Socialinis darbas Lietuvoje yra vis dar jauna profesija, kuri pradėjo formuotis atgavus nepriklausomybę 1991 m. Šiandien ji atitinka savarankiškos profesijos kriterijus. Siekiant stiprinti socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis, 2007 m. savivaldybėse įsteigti 556 socialinių darbuotojų etatai, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Šie etatai įsteigti siekiant užtikrinti kokybiškas ir efektyvias socialinės priežiūros paslaugas bei teikti paslaugas arčiau asmens gyvenamosios vietos.
Apibendrinant galima teigti, jog socialinis darbas yra visuomenei svarbi ir gana sudėtinga veiklos sritis, padedanti žmonėms įveikti iškilusias socialines problemas.
Socialinio Darbo Samprata ir Tikslai
Socialinio darbo samprata atskirose šalyse skiriasi tam tikrais teoriniais ir praktiniais aspektais. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFSW) socialinį darbą apibrėžia kaip profesiją, kuri skatina socialinę kaitą, žmonių tarpusavio santykius, problemų sprendimą, teikia galimybes ir pagalbą gerinant jų gyvenimą. Remdamasis žmogaus elgsenos ir socialinių sistemų teorijomis, socialinis darbas siekia žmonių ir jų aplinkos sąveikos darnos. Žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principai yra svarbiausi socialinio darbo principai (Montreal, Canada, July, 2000).
Socialinis darbas siekia konceptualizuoti socialines problemas ir jas spręsti nacionalinės politikos ir tarptautiniu lygmeniu. Tokie platūs socialinio darbo siekiai yra susiję su socialinio darbo istorija ir jos dvilype orientacija: į žmogų ir visuomenę, t. y. į visumą ir į dalį, į bendruomenę ir į individą, siekiant jų sąveikos ir darnos.
Anot Lelikienės (2003), socialinis darbas - tai sąvoka, įvardijanti tam tikrą profesiją. Socialinio darbo sąvoka apima įvairaus plano profesionalią veiklą, kuri susijusi su vaikų auklėjimu šeimoje, konsultavimu, įvairių pagalbos projektų vykdymu. Socialinio darbo tikslas - siekti atkurti abipusiai naudingą individo ir visuomenės tarpusavio sąveiką. Tai aktualu ir individo pusėje, ir visuomenės lygmenyje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pagal daugelį profesijos apibrėžimų ir kriterijų socialinis darbas atitinka profesijai keliamus reikalavimus. Pasak Johnson (2001), Greenwood teigia, kad visoms profesijoms yra būdinga susisteminta teorija, galia arba kompetencija, bendruomenės sankcijos, etikos kodeksas ir kultūra.
Socialinio Darbo Raida Lietuvoje
Vareikytės (2010) nuomone, šis apibrėžimas labiausiai atitinka Lietuvos socialinio darbo turinį. Autorės teigimu, socialinis darbas Lietuvoje turi prasmingą istoriją. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekse (1998) atsispindi, jog socialinio darbo šaknys Lietuvoje glūdi humanizavimo filosofijoje, tikėjimo, demokratijos idealuose.
Vareikytė (2010) nagrinėdama socialinio darbo raidos etapus Lietuvoje, pateikia Bagdono (2001) pasikolintą lentelę:
| Laikotarpis (metais) | Raidos etapas | Charakteristika |
|---|---|---|
| Iki 1794 | Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir unija su Lenkija | Pirmosios prieglaudos, špitolių komisija |
| 1794-1918 | Carinės okupacijos laikotarpis | Natūrali šeimos parama, labdara, globa |
Šiandien Lietuvoje socialinis darbas yra profesija, kurią galima įgyti aukštojoje mokykloje. Pagrindinis profesijos bruožas - specialus pasirengimas ir atitinkamų kompetencijų įgijimas (Vareikytė, 2010).
Socialinio Darbuotojo Kompetencijos
Kompetencija - tai žmogaus kvalifikacijos raiška arba gebėjimas veikti, sąlygotas žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių, asmenybės savybių bei vertybių (Gumuliauskienė ir kt., 2002). Socialinio darbuotojo profesinę kompetenciją galima suskirstyti į dvi sudedamąsias dalis, kurios sintezuojamos su asmeninėmis socialinio darbuotojo vertybėmis, sudaro kompleksą. Šios dvi sudedamosios dalys - tai bendroji kompetencija, kurią dar galima įvardinti kaip socialinę kompetenciją, ir profesionalizacijos laipsnis (Lelikienė, 2003).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Dauguma specialistų darbą pradėjo dirbti be socialinio darbuotojo profesinio išsilavinimo, jį įgijo bedirbdami. Svarbu, kad socialiniai darbuotojai nuolat tobulintųsi, plėstų savo kompetencijas, siektų visuomenės socialinių poreikių patenkinimo teikiant kokybiškas socialines paslaugas.
Tyrimo tikslas - atskleisti, kaip socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, suvokia savo profesines kompetencijas.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialiniai darbuotojai kasdien reflektuoja savo profesinę veiklą, taiko skirtingus emocinės paramos būdus ir formas. Socialiniai darbuotojai yra įgiję pakankamai žinių ir patirties darbe su socialinės rizikos šeimomis, su profesinių kompetencijų stoka susiduria, kai tenka spręsti sudėtingus atvejus šeimose.
Socialinės Paslaugos
Remiantis Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų katalogu (2006), kuris apibrėžia socialines paslaugas, jų turinį pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus, socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias. Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas - ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą socialinės apsaugos ir darbo srityse. Prie ministerijos veikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra), Užimtumo tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, Asmens su negalia teisių apsaugos ir Jaunimo reikalų agentūros, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, ministerijai pavaldus Pabėgėlių priėmimo centras ir viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Dar 1918 m. sudarius pirmąją Lietuvos Vyriausybę, įsteigta ir atskira Viešųjų darbų ir maitinimo ministerija su Socialinės apsaugos, Maitinimo ir Darbo departamentais. 1919 m. pradžioje Viešųjų darbų ir maitinimo ministerija pertvarkyta į dvi ministerijas: Darbo ir socialinės apsaugos bei Tiekimo ir maitinimo. 1919 m. spalio 29 d. Darbo ir socialinės apsaugos ministerija likviduota, jos darbas pavestas Vidaus reikalų ministerijai, įsteigiant naują Darbo ir socialinės apsaugos departamentą su Darbo, Socialinės apsaugos ir Tremtinių grąžinimo skyriais. 1924 m. pradžioje Darbo ir socialinės apsaugos departamentas pertvarkytas į Vyriausiąją darbo ir socialinės apsaugos inspekciją. 1937 m. inspekcija pavadinta Darbo ir socialinės apsaugos departamentu.
tags: #socialinio #darbo #enciklopedija #1994onine