Socialinės piniginės pašalpos Lietuvoje yra svarbi paramos forma nepasiturintiems gyventojams. Jų skyrimo tvarką nustato kiekviena savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Pašalpų skyrimas nėra privalomas dalykas, nes valstybė ir savivaldybė neprivalo išlaikyti darbingo amžiaus nedirbančių asmenų.
Reikalavimai Socialinei Pašalpai Gauti
Yra reikalavimai asmenims, kurie tokias pašalpas nori gauti, o jei netenkinate nustatytų reikalavimų socialinei pašalpai gauti, jos tiesiog negausite. Jei yra nustatyta tokia tvarka, teisinio pagrindo reikalauti pašalpos jūs neturite, nes atidirbimas reglamentuotas teises aktuose, o ne išgalvotas ir vykdomas neteisiniu keliu.
Taigi prieiname prie to, kad jūsų niekas už pakarpos pagavęs dirbti neverčia, su botagu vergvaldys už nugaros nestovi - jūs galite į pašalpą nepretenduoti ir jos neimti (o jos mokėti jums savivaldybė pareigos neturi). Dėl darbo sutarties sudarymo - čia jau kiti klausimai, susiję su mokesčiais už darbuotoją, reikalavimais patiems norintiems dirbti ir eile kitų dalykų. Jei manote, kad atitinkate visus reikalavimus į laisva darbo vieta - galite dalyvauti konkurse ir ji laimėjus būsite įdarbintas. Tačiau įdarbinimas ir socialinės pašalpos nėra tapatus dalykas.
Taigi visi tik apsidžiaugs kai įsidarbinsite - nereikės ir jums atidirbinėti valandų, o savivaldybei nereikės mokėti pašalpos.
Atidirbimas Už Socialinę Pašalpą
Tam tikrose savivaldybėse už socialines pašalpas reikia atidirbti, kai kuriose vietoj piniginių lėšų parama skiriama maisto produktais. Tolabiau, kad tokia atidirbimo praktika buvo pradėta taikyti pagrinde piktybiniams bedarbiams, t.y. asmenims, kurie yra darbingo amžiaus, tačiau labai ilgą laiką nedirba ir piktnaudžiauja socialinių pašalpų gavimo tvarka. Labai džiaugiuosi, kad socialinių pašalpų tvarka yra sugriežtina ir mokama puse metų be jokio atidirbimo, o paskui reikia atidirbinėti arba ji yra mažinama arba nutraukiama.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Puse metų mokama bedarbio pašalpa + puse metų socialinė pašalpa = per vienerius metus darbą tikrai įmanoma susirasti.
Visų pirma - viešieji darbai atliekami vos kelias valandas per mėnesį (kai kuriose savivaldybėse 16 val/mėn, kai kuriose dar mažiau), sudaromas susitarimas dėl darbų atlikimo su seniūnija. Tuo tarpu prievartinis darbas - tai prievartos naudojimas prieš asmenį siekiant jį priversti dirbti. Dar norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad tokie susitarimai sudaromi tik su darbingais sveikais asmenimis; nei sergantiems, nei pensininkams, nei neįgaliems ar nėščioms moterims ir panašioms grupėms asmenų tokie darbai neskiriami.
Nepatekimą į skurdą garantuojama tam tikroms socialinėms grupėms, tuo tarpu nė viename įstatyme nėra reglamentuota, kad aš, dirbantis asmuo, privalau išlaikyti 3 pensininkus ir dar 5 darbingus sveikus asmenis. Tai pažeidžia mano teises, nes aš neprivalau išlaikyti kitų asmenų (tam tarpe ir tamstos). O jei tamsta tingi atidirbti 16 val per mėnesį naudingus visuomenei (kuri tau tą pašalpą moka) darbus - ačiū tokioms savivaldybėms, kurios gina juodai dirbančių piliečių interesus.
Kapitalizmo sąlygomis gerovę turime užsitikrinti kiekvienas asmeniškai ir tie socializmo laikai, kuomet visi gyveno logika "valstybė man turi duoti, o aš tik imti" visų laimei baigėsi.
Teisiniai Aspektai ir Savivaldybių Sprendimai
Savivaldybės tarybų sprendimus galima išsiaiškinti teismuose. Pilietis turi teisę gauti soc. Jis turi teisę pasirinkti, bet niekas neturi teisės jam nurodyti ką pasirinkti. Savivaldybės tiesiog įsivedė atitinkamas vergystės formas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taigi, visuomenei naudingu darbu atidirbimas- hmz..,.abejones islieka. Manyčiau darbai galėtų būti atliekami, bet turėtų būti atliekami iš esmės pagal įgytą išsilavinimą ir profesiją. T. y. darbai turėtų būti organizuojami protingai, žmogiškai ir nežeminant žmogaus orumo. Inteligentiskos profesijos asmenims reikalavimas dirbti arklideje ar likerio-degtines gamykloje kelia tam tikru abejoniu.
