Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS) - tai mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, kurios tikslas - išsiaiškinti skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Šį tyrimą organizuoja Centrinė mokslinė grupė, vadovaujama Prof. Rory Fitzgerald iš Londono Sičio universiteto (Jungtinė Karalystė), kartu su penkiais instituciniais partneriais: Barselonos Pompeu Fabra universitetas, Ispanija; Centerdata, Nyderlandai; Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė; Leibnico socialinių mokslų institutas (GESIS), Vokietija; Sikt, Norvegija.
EST istorija prasidėjo 1995 m., kai Europos mokslo fondas įgyvendino palyginamąjį projektą „Požiūriai į valdžią“, kuriuo siekta tirti Europos gyventojų nuomones apie skirtingų šalių valdžią. Nors dauguma nacionalinių apklausų buvo vykdomos remiantis aukštais metodologiniais standartais, bet visos jos skyrėsi klausimų formuluotėmis ir metodologija, o tai darė palyginimą itin sudėtingą. Oficialiai EST įkurtas 2001 m. birželį ir nuo tada bent vienoje bangoje jau dalyvavo net 37 Europos (ir ne tik) šalys (EST tikrųjų narių, stebėtojų ar svečio teisėmis). EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu.
Pagrindiniai Europos Socialinio Tyrimo Tikslai
EST, matuodamas ir vertindamas skirtingus gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugiau nei trisdešimtyje valstybių, siekia šių tikslų:
- Apklausos būdu rinkti duomenis apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas.
- Įgyvendinti aukštus standartus atitinkančią tarptautinių socialinių tyrimų metodologiją - pirmiausia klausimynų kūrimo ir testavimo, atrankų sudarymo, duomenų rinkimo, paklaidų mažinimo ir klausimų patikimumo užtikrinimo srityse.
- Skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus.
- Didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visai visuomenei.
- Sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.
EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis. Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės).
EST Lietuvoje
Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje buvo atliktos jau 7 tyrimo bangos: ESS4 (2008/09), ESS5 (2010/11), ESS7 (2014/15), ESS8 (2016/17), ESS9 (2018/19), ESS10 (2020-22) ir ESS11 (2023/24).
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Jau 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 143.4. punkte teigiama, kad sudarydama prielaidas vykdyti mokslinius tyrimus valstybės prioritetinėse srityse ir dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, Lietuva įsitrauks į tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus ir į Europos socialinį tyrimą. EST gali būti viena iš priemonių, padedančių tai įgyvendinti.
EST 2008 - 2017 metais Lietuvoje vykdė Kauno technologijos universitetas (nacionalinis tyrimo koordinatorius buvo dr. Vaidas Morkevičius). Nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Nacionalinio koordinatoriaus pareigas 2019-2021 m. užėmė Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė, o nuo 2021 m. - Sociologijos katedros dėstytojas ir mokslininkas dr. Apolonijus Žilys. EST EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugumą lauko tyrimų (gyventojų apklausų) Lietuvoje įgyvendino UAB „Baltijos tyrimai“. EST 9 ir 10 bangos lauko tyrimus atliko UAB „RAIT“.
Tyrimo Temos
EST tyrime analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena skirtingose Europos šalyse.
Duomenų Vartotojai
EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt. Remiantis 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 243814 (arba 7 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.). Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. fiksuoti 1884 registruoti duomenų vartotojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (78 proc. arba 5 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Remiantis VDU CRIS 2025 m. sausio mėn. duomenimis, jau buvo fiksuotos 288 EST 11 bangos peržiūros bei 79 atsisiuntimai. Per 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėn. iš viso apsilankymų EST 11 bangos duomenų peržiūrai buvo 270.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Metodai
EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu kas 2 metus. Klausimynų pagrindas yra bazinio (nuolatinio) ir besikeičiančių klausimyno modulių anglų kalba vertimas, tačiau juose yra ir atskiroms šalims būdingų klausimų. EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos.
9-oje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 9-oje bangoje surinkta galutinė 1835 respondentų imtis.
10-oje bangoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu arba nešiojamu kompiuteriu. Pirmą kartą duomenys buvo renkami su CenterData sukurtu ir administruojamu integruotu įrankiu (suite survey tool), t.y. el. klausimynu ir lauko darbų stebėsenos įrankių bendru paketu. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 10-oje bangoje surinkta galutinė 1659 respondentų imtis.
11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis. Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
Informacijos Sklaida ir EST EMTIK Sukurti Ištekliai
Tyrimo duomenų rinkiniai, šiuo metu apimantys daugiau nei 425 000 interviu (iš kurių daugiau nei 10 000 atlikti Lietuvoje). Svarbiausių EST rezultatų serijoje iškiliausi savo sričių ekspertai supažindina su aktualiausiomis Europos visuomenių problemomis.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus buvo surengti įvairūs renginiai, įskaitant seminarus, diskusijas ir mokymus. Šie renginiai skirti supažindinti visuomenę su EST metodologija, duomenų prieinamumu ir galimybėmis analizuoti socialinius pokyčius.
