Pastaruoju metu iškilo klausimų dėl pensijų mokėjimo tvarkos sovietų jėgos struktūrose tarnavusiems senjorams, gyvenantiems Lietuvoje. Ši tema apima istorinius susitarimus, dabartinius iššūkius ir galimas reformas.
Rusijos Užsienio Reikalų Ministerijos Pareiškimai
Vasario pradžioje Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė raginanti Lietuvą kuo greičiau spręsti pinigų iš Rusijos bankų pervedimą, dėl ko esą kyla problema, kad neįmanoma išmokėti pensijų sovietų jėgos struktūrose tarnavusiems senjorams, gyvenantiems Lietuvoje.
Pranešime teigiama neva Maskva vykdo visus savo įsipareigojimus pagal 1993 m. susitarimą. Lietuvos valdžios institucijos nusišalino nuo problemos sprendimo ir jos neišsprendė“, - kaltino M.
Teigiama, kad tokia situacija esą susiklostė dėl to, kad 2024 m. gruodį Vilnius užblokavo bankinius pervedimus iš Rusijos.
1993 m. Susitarimas ir Jo Nuostatos
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat patvirtina, kad valstybės vadovaujasi dar 1993 m. susitarimu.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie sovietų socialinę inžineriją
„Susitarimas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems buvusios TSRS (Rusijos Federacijos) ginkluotųjų pajėgų, pasienio, vidaus, geležinkelių ir kitų kariuomenės rūšių atsargos ir dimisijos admirolams, generolams, karininkams, praporščikams, mičmanams, liktinės tarnybos kariams, buvusios TSRS vidaus reikalų ministerijos organų eiliniams ir viršininkams, taip pat šių asmenų šeimoms, gaunantiems pensijas ir pašalpas iš Rusijos biudžeto.
Vis dėlto ministerija atkreipia dėmesį - bankiniai pavedimai per nesankcionuotus bankus nėra ribojami, todėl, siekiant išvengti galimų sunkumų dėl bankinių pavedimų rubliais ir užtikrinti, kad kariškių pensijos būtų išmokamos jų gavėjams, Rusija galėtų svarstyti klausimą dėl pervedimų eurais.
„Sodros“ Pozicija ir Pensijų Skyrimo Tvarka
Kaip LRT.lt informavo „Sodra“, pagal sutartį su Rusija, kiekviena valstybė prisiima kitoje įgytą pensijų stažą kaip savo ir skiria pensiją pagal savo įstatymą.
Taigi, pavyzdžiui, žmonėms dalį savo gyvenimo gyvenusiems ir dirbusiems Rusijoje, bet dabar gyvenantiems Lietuvoje, pensijas moka „Sodra“.
Atitinkamai Rusijoje gyvenantiems žmonėms, sukaupusiems darbo stažo Lietuvoje, pensijas moka Rusijos fondas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinė sistema
Vis dėlto esama išimčių, kurios, anot „Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič, retos, kai pensijos eksportuojamos iš Rusijos į Lietuvą arba iš Lietuvos į Rusiją.
Paskutiniais „Sodros“ duomenimis, 2024 m. Lietuvoje taip pat gyvena apie 2 tūkst. asmenų, gaunančių pensijas iš Rusijos. Taip pat yra penki Lietuvoje paskirtų pensijų gavėjai, gyvenantys Rusijoje.
„Jiems buvo pasiūlyta atidaryti sąskaitas kredito įstaigose, į kurias pervedimai būtų vykdomi tiesiogiai“, - paaiškina M.
Karinės Tarnybos Stažo Įskaitymas
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovės Malgožatos Kozič teigimu, būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas yra įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą pateikus tarnybos laiką įrodančius dokumentus.
Jei žmogus negali pateikti šių dokumentų, būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas gali būti įrodomas archyvų išduotomis pažymomis ar juose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais.
Taip pat skaitykite: Kolonijos architektūra ir gyvenimas
Jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų (pavyzdžiui, pametė darbo knygelę), šių dokumentų gali pareikalauti „Sodra“.
„Ta pati tvarka galioja siekiant įrodyti karinės tarnybos laikotarpį - jei žmogaus pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų arba reikia papildomų dokumentų, tikslinančių tarnybos laikotarpį, vietą ar kitas aplinkybes, „Sodra“ gali tarpininkauti kreipiantis į kitas institucijas dėl dokumentų gavimo.
Daugumos sovietinių karinių dalinių dokumentai yra saugomi Rusijos Federacijos archyvuose, taigi, žmogaus prašymu, Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja gaunant stažui apskaičiuoti reikalingus duomenis.
Tokiu atveju „Sodra“, siūlydama žmogui tokį duomenų gavimo būdą, vadovaujasi URM Konsulinio departamento pateikta atmintine, kurioje, be kita ko, nurodytos rekomendacijos dėl dokumentų rengimo siuntimui į Rusijos Federaciją.
