Socialinis tyrimas - tai metodinių, metodologinių ir organizacinių logiškai nuoseklių techninių procedūrų sistema, kurios tikslas - gauti patikimus ir pagrįstus duomenis apie tiriamą socialinį reiškinį ar procesą. Socialiniai tyrimai kartais vadinami sociologiniais tyrimais.
Sąvoka socialiniai tyrimai dažniau vartojama apibūdinant mokslinės informacijos apie visuomenėje vykstančius socialinius reiškinius ir procesus rinkimą, kaupimą ir jų analizę, kuria remiantis siekiama šiuos dėsningumus įvertinti, valdyti ar prognozuoti; taip pat apibūdinant profesinę veiklą (pavyzdžiui, socialinių ir rinkos tyrimų bendrovė). Sociologiniai tyrimai labiau suprantami kaip apibendrinti duomenys apie konkretų tiriamą socialinį reiškinį ar procesą, kurie dažniausiai publikuojami ar paskelbiami kitais būdais, bet nebūtinai vieši.
Socialinių Tyrimų Tipai
Socialinius tyrimus pagal taikomumą galima skirti į:
- Taikomuosius: sprendžia praktines problemas.
- Fundamentaliuosius: tikrina teoriją, atskleidžia naujus faktus ir dėsningumus, kaupia mokslo teorines žinias.
Pagal analizės gilumą ir tikslą socialiniai tyrimai skirstomi į:
- Žvalgomuosius (bandomuosius, pilotinius): sprendžia ribotus uždavinius, dažniausiai tyrimų pradiniame etape, jei tyrimo problema mažai ištirta arba norint gauti papildomos informacijos apie tiriamą reiškinį.
- Aprašomuosius: skirti gauti sudėtingus empirinius duomenis, suteikiančius tiriamų reiškinių ir problemų sprendimų išsamesnį vaizdą; šių tyrimų analizės objektas yra santykinai didelė žmonių aibė, kuri gali būti apibūdinama įvairiais požiūriais.
- Analitinius: skirti išaiškinti socialinių reiškinių priežastinius ryšius.
Pagal trukmę socialiniai tyrimai skirstomi į:
Taip pat skaitykite: Monitoringas: esmė ir svarba
- Trumpalaikius (vienkartinius, momentinius): kai reiškinys užfiksuojamas vienu konkrečiu momentu.
- Ilgalaikius (longitudinius, tęstinius): kai reiškinys stebimas ir tiriamas ilgą laiką naudojant tą pačią metodiką ir sąlygas.
Pagal keliamus klausimus socialiniai tyrimai skirstomi į:
- Priežastingumo (koreliacinius): nustatomi priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų tarpusavio ryšiai.
- Įvertinimo: vertina tam tikras programas, priemones, pavyzdžiui, studijų programas.
- Eksperimentinius: tikrina hipotezę tyrėjo nustatytomis sąlygomis.
- Etnografinius: tam tikrą laiką trunkantis žmonių ar grupių tiesioginis stebėjimas.
Ilgalaikiai socialiniai tyrimai dar skiriami į vadinamuosius kohortinius (konkrečios gyventojų dalies, dažniausiai tam tikros amžiaus grupės), panelinius (kai ta pati žmonių grupė periodiškai tiriama ilgą laiką) ir tendencijų (ilgesnį ar trumpesnį laiką stebimas socialinis reiškinys ir jo pokyčiai siekiant ištirti ir numatyti tendencijas). Taip pat išskiriama istorinė analizė, kuri nagrinėja praeities socialinius reiškinius ir dažniausiai remiasi dokumentų analize bei lyginamuoju istoriniu metodu.
Europos Socialinis Tyrimas (EST)
Europos socialinis tyrimas (EST) (angl. European Social Survey, ESS) - vienas svarbiausių tarptautinių tyrimų Europoje, kurio metu renkama informacija apie Europos šalių gyventojų nuostatas, vertybes, įsitikinimus ir elgsenos modelius. EST vykdomas kas 2 metus ir pasižymi temų įvairove bei griežtais metodologiniais standartais.
