Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos raida apima sudėtingą politinių perversmų, ekonominių eksperimentų ir socialinių pokyčių grandinę, prasidėjusią nuo 1917 m. revoliucijų ir tęsusiąsi iki valstybės suirimo 1991 m.
Politinis kontekstas ir valdžios konsolidacija
Paskutinis Rusijos imperatorius Nikolajus II valdė iki 1917 m. kovo mėn., kai buvo pašalintas iš valdžios. Įkurta trumpai gyvavusi respublika, kurios Laikinąją vyriausybę 1917 m. spalio mėn. nuvertė bolševikai. 1917 m. Bolševikai užima mažiau nei 50% balsų per Steigiamajį seimą, todėl paleido. Nuo 1917 iki 1922 m. didžiojoje buvusios Rusijos imperijos dalyje gyvavo Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika (RTFSR), o kitos sovietinės respublikos, susikūrusios tuo pačiu metu, buvo laikomos nuo jos nepriklausomomis.
Ateizmo politika: 1931 m. Sąjungos pradžia - 1922 m. gruodžio 30 d., kai Rusijos TFSR, Užkaukazės TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR atstovai Maskvos Didžiajame teatre pasirašė Sovietų Sąjungos sukūrimo sutartį. 1924 m. buvo priimta pirmoji SSRS konstitucija.
V. Lenino vyriausybės veikla (nuo 1917 m. lapkričio V. Leninas išrinktas Liaudies komisarų tarybos pirmininku (premjeru)). (proletariato diktatūra, karinio komunizmo politika (maisto produktų pertekliaus nusavinimas iš valstiečių, draudimas pirkti ir parduoti žemę, uždrausta privati prekyba maisto produktais ir vartojimo prekėmis, apmokėjimas už darbą lygiavos principu, mokama maisto produktais, panaikintas mokestis už komunalines paslaugas, transportą, spaudą, vyko nacionalizacija: nacionalizuoti fabrikai, įmonės, bankai; sukurta centralizuota gamybos valdymo ir paskirstymo sistema; įkurta Aukščiausioji liaudies ūkio taryba materialinėms gėrybėms skirstyti; 1918 m. įvesta darbo prievolė; spaudos cenzūra, bolševikų partijos diktatūra, ČK (Ypatingoji komisija), raudonojo teroro politika: kova su „klasės priešais“, GULAGas, ateizmas, pasaulinio komunizmo idėja (Internacionalas)).
Pilietinis karas, karinis komunizmas ir NEP
Iki SSRS įkūrimo 1922 metais, pilietinio karo metu, ekonomika būsimose SSRS valstybėse buvo organizuojama laikinuoju karinio komunizmo principu. Pilietinis karas Rusijoje 1918 NEPas 1921 NEP. Kariniu komunizmu vadinama politika: nacionalizacija nacionalizuoti fabrikai , įmonės , bankai sukurta centralizuota gamybos valdymo ir paskirstymo sistema. Raudonojo teroro politika.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie sovietų socialinę inžineriją
1921 metais, karui einant į pabaigą, buvo paskelbta Naujoji ekonominė politika (NEP’as). Joje suteikta laisvė privačiai iniciatyvai ir rinkai. 1920 metais Rusijoje parengtas pirmas ekonominis planas - „RTFSR elektrifikacijos planas“, kurį parengė Valstybinė Rusijos Elektrifikacijos Komisija.
SSRS formavimasis ir tarptautinė padėtis
Sovietų Sąjunga[1] arba Tarybų Sąjunga[a], formaliai Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS) arba Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (TSRS) - valstybė Rytų Europoje ir Azijoje, gyvavusi nuo 1922 m. gruodžio 30 d. iki 1991 m. gruodžio 25 d. Valstybę subūrė ir jos pagrindą (78 % teritorijos 1990 m.) sudarė po 1917 m. lapkričio 7 d.
XX a. 1934 m. rugsėjo 18 d. Sovietų Sąjunga buvo priimta į Tautų Sąjungą. Kai, nepaskelbusi karo, Sovietų Sąjunga 1939 m. lapkričio 30 d. užpuolė Suomiją, 1939 m. gruodžio 14 d. Tautų Sąjungos taryba pašalino SSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti Suomiją. Prieš Antrąjį pasaulinį karą SSRS pasirašė nepuolimo sutartį su nacistine Vokietija, kuria taip pat pasidalijo įtakos sferomis Rytų Europoje. Pagal šio padalijimo sutartis SSRS atiteko ir Lietuva, kuri kartu su Latvija ir Estija buvo okupuotos 1940 m.
