Maitinimosi Išlaidų Piniginės Kompensacijos Reglamentavimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos reglamentavimas Lietuvoje, apimantis įvairias sritis, įskaitant karių ir statutinių įstaigų pareigūnų aprūpinimą maistu, taip pat savivaldybių teikiamą finansinę paramą onkologiniams pacientams.

Maitinimosi Išlaidų Kompensavimas Kariams ir Pareigūnams

Lietuvos Respublikos įstatymai numato maitinimosi išlaidų kompensavimą kariams ir statutiniams pareigūnams tam tikrais atvejais.

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas.

Tais atvejais, kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai dalinio vado sprendimu atleidžiami nuo tarnybos su teise išvykti iš dalinio ilgiau negu vienai parai, už laisvas nuo tarnybos dienas jiems mokama profesinės karo tarnybos kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

Profesinės karo tarnybos kariai aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

Taip pat skaitykite: Apmokestinimas Lietuvoje: maitinimosi išlaidų kompensacijos

Iš dalies maistu aprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina.

Iš dalies maistu aprūpintiems ir maistu neaprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir atvejais gali būti sudaromos sąlygos neatlygintinai pasimaitinti krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose.

Iš dalies maistu aprūpintiems ir maistu neaprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams, kurie neatlygintinai pasimaitino krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose, maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama profesinės karo tarnybos kario neatlygintinam pasimaitinimui sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų kaina.

Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai ir rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

Iš dalies maistu aprūpintiems kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ir rezervo kariams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina.

Taip pat skaitykite: Pokyčių įtaka kintamoms išlaidoms

Iš dalies maistu aprūpintiems ir maistu neaprūpintiems kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ir rezervo kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir atvejais gali būti sudaromos sąlygos neatlygintinai pasimaitinti krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose.

Pareigūnai ir kursantai jų pasitelkimo statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti specialios tarnybinės užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat atliekantys tarnybą lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose) pareigūnai ir kursantai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydį nustato Vyriausybė.

Lietuvos žemėlapis su savivaldybėmis

Savivaldybių Parama Onkologiniams Pacientams

Tikslinės socialinės ir/ar finansinės pagalbos teikimas yra priskirtas savivaldybių kompetencijai, todėl kiek savivaldybių - tiek skirtingų tvarkų, jų nuostatų, taisyklių.

Svarbu pažymėti, kad vienkartinė išmoka, mokama savivaldybės, yra papildoma individualaus pobūdžio socialinė parama, skirta finansinių sunkumų patiriantiems asmenims.

Taip pat skaitykite: Automobilio išlaidų kompensacija

Nors dalyje savivaldybių traktuojama, kad asmens liga yra pakankama sąlyga kreiptis socialinės paramos, tačiau didžiojoje dalyje savivaldybių papildomai vertinamos ir vidutinės asmens gaunamos ar vienam kartu gyvenančiam (šeimos nariui) tenkančios pajamos.

„Savivaldybės išmoka dažnu atveju yra gyvybiškai svarbi paramos forma Lietuvos žmonėms, ypač tokiose situacijose, kai suserga, pvz., šeimos maitintojas, vieniša mama, auginanti mažamečius vaikus ar vienišas vyresnio amžiaus žmogus.

Nesunku įsivaizduoti susirgusio žmogaus padėtį, jei bazinė senatvės pensija, sukaupus minimalų 15 metų stažą, šiuo metu tesiekia 298,45 Eur, pridėjus priemoką žmogui išmokama suma 365,13 Eur vargiai leidžia padengti ne tik pragyvenimo, bet ir papildomas dėl gydymo atsiradusias išlaidas.

Be papildomos finansinės paramos mažas pajamas gaunantis žmogus, atsidūręs onkologinės ligos akistatoje, negali išgyventi.

Kitas svarbus aspektas, kad skirtingos savivaldybės skirtingai apibrėžia, kuriais atvejais reikalinga finansinė parama - dažniausiai vertinamos šeimos pajamos, jų dydžiai skiriasi skirtingose savivaldybėse.

Visgi yra gerųjų pavyzdžių, kai susirgus onkologine liga, finansinė parama gyventojui skiriama nepriklausomai nuo pajamų,“ - sako POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Pacientai yra linkę dalintis savo patirtimi sprendžiant jiems aktualius klausimus - ne išimtis ir apie valstybės teikiamą finansinę pagalbą.