39 Europos šalys jau dalyvavo bent vienoje šio tyrimo bangoje. Lietuva EST dalyvauja nuo 2008 metų. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje.
2023 m. Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Eurotela nuo 2025 m. rudens pradeda vykdyti 12-ąją Europos socialinio tyrimo visuomenės nuomonės apklausą. Jei Jūsų namų adresas buvo atrinktas, Jus aplankys Eurotela darbuotojas. Apklausa vykdoma tiesioginio interviu (angl. face to face) būdu, duomenis fiksuojant planšetiniame kompiuteryje (angl. CAPI - Computer Assisted Personal Interview).
Taip pat skaitykite: Socialiniai tyrimai Lietuvoje: EST įtaka
11-os EST bangos tyrimo metu duomenis tyrimui rinko daugiau nei 90 Eurotela apklausėjų. Atliekant 11-ą EST tyrimo bangą, naudojant mokslinius statistinius metodus, iš Vį Registrų centro atsitiktine tvarka dalyvauti tyrime buvo atrinkta daugiau nei 3800 namų ūkių. Tyrime buvo kviečiami dalyvauti nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 15 metų, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės, kalbos ar teisinio statuso šalyje.
Paraleliai pagrindinei EST apklausai vyko ir EST-LT savipildos eksperimentas, kurio tikslas buvo įvertinti, kokios galimybės būtų šį tyrimą Lietuvoje atlikti ne tiesioginio interviu, o savipildos būdu.
Pagrindiniai EST Tikslai
EST, matuodamas ir vertindamas skirtingus gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugiau nei trisdešimtyje valstybių, siekia šių tikslų:
- Apklausos būdu rinkti duomenis apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas.
- Įgyvendinti aukštus standartus atitinkančią tarptautinių socialinių tyrimų metodologiją - pirmiausia klausimynų kūrimo ir testavimo, atrankų sudarymo, duomenų rinkimo, paklaidų mažinimo ir klausimų patikimumo užtikrinimo srityse.
- Skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus.
- Didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visai visuomenei.
- Sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.
Šalyse, kuriose nėra sukurtų duomenų infrastruktūrų, EST yra ypač reikšmingas ir nacionaliniu požiūriu, ir lyginant Europos valstybes tarpusavyje, nes pritraukia tūkstančius vartotojų iš visos Europos. EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis. Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės).
EST Lietuvoje
Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje buvo atliktos jau 7 tyrimo bangos:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
- ESS4 (2008/09)
- ESS5 (2010/11)
- ESS7 (2014/15)
- ESS8 (2016/17)
- ESS9 (2018/19)
- ESS10 (2020-22)
- ESS11 (2023/24)
Jau 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 143.4. punkte teigiama, kad sudarydama prielaidas vykdyti mokslinius tyrimus valstybės prioritetinėse srityse ir dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose [...] Lietuva įsitrauks į tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus ir į Europos socialinį tyrimą. 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (23 punktas) numatyti šie tikslai: „įsipareigojame kurti žiniomis grįstą politiką <...> Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene“. EST gali būti viena iš priemonių, padedančių tai įgyvendinti.
EST 2008 - 2017 metais Lietuvoje vykdė Kauno technologijos universitetas (nacionalinis tyrimo koordinatorius buvo dr. Vaidas Morkevičius). Nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). EST EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Daugumą lauko tyrimų (gyventojų apklausų) Lietuvoje įgyvendino UAB „Baltijos tyrimai“. EST 9 ir 10 bangos lauko tyrimus atliko UAB „RAIT“.
EST Metodai
EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu kas 2 metus. Klausimynų pagrindas yra bazinio (nuolatinio) ir besikeičiančių klausimyno modulių anglų kalba vertimas, tačiau juose yra ir atskiroms šalims būdingų klausimų, pavyzdžiui, į skirtingų šalių klausimynus įtraukti skirtingi (arba adaptuoti, kad atspindėtų nacionalinį kontekstą) partijų, išpažįstamų religijų, išsimokslinimo ir šeiminės padėties atsakymų variantai.
EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos.
9-oje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu. Šioje bangoje buvo naudotas apklausų agentūros susiprogramuotas el. klausimynas. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 9-oje bangoje surinkta galutinė 1835 respondentų imtis.