1941 m. Vokietijai sulaužius Nepuolimo sutartį, Sovietų Sąjunga įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, kurį kartu su Vakarų sąjungininkais laimėjo 1945 m. SSRS-Vokietijos karas buvo daugiausia aukų pareikalavęs karinis konfliktas istorijoje. Žuvo 27 mln. SSRS piliečių - 8,6 mln. kariškių ir 18,3 mln. civilių.[2]
Teritorija, gyventojai ir geopolitika
Sovietų Sąjungos teritorija apėmė 22,4 mln. km². Rytų-vakarų kryptimi Sovietų Sąjungos teritorija tęsėsi beveik 8800 km, o iš šiaurės į pietus - 5200 km. Didžiausia SSRS teritorija buvo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki valstybės suirimo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinė sistema
Po 1945 m. Sovietų Sąjunga vakaruose ribojosi su Rumunija (sienos ilgis - 1208 km), Vengrija (103 km), Čekoslovakija (97 km), Lenkija (1258 km), Baltijos jūra, Suomija (1340 km), Norvegija (196 km); šiaurėje - su Barenco jūra, Karos jūra, Laptevų jūra ir Rytų Sibiro jūra; rytuose - su Ochotsko jūra, Beringo jūra ir Ramiuoju vandenynu; pietuose - su Šiaurės Korėja (19 km), Kinija (6513 km), Mongolija (3485 km), Afganistanu (2264 km), Iranu (2013 km) ir Turkija (529 km).
Industrializacija, kolektyvizacija ir socialiniai pokyčiai
Stalino valdymo metu šalyje buvo įvykdyta industrializacija ir kolektyvizacija, ekonomika centralizuota ir įvesta griežta jos kontrolė. Visiškai panaikinta privati nuosavybė, vietoj jos įvesta asmeninė, visuomeninė (socialistinė) ir kooperatinė. 1937 m. įkurtas Kovos su Socialistinio Turto Grobstymu Skyrius (rus. Отдел по борьбе с хищениями социалистической собственности, sutrumpinimas ОБХСС ГУМ НКВД СССР), baudęs už ekonominių nusikaltimus, spekuliaciją, bei socialistinio turto grobstymą.
Raudonojo teroro politika, ČK ir GULAGas ženkliai paveikė socialinę struktūrą. Eilės į kinoteatrą Charkove 1981 m. iliustruoja tam tikrus vartojimo ir laisvalaikio aspektus sovietinėje visuomenėje. Liaudies vartojimo prekė - 1983 m. rodė ribotą asortimentą ir kokybę, būdingą vėlesniems SSRS laikams.
Planinė ekonomika, penkmečio planai ir reformos
Oficialiai Sovietų Sąjunga rėmėsi marksizmo-leninizmo principais sudaryta politine ekonomija. Planinė socialistinė ekonomika , penkmečio planai. Nuo 1927 metų, XV VKP (b) suvažiavimo metu faktiškai buvo nuspręsta užbaigti NEP’o politiką ir pradėta kurti centralizuotą, stiprią planinę ekonomiką. Planavimo vienetu pasirinktas penkmetis.
Septintasis: 1961-1965 (1959 m. Nuo Spalio revoliucijos iki Sovietų Sąjungos sukūrimo Rusijos vadovybė skelbė, kad šalyje kuriama socialistinė ekonominė-visuomeninė santvarka. Deklaruojamas socializmo principas - „iš kiekvieno - pagal galimybes, kiekvienam - pagal darbą“. Socializmas - tai pirmoji komunizmo fazė). Stalino valdymo metu ir po jo buvo vykdyti penkmečio planai bei centralizuotas valdymas.
Taip pat skaitykite: Karininkų pensijos: sovietinis palikimas
1965 m., lėtėjant ekonominiam augimui, buvo įvykdyta Kosygino reforma. Ji buvo pavadinta tuometinio Ministrų tarybos pirmininko Aleksejaus Kosygino garbei. Vakaruose dar žinota kaip Libermano reforma - taip pavadinta šios reformos koncepcijos tikrojo autoriaus vardu (Евсей Григорьевич Либерман). Po jos prasidėjo laikotarpis, vadinamas „Auksiniu penkmečiu“.
Aštuntojo penkmečio metu (1966-1970 m.) Sovietų Sąjungos ekonomika visais atžvilgiais stabiliai augo ir lenkė daugumą pasaulio ekonomikų. 1980 m. jau buvo aiškūs artėjančios ekonominės krizės ženklai. 1982 m. TSKP CK generaliniu sekretoriumi tapęs Jurijus Andropovas nutarė sureguliuoti SSRS ekonomiką, įvesdamas griežtą jos kontrolę, dingusią Brežnevo laikotarpiu. Įvesta griežta darbo drausmė, pradėta kovos su korupcija ir ekonominiais nusikaltimais kampanija: iš viso atleista 18 Sovietų Sąjungos ministrų. Jis pirmąsyk viešai paskelbė faktus apie ekonominę stagnaciją ir mokslinius trukdžius Sovietų Sąjungos komunizmo statyboje.
Perestroika, glasnost ir valstybės suirimas
1985 m. generaliniu sekretoriumi išrinktas jaunosios kartos atstovas Michailas Gorbačiovas, kuris buvo senosios ekonomikos politikos priešininkas. Jis pradėjo ekonominę reformų grandinę, pavadintą „Pertvarka“ (rus. „перестройка“). „Perestroikos“ metu sudarytos sąlygos kurtis kooperatyvams, vėliau įteisinta privati nuosavybė. Visa tai privedė prie visiškos suirutės: administracinė sistema nebuvo pritaikyta tokio tipo rinkos kontrolei, prasidėjo masiniai ekonominiai nusikaltimai.