Sužinojus, kad analogiškoje situacijoje esantis asmuo, tačiau gyvenantis kitoje savivaldybėje, finansinę paramą gauna, tuo tarpu kitam asmeniui sakoma, kad parama nepriklauso ar priklauso ne finansinė išmoka, o tik kompensacija, pateikus patirtas išlaidas įrodančius dokumentus.

Dažną apima neteisybės, nusivylimo jausmas, širdyje lieka kartėlis.

Neretai žmonės apgailestauja, kad sergantis giminaitis ar pažįstamas gretimoje savivaldybėje išmoką gavo, o tuo tarpu savoje savivaldybėje jam atsako, kad, deja - nepriklauso.

Savo nusivylimu dalinasi POLA bendruomenės narė Ineta.

Moteris dėl išmokos į Šiaulių m. savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių nuo metų pradžios telefonu kreipėsi jau tris ar keturis kartus, skambindavo kas mėnesį ir vis sulaukdavo atsakymo, kad dar nepaskirtas išmokų biudžetas.

„Vieną dieną man paskambino Vilniuje gyvenanti draugė ir klausia - ar matei, juk Šiauliai jau turi paskyrę lėšas išmokoms, kreipkis!“ - paradoksalią situaciją pasakoja Ineta.

„Kai galiausiai nuėjau į savivaldybę, išgirdau atsakymą, kad jei išmoka ir būtų skirta, tai tik kaip kompensacija už receptinius vaistus.

O aš juk po chemoterapijos, patiriu daugybę šalutinių poveikių, man būtina specifinė galūnių odos, nagų priežiūra, tam kas mėnesį žaizdoms ir sueižėjusių nagų priežiūrai skirtiems tepalams ir purškiamiems vaistams išleidžiu virš 100 Eur, o jie nereceptiniai, tad už juos kompensacija nepriklauso.

Gydytis važinėju į Vilnių, pavėžėjimas šiuo metu - ir tas jau nebepriklauso... Tai didelės išlaidos mūsų šeimai, nes aš šiuo metu turiu nedarbingumą, vyras pasinėrė į viršvalandžius, kad būtų lengviau, tad kadangi mūsų šeimos pajamos viršija 550 Eur asmeniui, išmokos negausiu,“ - pasakoja moteris.

Ji sako liūdinti ne tik dėl savęs, nes mato, kiek daug aplinkoje vėžiu sergančių žmonių vargsta, turi rinkti čekius, kad įrodytų savo sunkios padėties tikrovę.

POLA jau eilę metų reguliariai seka ir sistemina informaciją dėl savivaldybių išmokų skyrimo tvarkų, teikia rekomendacijas, vertina priimtus pakeitimus, skyrimo sąlygas ir informuoja apie esamas galimybes sergančius ir jų artimuosius.

Per pastaruosius metus pavyko pasiekti, kad nemaža dalis savivaldybių atsisakė ydingos nuostatos - skirti išmokas tik III-IV vėžio stadija sergantiems asmenims ir šiuo metu sudaro galimybes kreiptis dėl išmokų visiems onkologiniams pacientams, nepriklausomai nuo diagnozuotos ligos stadijos.

Kaip geruosius pavyzdžius būtų galima įvardinti Pakruojo r., Plungės r. Kupiškio r., Skuodo r., kurios nevertina pacientų pajamų visais atvejais arba bent aktyvaus gydymo metu, išmokų rėžiai jose pakankamai dideli.

Svarbu paminėti, kad pvz., Plungės r. savivaldybė šiemet peržiūrėjo išmokų skyrimą onkologiniams pacientams, o į išmokų peržiūrėjimo procesą įtraukė POLA priklausančios asociacijos „Onkologinės ligos draugas“ atstovus, derino sąlygas, ieškojo balanso tarp savivaldybės galimybių ir pacientų poreikių atliepimo (buvo pasiektas kompromisas, kad aktyvaus gydymo metu pacientų pajamos būtų nevertinamos).

POLA direktorė N. Čiakienė pažymi, kad išmokas ypač sudėtinga gauti didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Panevėžio m. savivaldybių gyventojams.