10-oje bangoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu arba nešiojamu kompiuteriu. Pirmą kartą duomenys buvo renkami su CenterData sukurtu ir administruojamu integruotu įrankiu (suite survey tool), t.y. el. klausimynu ir lauko darbų stebėsenos įrankių bendru paketu. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 10-oje bangoje surinkta galutinė 1659 respondentų imtis.
11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du vienuoliktojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Socialinės nelygybės sveikatos srityje“ (pastarasis yra dalinis 7-osios bangos modulio pakartojimas) ir „Lytis šiuolaikinėje Europoje“.
Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
Duomenų Vartotojai
EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt.
Remiantis 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 243814 (arba 7 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.). Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. fiksuoti 1884 registruoti duomenų vartotojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (78 proc. arba 5 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Remiantis VDU CRIS 2025 m. sausio mėn. duomenimis, jau buvo fiksuotos 288 EST 11 bangos peržiūros bei 79 atsisiuntimai. Per 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėn. iš viso apsilankymų EST 11 bangos duomenų peržiūrai buvo 270.
Socialinio ir Emocinio Ugdymo Tyrimai
Socialinių ir emocinių kompetencijų ir aplinkos tyrimas (SEKA) yra tyrimo instrumentas, kurio tikslas yra nustatyti esamą socialinio ir emocinio ugdymo situaciją / pažangą. Tyrimo uždaviniai apima:
- Mokyklų saugumo indekso nustatymą.
- Santykių kokybės analizę.
- Bendruomeniškumo nustatymą.
- Taisyklių ir susitarimų laikymosi ir nesilaikymo situacijos išsiaiškinimą.
- Pasitenkinimo mokykla, klase, darbu atskleidimą.
- Tėvų įsitraukimo nustatymą.
- Mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų indeksų nustatymą.
- Mokymo/si sąlygų atskleidimą.
SEKA tyrimas yra multidimensinė sistema, kuri yra sudaryta iš 5 skalių ir apima 13 dimensijų. Socialinio ir emocinio ugdymo instituto SEKA tyrimas matuoja socialinio ir emocinio ugdymo efektyvumą ir atlieka pirminį poreikių vertinimą mokyklose.
Mokykloms, norinčioms įsivertinti mikroklimatą, rekomenduojama pasinaudoti universaliu mikroklimato vertinimo instrumentu. Tai instrumentas, kuris padės analizuoti socialinių ir emocinių kompetencijų aspektus, pasitenkinimą mokykla bei saugumą iš skirtingų pozicijų.
Kartais kyla abejonių dėl sprendimo rinktis ar nesirinkti nuoseklią socialinio ir emocinio ugdymo programą. Siūloma pasinaudoti BLIC testu, kuris Jums neduos atsakymo, kurią konkrečiai programą rinktis, bet padės atsakyti į klausimą, ar Jūsų klasei tokios programos reikia. Tikimės, atsakymas padės priimti sprendimą.
Informacijos Sklaida ir Renginiai
Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus buvo surengti įvairūs renginiai, įskaitant seminarus, diskusijas, metodologinius mokymus ir konferencijas. Šie renginiai skirti supažindinti visuomenę su EST metodologija, duomenų analize ir rezultatais.
Tarp reikšmingiausių renginių galima paminėti:
- Seminarą-diskusiją „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“ (2012 m.).
- Metodologinį seminarą „Measuring Europeans' Attitudes with the European Social Survey“ (2015 m.).
- Metodologinius mokymus „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS“ (2020 m.).
- Nuotolinį nacionalinį mokslo renginį „EST piknikas II-2020“ (2020 m.).
- Metodologinius mokymus „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai“ (2021 m.).
- Metodologinę konferenciją „ Metodologiniai socialinių mokslų tyrimų iššūkiai COVID-19 pandemijos laikotarpiu: išmoktos pamokos” (2021 m.).
Šie renginiai padeda skleisti informaciją apie socialinius tyrimus, skatina duomenų analizę ir prisideda prie visuomenės švietimo.
tags: #socialinis #tyrimas #kas #tai