Šioje atmintinėje nurodyta, kad kreipiantis dėl tarpininkavimo gaunant prašomus archyvinius dokumentus iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų, pridedama dviem egzemplioriais rusų kalba užpildyta anketa“, - dėstė M. Pastebima, kad jeigu žmogus nepageidauja teikti prašymo Rusijos institucijoms, jis neprivalo to daryti.
Aiškėja, kad dėl poros stažo metų sovietų armijoje jau kreiptasi į Ukrainą, kurios teritorijoje anuomet tarnybą ir atliko Artūras.
„Įsitraukia ir sutartis su Ukraina, nes žmogus nurodė ir iš dokumentų matyti, kad buvo tarnybos Ukrainoje laikas. Bet kuriuo atveju, norėčiau atkreipti dėmesį į du aspektus.
Visų pirma, ar tas laikotarpis bus įskaitytas į pensiją, ar ne ir kas prisiims - Lietuva ar Ukraina - tą laikotarpį konkrečiai Ukrainos tarnyboje bus sprendžiama, kai žmogui sukaks pensinis amžius arba jis taps neįgalus.
Dabar jis tiesiog kreipėsi dėl stažo apskaičiavimo į „Sodrą“. Tai dabar „Sodra“ jokių sprendimų nepriima ir tik vertina dokumentus, ieško visų galimybių įvertinti jų teisingumą. Antras dalykas, kad mes, kaip ministerija, pasiūlėme dar kartą įvertinti visų aplinkybių visumą.
„Sovietinė armija, išvažiuodama iš Lietuvos, išsivežė ir visus savo archyvus į Rusiją. Tai pirminiai dokumentai norime ar nenorime yra Rusijoje.
Socialinės apsaugos vykdymo tikslais, kai prasidėjo karas Ukrainoje ir visi konfliktai su Rusija, mes kreipėmės į Užsienio reikalų ministeriją dėl išaiškinimo, ar galima kreiptis socialinės apsaugos vykdymo tikslais į archyvus, ir ministerija buvo patvirtinusi, kad, kai kalbame apie konkrečių žmonių garantijas, tokie kreipimaisi gali vykti.
Šia prasme „Sodra“ nepažeidė nei bendrosios Lietuvos politikos, nei teisės aktų“, - aiškino I.
Kaip minėta, į stažą yra įskaitoma privalomoji karinė tarnyba, tačiau neįskaitomas kursantų mokymosi laikas.
„Iš vienų dokumentų aiškėja, kad tai buvo būtinoji karinė tarnyba, iš kitų dokumentų aiškėja, kad žmogus buvo kursantas.
„Todėl nieko keista, kad karinės tarnybos sovietų armijoje laikas yra įskaitomas į darbo stažą pateikus tai įrodančius dokumentus. Tada ir susiduriama su situacijomis, kai ne tik asmuo, bet ir institucijos, tokios kaip Krašto apsaugos ministerijos ir Rusijos Federacijos archyvai, tokių dokumentų neišsaugojo. Tokiu atveju tenka varstyti teismo duris dėl juridinio fakto nustatymo“, - pastebėjo D.
Vis dėlto pastebima, kad šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija dar priimdama sprendimą, kad asmuo turi teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, jau buvo nustačiusi objektyvią tiesą, t. y. „Tai reiškia, kad jau tuo metu buvo pakankamai duomenų ir (ar) dokumentų, kuriais remiantis buvo absoliutus teisinis pagrindas spręsti, kad minėtas tarnybos laikotarpis privalo būtų įtrauktas į darbo stažą.
Ji taip pat pastebėjo, kad žmonės vis dažniau susiduria su problemomis dėl stažo pensijai. „Pastaruoju metu daugiausia kreipiasi asmenys, kurie dirbo kitos Europos Sąjungos valstybės darbdaviui. Deja, bet kartais paaiškėja labai karti tiesa, kad užsienio darbdavys ne visada elgėsi sąžiningai įformindamas darbo teisinius santykius ir mokėdamas mokesčius. Ne vienas klientas nustemba, kai įsitikina, kad subendrintas stažas yra kur kas mažesnis, nei buvo galima tikėtis“, - apie praktikoje pasitaikančius atvejus sakė D.
Valstybinės Pensijos: Reforma Būtina?
Estijos ekspertai - Lauri Leppikas iš Talino universiteto ir darbo ir socialinės politikos analitikas Magnusas Piiritsas - atliko Lietuvos valstybinių pensijų tyrimą ir išvados neguodžiančios: neteisybė, atskirtis, neaiškūs kriterijai ir blogos paskatos.
Išmokų dydžiai ir skyrimo kriterijai itin skiriasi, o pareigūnai vidutiniškai sulaukia 47 metų - ir jau pensininkai.
Atsižvelgusi į EK užsakymu atliktą studiją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda diskusijas, kaip būtų galima tobulinti valstybinių pensijų sistemą. Pirmiausia būtų atliekami skaičiavimai ir vertinimai, o pasiūlymai bus teikiami diskusijoms su visomis grupėmis.