Būtent šiose savivaldybėse taikomas kompensacinis patirtų išlaidų modelis, kuomet parama skiriama ne kaip finansinė išmoka, o kaip tikslinių išlaidų kompensavimas, pateikus patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Dažnai, tik kreipdamiesi paramos, žmonės sužino apie tokį reikalavimą, o išlaidas patvirtinančių kelionės bilietų, kasos čekių ir pan. nebūna sukaupę, be to, dalies asmenų pajamos yra tokios žemos, kad jie, negaudami finansinės paramos, jiems reikalingų prekių, paslaugų įsigyti negali - nejaugi turėtų skolintis?

Vilniaus m. savivaldybėje nustatyta, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama onkologiniams ligoniams kompensuoti gydymosi išlaidas, jei per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu šiems asmenims buvo taikomas aktyvus gydymas, t. y. buvo atlikta transplantacinė operacija, taikomas radioterapinis, chemoterapinis ar kitas gydymas.

Parama skiriama kaip išlaidų kompensacija, prašant pateikti apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, tačiau griežtai neapibrėžiant galimų išlaidų tipų.

Vertinamos gaunamos pajamos: vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį turi būti mažesnės nei 3,5 Vyriausybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dydžio (773,5 Eur), o bendrai gyvenantiems - vieno asmens pajamos turi neviršyti 3 VRP dydžių (663 Eur).

Maksimali paramos suma gali siekti iki 25 bazinės socialinės išmokos (toliau - BSI) dydžio (1 750 Eur).

Kadangi yra nurodoma tik maksimali išmokos suma, todėl pacientams nėra žinoma, kokia suma jam realiai gali būti skiriama gydymosi išlaidoms kompensuoti, t. y. ar jam pateikus reikalingus dokumentus bus kompensuojamos visos faktiškai patirtos išlaidos, ar išmokos suma bus mažesnė.

Vilniaus raj. savivaldybėje gyvenantys onkologiniai pacientai, nepriklausomai nuo susirgimo stadijos, gali kreiptis finansinės paramos, tačiau, deja, tikslinė pašalpa skiriama tik kompensuoti išlaidoms, be to, yra apibrėžta, kokioms išlaidoms, t. y. būtiniems vaistams įsigyti (pagal gydytojų išduotus galiojančius receptus, išskyrus kompensuojamiesiems vaistams) arba apmokėti būtinas mokamas gydymo išlaidas (pagal pateiktus dokumentus).

Vertinamos pajamos - vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 3,5 VRP dydžių (773,5 Eur) per mėnesį.

Tikslinės pašalpos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato Piniginės socialinės paramos skyrimo komisija, atsižvelgusi į pareiškėjo gyvenamosios vietos seniūnijos siūlymą, kuris negali viršyti 30 BSI (2 100 Eur).

Kaip ir Vilniaus m. savivaldybės atveju, nurodoma tik galima maksimali pašalpos suma, todėl pacientams nėra žinoma, kokia suma jiems galėtų būti realiai skiriama patirtoms gydymosi išlaidoms kompensuoti, t. y. ar pateikus prašymą ir dokumentus bus kompensuojamos visos faktiškai patirtos išlaidos, ar pašalpos suma bus mažesnė.

Kauno m. savivaldybėje ne visi onkologiniai pacientai gali kreiptis paramos, nes nustatyta, kad išmoka gali būti skiriama tik sunkios ligos atveju, t. y. III-IV stadijos onkologinės ligos atveju arba asmenims su negalia.

Visgi, jei asmeniui diagnozuota I-II stadijos onkologinė liga ir nustatytas dalyvumo lygis, finansinės paramos kreiptis galima, tačiau skirsis pašalpų dydžiai.

Pacientai su diagnozuota III-IV ligos stadija gali tikėtis 560 Eur dydžio pašalpos, jei vidutinės bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį yra mažesnės už 3 VRP dydžius (663 Eur) vienam asmeniui, o negalią turintys asmenys, kuriems buvo nustatyta I-II ligos stadija - 280 Eur dydžio išmoka, jei vidutinės bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį yra mažesnės už 2 VRP (442 Eur) vienam asmeniui.

tags: #maitinimosi #islaidu #pinigine #kompensacija