Liepiant atidirbti pašalpas tarp savivaldybės ir prašančiojo paramos yra sudaroma sutartis pagal CK (ko gero dėl paslaugų teikimo), todėl visos garantijos ir atsakomybė yra nustatyta. Nėra taip, kad "eik nelegaliai dirbk, nes kitaip nieko negausi". Stazas yra skaičiuojamas pagal darbo sutartį, tačiau pagal ją ir atitinkami mokesčiai privalo būti mokami, todėl įdarbinimas pagal darbo sutartį šiuo atveju netektų prasmės, nes kazin ar nekainuotų daugiau nei pati pašalpa, o ir išdirbtų valandų per mėnesį yra tik 16 - toks čia ir stažas (nepamirškim, kad normaliai pilnu etatu dirbantis asmuo dirba 160 valandų per mėnesį).
Šiauliuose tai 40 val. tai ir nekoks tas stažas, bet litas prie lito ir...o juokingiausia kai merginą baigusia aukštąji ir tik puse metu biržoj stovinčia pasiuncia i darželį indu plauti net nepaprašė sveikatos pažymos (gal ji užkrečiama liga serga), o žmonės kurie stovi po 4-5 metus ir gyvena tuos visus metus iš pašalpos nesiunčia niekur (nekalbu apie mamas ) mergina atsisako pašalpos ir važiuoja į anglija indų plauti...
Atkreipiant dėmesį į teiginį, kad teisėje nėra emocijų, pacituosiu vieną baudžiamąją bylą iš Lietuvos teismų praktikos, turiningam pamąstymui: "Pagarba darbui ir nepakantumas asocialiems asmenims, vengiantiems darbo, būdingas bet kuriai visuomenei, organizacijai ar normaliai mąstančiam asmeniui" (baudžiamoji byla Nr.2K-446/2011).
Bedarbiai, registruoti darbo birzoje, yra draudziami valstybes lesomis. Uz paslaugu sutartis su savivaldybemis papildomai sveikatos draudimas nera mokamas. Del darbo grafiko galite su savivaldybe derinti is anksto, niekur istatymai nenumato, kad butina atidirbti visas 3 dienas is eiles. Prarasti sveikata galima ir dirbant pagal darbo sutarti, tik paprastai dirbantys pagal darbo sutarti dirba 40 val/sav arba 160 val/men, o ne 3 dienas per men (24 val/men).
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Žinoma, sutinku, kad žala žmonėms turi būti atlyginta civilinio proceso tvarka. Negalima teise pateisinti šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų. Ex injura non oritur jus. Jei traktuoti, kad tarp savivaldybes ir atidirbanciojo uzsimezge ne kvazi darbo, o kazkokie civiliniai paslaugu santykiai - zmogui gali buti sunkiau gintis. Jei paslaugu teikejas/ rangovas pvz stalius atlikdamas darba nusiobliavo pirstus ar jam i strenas isismelke skausmas, uzsakovas neprivalo atlyginti tokios zalos. Be to uzsakovas neprivalo uztikrinti nei saugiu darbo salygu, nei saugiai dirbti instruktuoti, nei suteikti patalpu pasisildimui, nei pertraukeliu pailseti/pavalgyti, todel susirgusiam umia liga patogiau matyt remtis DK, o ne savivaldybes tvarkomis ar dar bala zino kuo. Deja, kaip tik paslaugu sutartys ir yra sudaromos civiline tvarka. Darbo kodeksas nelabai cia prie ko.
Gerb. teisininke, teisės principai yra teisės dalis ir yra privalomi kaip ir teisės normos. taigi rėmimasis teisės principais tai nėra politikavimas ar mitingavimas prieš minią. Todėl pasilieku prie savo nuomonės, kad iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė, t. y. dėl neteisėtų savivaldybių veiksmų mes nerasim teisėto ir teisingo teisinio sprendimo. Tik teismams uždraudus neteisėtus savivaldybių veiksmus išnyks būtinybė kalbėti apie teisinį šios situacijos vertinimą (darbo tai ar civiliniai santykiai ir kt.). Na o jeigu teismai tokius savivaldybių reikalavimus žmonėms laikys teisingais ir pagrįstais, tai už žalą ir pan. bus atsakingos savivaldybės.
Civilineje teiseje be kita ko galioja a. laisves b. Mūsų atveju laisvės principas panašus į tarybinės armijos laisvės principą - viskas vykdoma savanoriškai. Savanorius paskiria kuopos viršyla. Bet ne tai svarbiausia. Įdomiausiai tas atlygintinamumo dinges principas. Kiek supratau, savivaldybė su pašalpos gavėju sudaro '''' civiline paslaugu atlikimo sutartį''''.
Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos Iniciatyvos ir Pokyčiai
Kiek anksčiau portalas Lrytas domėjosi, ką konkrečiai planuojama keisti. Tuomet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, kad pokyčiais siekiama dar labiau palengvinti galimybę gauti socialinę pašalpą ir šildymo kompensacijas, dvigubai padidinti sukauptų piniginių lėšų „finansinės pagalvės“ normatyvą, išplėsti būsto ploto ribas, peržiūrėti turto vertinimo kriterijus.
