Socialinis verslas regionų atskirties mažinimas

Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų.

Socialinio verslo vaidmuo sprendžiant regionų atskirtį

Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas. Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.

Socialinis verslas - klestinčios ir įgalintos visuomenės pagrindas. Socialinis verslas atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas bei integruojant pažeidžiamas visuomenės grupes į darbo rinką, užtikrinant pramonės plėtrą ir įgalinimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Socialinio verslo dėka gali būti minimalizuojami ekonominės krizės padariniai įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir ekosistemose.

Viešųjų paslaugų gerinimas per partnerystes

Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo.

Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių. Tam neužtenka tikėjimo, kad gali prisidėti prie savo krašto ateities. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžių tarpusavio saitų susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Kaip socialinis verslas mažina regionų atskirtį

Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį išnaudojant rinkos mechanizmą pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius.

Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo. Socialinis verslas yra sparčiausiai Europoje augantis verslo modelis. Jis suteikia galimybę ne tik generuoti pajamas, realizuoti savo idėjas, bet - visų pirma, padeda daryti socialinį poveikį, įprasminti savo veiklą, spręsti socialines problemas.

Praktiniai socialinio verslo pavyzdžiai ir jų nauda regionams

Įdomių pavyzdžių turime ir Lietuvoje - „Socialinis taksi“. Tai yra unikali paslauga, padedanti užtikrinti judėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas. Taip pat „LECH LECHA Design“. Tai naujos krypties prekinis ženklas, kuris pozityviai, linksmai ir spalvingai kalba apie rimtus dalykus.

Vieną labiausiai cituojamų pavyzdžių įvardyčiau Muhammado Yunuso, Grameen Bank steigėjo ir socialinio verslo propaguotojo iš Bangladešo, apdovanoto Nobelio taikos premija, įgyvendintą projektą. Viena iš Grameen Bank patronuojamųjų įmonių yra telekomunikacines paslaugas teikianti bendrovė Grameenphone. 2018 m. Grameenphone gautas pelnas buvo paskirstytas taip: 44 proc. teko mokesčiams, 29 proc. išmokėti akcininkams, 20 proc. investuota į įmonės plėtrą. Vykdydama veiklą, įmonė sprendžia ir socialines problemas. Grameenphone, siekdama savo pagrindinio tikslo - prieinamų telekomunikacijų paslaugų kiekvienam Bangladešo gyventojui, kiekviename kaime įdarbino moteris ir suteikė joms po mobilųjį telefoną, kurį bet kuris kaimo gyventojas gali išsinuomoti kelioms minutėms. Taip pašalinama pagrindinė kliūtis neturtingiems gyventojams naudotis mobiliuoju ryšiu, nes jiems nereikia pirkti brangaus telefono ir mokėti abonentinio mokesčio.

Iššūkiai ir sprendimai plėtrai regionuose

Socialiniai verslai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais: trūksta socialinio verslo teisinio statuso aiškumo ir atviro bei lankstaus valstybės institucijų požiūrio į socialinio verslo kūrimą ir plėtrą. Deja, socialiniai verslai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. „Pastebimas susiskaldymas, stabilumo, skaidrumo trūkumas priimant su socialiniu verslu susijusius sprendimus. ES investicijų paraiškų vertinimo ir administravimo sistema yra per sudėtinga ir per daug biurokratinė socialinio verslo praktikams. Dar daugiau, nėra finansinių priemonių socialiniams startuoliams išbandyti (patikrinti) socialinę inovaciją ir įvertinti jos tinkamumą konkrečiam kontekstui“, - teigia ekspertai.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Socialinis verslas, veikdamas savo ekspertinėje socialinio poveikio srityje, dažnai pritrūksta vidinių išteklių, būtinų sėkmingam verslo modeliui plėtoti: investicijų į veiklų bandymą ir gryninimą, paslaugų ar produktų pasiūlą, prekės ženklo atpažįstamumo didinimą, poveikio matavimo nuoseklumą, taip pat pritrūksta laiko ir gebėjimų advokatavimui. Pasak LISVA vadovės, Lietuvoje socialiniam verslui trūksta kultūrinio pamato, nes tai vis dar sąlyginai nauja veiklos forma. Tad trūksta ir atpažįstamos socialinio verslo tapatybės. Tai yra iš dalies ir dėl vieningos strategijos ar supratimo iš valstybės institucijų trūkumo.

Teisinė, mokestinė aplinka turėtų skatinti rinktis socialinio verslo modelį. Lietuvoje kol kas to nėra, mums trūksta institucinio pripažinimo. Socialinio verslo idėjų turime, tik jos dažnai užgęsta, nesulaukusios valdžios ir visuomenės dėmesio. Manau, kad situacija pasikeistų, jei būtų daugiau viešumo, o mes sugebėtume į procesą aktyviau įtraukti daugiau žmonių, verslo ir institucijų atstovų.

