būti ištirti per 15 darbo dienų nuo įvykio dienos. įvykę įmonėje, registruojami nelaimingų atsitikimų registravimo žurnale.

Profesinė liga - tai ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai. patvirtinimą ir apskaitą. Šie nuostatai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su profesinių ligų tyrimų, diagnozės nustatymu ir apskaita.

Darbuotojas, susirgęs ūmia profesine liga, privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdaviui, padalinio vadovui, įmonės saugos ir sveikatos tarnybai. sveikatos priežiūros tarnybą. Profesinės ligos priežastis tiria ir ligos patvirtinimo aktą surašo profesinės ligos tyrimo komisija. Ją sudaro darbo inspektorius, valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos darbo higienos gydytojas, kurie skiriami šių teritorinių skyrių vadovų sprendimu, ir gydytojas, įtaręs šią ligą.

Profesinės ligos tyrimo komisija, gavusi pranešimą apie prifesinės ligos diagnozę, per 7 darbo dienas patvirtina profesinės ligos diagnozę, surašydama profesinės ligos patvirtinimo aktą.

Darbo laiko apskaita

Darbo ir poilsio laikas

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad darbo laikas - tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. Į darbo laiko sąvoką įeina faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ar namuose, tarnybinės komandiruotės, laikas, reikalingas darbo vietai paruošti ar įrankiams sutvarkyti. Nustatyta, kad pertraukos darbe, kurios numatytos norminiuose teisės aktuose, privalomų medicininių apžiūrų laikas, prastovos laikas dėl darbdavio kaltės, įskaitomas į darbo laiką.

Normali darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų. Jei darbas susijęs su nepertraukiamu budėjimo rėžimu budėjimo darbo laikas gali buti nustatytas iki 24 valandų per parą, išlaikant sąlygą, kad darbo laikas per 7 dienas neviršytų 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas būtų ne trumpesnis kaip 24 valandos.

Darbas naktį apima laiką nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Jei bent trys darbo valandos patenka į šį intervalą, traktuojama, kad darbas yra naktimis. Naktinio darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. Švenčių dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių negalima sustabdyti dėl gamybinių ir techninių sąlygų. Išimtiniais atvejais gali būti atliekamas viršvalandinis darbas.

Darbuotojams privaloma suteikti:

• pertraukas pailsėti ir pavalgyti (ne trumpesnė kaip 30 min.
• paros poilsį (trukmė ne trumpesnė kaip 11 val.
• savaitės poilsį (ne trupmesnis kaip 35 val.

Atostogų trukmę nustato Atostogų įstatymas. Karmetinės atostogos - tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atgauti darbingumą, paliekant darbo pareigas ir mokant vidutinį darbo užmokestį (minimalios - 28 kalendorinės dienos; prailgintos - iki 58 kalendorinių dienų). Tikslinės atostogos - nėštumo (78 d. iki gimdymo ir 56 d. po gimdymo) ir gimdymo atostogos, atostogos vaiko priežiūrai (suteikiamos motinos pageidavimu ir dali trukti ligi vaikui sueis 3 m.), mokymosi (stojamiesiams egzaminams į aukštąsias ar aukštesniąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po 3 d. kiekvienam egzaminui; diplominiam darbui parengti ir ginti - 30 d.; valstybiniams egzaminams pasirengti ir laikyti - 6d.

Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių darbo organizavimo uždavinių. Šis uždavinys yra reglamentuotas daugeliu Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų. Svarbu užtikrinti darbuotojų saugumą darbe, nes tik sveiki žmonės gali našiai dirbti ir kelti ekonominį šalies lygį. Reikia kontroliuoti įstatymų laikymąsi ir taip bus galima užtikrinti socialines garantijas darbo metu nukentėjusiems asmenims ir užkirsti kelią daugelio nekompetetingų darbdavių savivalei.

Šaltiniai

1. Darbo teisė: [oficialių dokumentų tekstai su pakeitimais ir papildymais iki 1999 m. gruodžio 14 d.
2. Darbo teisė: teisės aktų paskelbtų iki 2000 m. sausio 7 d. rinkinys.
3. Darbuotojų sauga ir sveikata: teisės aktai [su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 2001 m. rugsėjo 12 d. / parengė V.
4. Davidavičius H.
5. Čyras P., Tartilas J.
6. Šulys R., Tartilas J. Ir kt.

tags: #saugaus #darbo #ir #socialiniu #garantiju #dokumentas