2012 m. vyko seminarai-diskusijos „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“ ir „ESS 6-oji banga: galimybės socialiniams tyrėjams“, kurių metu pristatyta Europos socialinio tyrimo specifika, organizavimas, metodologija, klausimynų moduliai bei vertimo praktika.
2015 m. surengtas tarptautinis metodologinis seminaras „Measuring Europeans' Attitudes with the European Social Survey“ ir metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“, kurių metu supažindinta su EST įgyvendinimo Lietuvoje patirtimi ir galimomis tirti temomis.
2016 m. vyko metodologiniai seminarai „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“, kurių metu dalyviai supažindinti su EST įgyvendinimo Lietuvoje patirtimi ir ateities perspektyvomis, EST tyrimo įgyvendinimo metodologija, aptarti prieigos prie EST duomenų galimybės bei pristatyti duomenų analizės internete instrumentai ir EST naudojamas apklausos klausimų kokybės prognozavimo instrumentas.
2019 m. vyko metodologinis seminaras - diskusija „Europos socialinis tyrimas: aukščiausius standartus atitinkanti Europos socialinių tyrimų metodologija“ ir apskrito stalo diskusija su Kauno rajono savivaldybės Tarybos nariais, kurios metu buvo pristatytas Europos socialinis tyrimas, jo rezultatų svarba, nauda pagrindžiant ir paaiškinant visuomenei priimamus politinius sprendimus bei pritaikomumas formuojant politiką.
2020 m. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: koreliacija ir skirtumai tarp grupių (vidurkių palyginimas)" ir „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: tiesinė regresinė analizė ir daugiamatė dispersinė analizė (MANOVA)“, taip pat surengta nuotolinė viktorina „Susipažinkime: Europos socialinis tyrimas“ ir nuotoliniai metodologiniai mokymai „Europos statistikos diena su EST“ bei nuotolinis nacionalinis mokslo renginys „EST piknikas II-2020“.
2021 m. vyko metodologiniai mokymai „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai“ ir metodologinė konferencija „ Metodologiniai socialinių mokslų tyrimų iššūkiai COVID-19 pandemijos laikotarpiu: išmoktos pamokos” bei metodologiniai mokymai „Mediacinių ir moderacinių ryšių modelių analizė panaudojant A. Hayes PROGRESS makrokomandą SPSS programiniame pakete“.
Pasitenkinimas Darbu Lietuvoje EST Duomenimis
Europos socialinio tyrimo (EST) 10-osios bangos apklausa, vykdyta Lietuvoje 2021 m. liepos-gruodžio mėnesiais, atskleidė įdomių įžvalgų apie dirbančiųjų požiūrį į darbą. EST tyrime dalyvavę dirbantieji dešimties balų skalėje savo pasitenkinimą darbu įvertino 7,37 balais. Iš viso apklausta daugiau nei 18 tūkst. respondentų, iš kurių 1,6 tūkst. buvo dirbantys. Labiausiai patenkinti savo pagrindiniu darbu, vertinant EST tyrimo 10-ojoje bangoje dalyvavusias šalis, yra Suomijos darbuotojai (52,4 proc.), nedaug nuo jų skiriasi ir estai.
Beveik pusė (45 proc.) EST tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų neturi jokios galios spręsti dėl savo darbo pradžios ir pabaigos laiko. 33,8 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, kad iš dalies turi tokią galimybę, o 21 proc. - kad visiškai kontroliuoja savo darbo laiką.
Tyrimo rezultatai rodo ženklų ryšį tarp asmens pasitenkinimo darbu ir bendro asmeninio laimingumo. Dešimties balų skalėje 53,2 proc. respondentų nurodė, kad jie yra ypač laimingi ir ypač patenkinti darbu. Tačiau daugiau nei pusė respondentų įvardijo kartais po darbo besijaučiantys pernelyg pavargę, kad užsiimtų mėgstama veikla.
Laimės Lygio Matavimas Europos Socialiniame Tyrime
Reguliariai nuo 2002 m. Europos šalyse atliekamas Europos socialinis tyrimas (EST), juo taip pat matuojamas gyventojų laimės lygis. EST laimės lygis matuojamas užduodant klausimą - „Kalbant apskritai, ar jūs esate laimingas?“ Respondentas atsakymus pateikia 11 balų skalėje: 0 - ypač nelaimingas, 10 - ypač laimingas.
Remiantis 2017 m. duomenimis, Lietuvos gyventojų laimės lygis yra vienas žemiausių, palyginti su 23 EST dalyvavusių šalių rodikliais. Tik Rusijos gyventojai savo laimės lygį įvertino žemiau nei lietuviai (6,4 balo).
| Metai | Laimės lygis (vidurkis) |
|---|---|
| 2008 | 6.2 |
| 2010 | 6.1 |
| 2014 | 6.5 |
| 2016 | 6.6 |
| 2018 | 6.7 |
tags: #europos #socialinis #tyrimas