Rekomenduojami veiksmai ir politika

• Rekomenduojame labiau įtraukti socialinius partnerius į sprendimų, susijusių su socialiniu verslu, priėmimą.
• Siūlytina inicijuoti Socialinio verslo tarybos įkūrimą, kuri būtų sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių organizacijų atstovų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų.
• Užtikrinti, kad socialinis verslas kaip veikla, sprendžianti mūsų visuomenei kylančius iššūkius, būtų kompleksiškai įtraukta į strateginius šalies dokumentus, ES finansinio periodo planus ir į pagalbos ekonomikai planus.
• Šalia tinkamo reglamentavimo ir skatinimo priemonių, reikėtų stiprinti verslumo kompetencijas, telkti bendruomenę ir nuolatines mentorystės paslaugas investicijų, plėtros, poveikio matavimo ir kitais aktualiais klausimais.

Tarptautinė patirtis ir įkvėpimas Lietuvos regionams

Analizuodami kitų šalių gerąją patirtį 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva” parengė Viešųjų paslaugų perdavimo gidą. Europos Sąjungos lygmeniu yra virš 13 milijonų žmonių, kurie dirba socialinės ekonomikos įmonėse. Šio sektoriaus organizacijos pralenkė kitus sektorius ir sukūrė virš 12 proc. darbo vietų ES, kartu spręsdamos pagrindines visuomenei kylančias problemas.

Jungtinėje Karalystėje 2015 m. veikė apie 70 tūkst. socialinių verslų, kurie prie šalies ekonomikos prisidėjo 24 milijardais svarų ir įdarbino apie milijoną darbuotojų. Europoje socialinė ekonomika sukuria apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto, šioje srityje dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų. Kas ketvirta Europos Sąjungoje įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai Lietuvoje.

Ką patartume pradedantiesiems socialiniams verslininkams?

Geros idėjos ir tikėjimo ja, t. y. suvokimo, ką galima padaryti kitaip, geriau, kaip išspręsti problemą. Tai sukurtų sąlygas gyvuoti įmonei. Taip pat reikia žinių. Žinoma, galima klysti, mokytis iš savo klaidų, tačiau organizacijoje vykstančių procesų išmanymas, aplinkos veiksnių žinojimas, t. y. vadybos, ekonomikos žinių turėjimas, sutaupytų laiko, lėšų, o kelias į sėkmę būtų ne toks duobėtas. Na, ir palaikanti komanda visada būna didelė paskata žengti į priekį.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Konkrečios priemonės, kurios padėtų regionams

1. Skatinti socialinį pirkimą ir viešųjų paslaugų perdavimą socialiniam verslui, siekiant didesnio poveikio ir mažesnių kaštų.
2. Kurti aiškią teisinę ir mokestinę aplinką, skatinančią rinktis socialinio verslo modelį.
3. Sukurti paprastesnes, mažiau biurokratines ES investicijų paraiškų vertinimo ir administravimo procedūras socialinio verslo praktikams.
4. Užtikrinti finansines priemones socialiniams startuoliams išbandyti socialinę inovaciją ir įvertinti jos tinkamumą konkrečiam kontekstui.
5. Plėtoti mentorystę, mokymus ir nuolatinę pagalbą poveikio matavimo, investicijų pritraukimo ir prekės ženklo kūrimo srityse.

Galimybės ir potencialas Lietuvos regionams

Plimuto pavyzdys įrodo, kad nuoseklus, kryptingas darbas, tinkamai parengta teisinė bazė duoda laukiamų rezultatų. Socialinio verslo idėjų turime, o potencialo plėtoti sektorių ir mažinti regionų atskirtį Lietuvoje - taip pat. Pastebėjau, kad jauni žmonės jau mąsto kitaip, mane žavi jų sąmoningumas.

Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai Lietuvoje. Ūkio ministerija, siekdama skatinti socialinį verslą, parengė socialinio verslo gidą. Socialinio verslo pirminis tikslas aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Tradicinis verslas gali būti socialiai atsakingas, bet tai nėra jo pagrindinė misija.

Veiklos sritis	Socialinio verslo privalumai regionuose
Integracija į darbo rinką	Kurti darbo vietas, įtraukti pažeidžiamas grupes, mažinti nedarbą
Asmeninės paslaugos	Pagerinti prieinamumą paslaugoms kaimo ir mažųjų miestelių gyventojams
Vietovių vystymas	Skatinti ekonominę veiklą, plėtoti bendruomeninius tinklus ir paslaugas

Socialinio verslo sektoriaus organizacijų kuriama didžiulė pridėtinė vertė jau seniai patraukė tokių užsienio valstybių kaip Kanada, Singapūras, Izraelis ir kt. dėmesį. Europoje socialinė ekonomika sukuria 6,5 proc. (vietomis nurodomi ir kiti skaičiai), bet aišku viena - socialinis verslas sukuria reikšmingą ekonomiką ir socialinį poveikį.

tags: #socialinis #verslas #mazina #atskirti #regionuose