Nuo 2026 metų ketinama ilgiau mokėti ir papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Be to, keisis ir daug diskusijų kėlusi visuomenei naudingos veiklos atlikimo koncepcija. Nuo šiol visuomenei naudingai veiklai visų paramos gavėjų nepasitelks, vietoje jos - pirmiausia didins piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir projektuose, o visuomenei naudingai veiklai pasitelkti tik atsisakiusius dalyvauti užimtumo programose.
Kokie pokyčiai laukia?
Lengvinant paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę, atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Tai reiškia, kad norint gauti socialinę pašalpą, nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje.
Lengvinamos socialinės pašalpos gavimo sąlygos ir šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms.
Nurodoma, kad bus sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Bus mokama 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius. Iki šiol buvo mokama 3 mėnesius. Taip pat bus trumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių, o papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo buvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Seimas priėmė ir pataisą 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti. Tai reiškia, kad vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių.
Patvirtinta ir „Finansinė pagalvė“, kuri, teigiama, gelbės darbo netekusius, ligos ar nelaimės ištiktus asmenis. Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.
Šildymo kompensacijas mokės už didesnį plotą. Seimas pritarė 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.
Nuo kitų metų pasikeis ir visuomenei naudingai veiklai atlikti numatyta tvarka. Tuo tarpu visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės“, - pažymėjo SADM.
Už Piniginės socialinės paramos nepasiturinties gyventojams įstatymo pataisas balsavo 77 iš 77 Seimo narių (už - 77, prieš - 0, susilaikė - 0). Įstatymo pakeitimai įsigalios 2026 m.
Mažinant nepasiturinčių gyventojų ilgalaikę priklausomybę nuo piniginės socialinės paramos, sutrumpintas įstatymu nustatytas socialinės pašalpos gavimo laikotarpis (buvo nuo 36 mėn.), nuo kurio ši pašalpa pradedama proporcingai mažinti darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims, išskyrus socialinę pašalpą vaikams.
Taip pat naujoji tvarka grąžino nuostatą, kad visi darbingi nedirbantys ar dirbantys asmenys, atsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai.
Išmokos Išsituokusiai Mamai
Socialinė pašalpa skiriama, jei pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (350 Lt vienam asmeniui, 2 šeimoms nariams - 700 Lt). Atsižvelgiant į nurodytas šeimos pajamas ( apie 1000 Lt per mėnesį), kurios viršija nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį 2 asmenų šeimai, t. y. 700 Lt, socialinė pašalpa negalėtų būti skiriama.
Jeigu šildymo sezono metu, taikant Įstatymo nustatytus normatyvus, už būsto šildymą šeima moka daugiau kaip 20 procentų savo pajamų prieš tai iš jų atėmus valstybės remiamų pajamų dydį per mėnesį kiekvienam asmeniui, galima kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų. Karšto vandens išlaidų kompensacija skiriama, jeigu išlaidos viršija 5 procentus pajamų, geriamojo vandens - jeigu išlaidos viršija 2 procentus pajamų.
Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (52 Lt) per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt):1) kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų;2) kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) šeimoje globoja tris ar daugiau vaikų.
Dėl finansinės paramos ar kitos pagalbos turėtumėte kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvenate (deklaruojate gyvenamąją vietą), administracijos Socialinės paramos skyrių, kur pagal jo pateiktus duomenis ir dokumentus būtų išsiaiškintos ir įvertintos aplinkybės piniginei socialinei paramai gauti.
Pagrindiniai Piniginės Socialinės Paramos Neapsiturintiems Gyventojams Įstatymo Aspektai
Ši parama teikiama įvertinus nepasiturinčių gyventojus turtą bei pajamas. Atsižvelgiant į realią šeimos ar asmens padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savo biudžeto lėšų skirti vienkartinę pašalpą (vienkartinė pašalpa - tai finansinė parama šeimai ar asmeniui, esant sunkiai materialinei padėčiai), kompensuoti Įstatyme nenurodytas būsto išlaikymo išlaidas, padengti įsiskolinimą už būstą ir teikti kitą paramą (Įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Be to, savivaldybės administracija turi galimybę labiausiai nepasiturinčius gyventojus remti teikdama jiems maisto produktus iš intervencinių atsargų.
Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas:
- 15 VRP (5 250,00 Lt) pirmam, vyresniam kaip 18 metų asmeniui;
- 10 VRP (3 500,00 Lt) kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų;
- 5 VRP (1 750,00 Lt) kiekvienam vaikui iki 18 metų.
Savivaldybės administracijai Įstatymo pakeitimuose nustatytos pareigos skirti socialinę pašalpą, kai asmuo atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, tačiau jo pajamos ne daugiau kaip 20 proc. viršija valstybės remiamų pajamų dydį.
tags: #socialines #pinigines #pasalpos #istatymas #komentaras