Svarstoma galimybes valstybines pensijas netgi paversti kaupiamomis - panašus modelis veikia Estijoje.
„Valstybinės pensijos visuomenėje dažnai vertinamos kaip privileginės, nes jos - papildomos, mokamos tik tam tikrų profesijų atstovams, už nuopelnus ir pan.
Abejotina, ar galiojantis atskirų rūšių labai skirtingas valstybinių pensijų teisinis reglamentavimas atitinka socialinės darnos, teisingumo, proporcingumo principus. Todėl Lietuvos valstybinių pensijų sistemą būtina pertvarkyti“, - vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Sulaukus įprasto pensinio amžiaus, kuris šiuo metu siekia yra 62 m. ir 4 mėn. moterims, o 63 m. ir 8 mėn. vyrams, mokama pagrindinė senatvės pensija iš „Sodros“ o valstybinė pensija būna antra, nors neretai ji būna ir didesnė.
Valstybinių Pensijų Gavėjų Skaičius ir Kategorijos
Šiuo metu Lietuvoje valstybines pensijas gauna daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Tai buvę pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nusipelnę ar nukentėję asmenys, iš valstybės biudžeto taip pat mokamos kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams ir rentos buvusiems sportininkams bei signatarams.
Atskirų rūšių valstybinės pensijos šalyje skiriamos labai skirtingai: skiriasi dydžiai, apskaičiavimo principai, skyrimo ir mokėjimo sąlygos.
SADM kreipėsi į Europos Komisiją (EK), dėl pagalbos: dėl išorinių ekspertų pagalbos įvertinant valstybinių pensijų sistemą bei pateikiant pertvarkos rekomendacijas. Taip pat ir dėl galimybės transformuoti valstybines pensijas į profesinių pensijų kaupimą.
Valstybinės Pensijos: Garantijos ir Diskusijos
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė tikina, kad jau gaunantieji valstybines pensijas gali būti garantuoti, kad niekas nesikeis - pensinės teisės garantuojamas.
Tačiau ir konkrečių siūlymų dėl sistemos pertvarkos kol kas nėra - vyks tik diskusijos. „Valstybinės pensijos kaip atskira pensijų dalis - jau seniai buvo diskutuojama, kodėl ji egzistuoja, ar ji teisinga. Ir visos vyriausybės iš esmės bando revizuoti tą sistemą ir žiūrėti, ar iš tiesų ją reikia tobulinti ir keisti“, - sako E.Radišauskienė.
Anot jos, tyrimas parodė, kad valstybinių pensijų sistema „pakankamai diversifiktuota, iškreipta, trūksta joje teisingumo“ „Daryti skubotų sprendimų niekas nesiruošia. Ketinama pagalvoti, kaip būtų galima nuosekliai peržiūrėti, kaip padaryti sistemą tikrai tinkamą: arba ją paversti pensijų sistema, arba reformuoti, kad nebebūtų iškreiptų pensijų“, - kalbėjo E.Radišauskienė.
Mokslininkai pateikė kelias galimybes, nuo radikalių siūlymų apskritai valstybines pensijas naikinti, iki nuosaikesnių sistemų, naikinančių privilegijas.
„Šiandien konkrečių pasiūlymų nėra ir jų tikrai nebus, Vyriausybėje jų neplanuojame“, - sako E.Radišauskienė ir paaiškino, kad sistema „turi būti peržiūrėta labai atsargiai, įvertinus visas aplinkybes“.
Tyrimo Rezultatai ir Valstybinių Pensijų Kategorijos
Tyrimas rado daug kraštutinumų Valstybinės pensijos Lietuvoje apima itin platų naudų spektrą. Yra labai besiskiriančių tikslų, tinkamumo kriterijų, išmokų taisyklių ir išmokų dydžių.
„Pirmiausia, yra tai, ką galima vadinti profesinėmis valstybinėmis pensijomis - tai nauda, kuri gaunama už buvusį darbą tam tikrose profesijose. Tuomet yra kita kategorija - kuri atlieka visiškai kitokią funkciją, ji pagrįsta nuopelnais valstybei. Ir trečia kategorija - kompensacinio pobūdžio ir daugiausia susijusi su buvusiomis Sovietų sąjungos represijomis“, - tris kategorijas valstybinių pensijų įvardijo L.Lepikas.
Netgi profesinių pensijų kategorijoje yra didelių skirtumų tarp pensinio amžiaus, darbo trukmės laikotarpių, išmokų nustatymo principų, kaupimo normų, išmokų „lubų“, sąlygų ir sankcijų tarp skirtingų profesijų grupių.
Tokie skirtumai nėra pagrįsti tyrimais ir nėra susiję su darbo pobūdžiu ar sąlygomis, vertina tyrėjai. „Išėjimas į pensiją prasideda nuo 40 metų. (...) Tai gerokai žemiau įprasto pensinio amžiaus“, - sako L.Lepikas.