1985 m. į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui, prasidėjo reformos (glasnost, perestroika), užbaigusios Šaltąjį karą bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo. 1991 m. gruodžio 8 d. Rusijos TFSR, Baltarusijos ir Ukrainos vadovai pasirašė Belovežo susitarimą, kuriame konstatuotas SSRS suirimas, bei skelbiama apie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sukūrimą. Gruodžio 25 d. atsistatydino SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Gruodžio 26 d. SSRS formaliai nutraukė savo egzistavimą.
The Cold War: Gorbachev Reforms - Perestroika and Glasnost - Episode 53
Technologiniai pasiekimai ir mokslas
1957 m. sovietų mokslininkai paleido į kosmosą pirmąjį dirbtinį palydovą „Sputnik 1“. 1961 m. Spalio revoliucijos metinių paradas Maskvos Raudonojoje aikštėje 1983 m. rodė militarizuotą visuomenės pusę ir valstybės simboliką. SSRS ėmėsi ambicingų mokslo ir pramonės programų, kurios leido pasiekti reikšmingų rezultatų tiek kosmose, tiek karo pramonėje.
Ideologinės diskusijos ir ekonominė teorija
Oficialiai Sovietų Sąjunga rėmėsi marksizmo-leninizmo principais sudaryta politine ekonomija. Tačiau iš tikro K. Marksas buvo klasikinės politinės ekonomijos kritikas, o savo naujo „idealaus“ ekonominės raidos scenarijaus jis nesuformavo, tik paliko itin abstraktų socialistinės ekonomikos aprašymą „Gotos programos kritikoje“. Čia jis teigė, jog komunizmas susideda iš dviejų fazių - socializmo ir komunizmo. Užsienio komunistai bei nelegali opozicija kritikavo SSRS ekonomiką kaip nesocialistinę. Levas Trockis suformavo teoriją, pagal kurią SSRS - „deformuota darbininkų valstybė“. Bandymų atsakyti, kokia iš tikro turi būti socialistinė ekonomika, taip pat būta įvairių.
Ekonomikos chronologija: reformos ir krizės
- 1917-1922: karinis komunizmas ir pilietinis karas.
- 1921-1927: NEP’o laikotarpis su tam tikra privačia iniciatyva.
- 1927-1953: planinė ekonomika, industrializacija, kolektyvizacija ir Stalino valdymas.
- 1950-1960: pokarinė atkūrimo ir modernizacijos fazė; Sputniko paleidimas 1957 m.
- 1965: Kosygino reforma ir „Auksinis penkmetis“.
- 1980-1985: ekonominės stagnacijos požymiai; Andropovas ir Černenka bandė griežtinti valdymą.
- 1985-1991: Gorbačiovo perestroika ir glasnost, valstybės transformacija ir suirimas.
Trumpa lentelė: pagrindiniai ekonomikos etapai
| Laikotarpis | Pagrindinės savybės |
|---|---|
| 1917-1921 | Karinas komunizmas, nacionalizacija, raudonasis teroras |
| 1921-1927 | NEP: dalinė privati nuosavybė, rinkos elementai |
| 1927-1953 | Industrializacija, kolektyvizacija, penkmečio planai |
| 1965-1980 | Kosygino reforma, laikinas augimas, vėlesnė stagnacija |
| 1985-1991 | Perestroika, glasnost, rinkos elementų įvedimas, suirimas |
Socialinė raida ir žmonių patirtys
Žmonių kasdienybė SSRS kito priklausomai nuo laikotarpio: nuo represijų ir badų 1920-1930 m., per masinę industrializaciją ir karų laikus iki pokario atstatymo, masinio urbanizavimo ir XX a. vidurio gerovės požymių. Tačiau socialinės garantijos, sveikatos apsauga ir švietimas egzistavo kartu su vėsiu centralizuoto valdymo, apribota laisve ir ideologine kontrole. Eilės į parduotuves ar kultūros renginius, taip pat ribotas vartojimas, buvo įprasti daugelio sovietinių piliečių patyrimai.
SSRS tarptautinė reikšmė ir paveldas
Po karo prasidėjusiame Šaltajame kare Sovietų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių. Jos geopolitinė įtaka ir ekonominiai-politiniai modeliai formavo ne tik vidaus politiką, bet ir tarptautinius santykius. 1957 m. „Sputnik 1“ ir kiti pasiekimai padidino SSRS prestižą. Tačiau sistemos trūkumai ir vėlesnės reformos atskleidė gilias problemas, vedusias prie valstybės žlugimo.
Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos istorija yra daugiasluoksnė: tai ir revoliucijos, ir totalitarinės kontrolės laikotarpiai, ir modernizacijos bei technologinių pasiekimų etapai, ir galiausiai - bandymai reformuoti sistemą, kurie užbaigė tolimesnį valstybės egzistavimą.