XXI amžiuje daugumai žmonių šiuolaikinės informacinės technologijos ir jų naudojimas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Pastaruoju metu vis rečiau galime sutikti žmonių, kurie visiškai nesinaudoja socialiniais tinklais. Dažnas iš mūsų, atsikėlęs ryte, peržiūri naujienas socialiniuose tinkluose ir sužino, kas įvyko per tą laiką, kol miegojo, ir taip neatsilieka nuo pasaulio naujienų.
Tačiau, nors socialiniai tinklai suteikia galimybę lengvai rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo nuomone ir pomėgiais, kartais jie taip įtraukia, jog gali sukelti priklausomybės jausmą. Socialinių tinklų poveikis psichinei sveikatai priklauso nuo naudojimo intensyvumo ir turinio pobūdžio. Paauglių socialinių tinklų naudojimas turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių psichinei sveikatai.
Šiame straipsnyje aptariama socialinių tinklų žala, priklausomybės mechanizmai, neigiami padariniai ir galimi sprendimo būdai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip socialiniai tinklai veikia skirtingas amžiaus grupes ir kokios priemonės gali padėti išvengti žalingo poveikio.
Socialinių Tinklų Priklausomybė ir Jos Mechanizmai
Anot specialisto, žmonių, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daug laiko, pastebimai suprastėja kognityvinių testų rezultatai, kai vienu metu reikia atlikti kelias užduotis, jiems sunkiau sutelkti ir išlaikyti dėmesį bei susikaupti. Nuo soc.tinklų vystosi priklausomybė. „Visi soc. tinklai yra kuriami taip, kad jų naudojimas sukeltų priklausomybę. Tinklas, kuriame žmonės būna trumpai ir retai, neišgyvens. Ta priklausomybė yra savininkų siekiamybė. Tam yra samdomi rimti specialistai, kopijuojamos technikos, kurias naudoja kazino, lošimo automatai. Manipuliuojama mūsų dopaminu“, - pasakojo pašnekovas.
Remiantis tyrimais, žmogaus, kuris dažnai naudojasi soc.tinklais, smegenys yra panašūs į dviejų tipų žmonių: turinčius narkotines arba lošimo priklausomybes. „Smegenų nuotraukos parodė, kad tokių žmonių smegenys nėra identiški, bet labai panašūs, todėl soc.tinklai nėra žaidimas ir tą reikėtų turėti mintyse“, - perspėja specialistas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais.
Vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad kažko nedarys, tačiau jis nesugeba to sukontroliuoti. Antrasis požymis - abstinencija, kai negali to daryti. Atliekami eksperimentai, kuriuose žmonėms liepiama tam tikrą laiką išbūti be telefono ir kompiuterio. Kai kuriems, negalint to daryti, pasireiškia nerimas, įtampa, kyla pyktis, pakyla kraujo spaudimas ir pan. Tai labai panašu į pirmuosius abstinencijos požymius.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai:
- Kontrolės praradimas
- Abstinencijos simptomai (nerimas, įtampa, pyktis)
- Pažadų nevykdymas ir įsipareigojimų apleidimas
- Artimųjų pastabos ir priekaištai dėl per didelio laiko praleidimo socialiniuose tinkluose
Neigiamas Poveikis Psichinei Sveikatai
Pasak jo, žmonių, kurie piktnaudžiauja soc.tinklais gali silpti atmintis, mažėti darbingumas, prastėti santykiai su aplinkiniais, padidėti nerimas, išaugti depresijos rizika, kristi savivertė, atsirasti miego sutrikimai. Ilgas naudojimas susijęs su depresija, miego sutrikimais ir socialine izoliacija.
Tyrimas parodė, kad dažnas ir nekontroliuojamas socialinių tinklų naudojimas yra susijęs su padidėjusia depresijos, nerimo ir miego sutrikimų rizika paaugliams. Laikas, praleistas prie ekranų, siejamas su ilgesne užmigimo, trumpesne bendra miego trukme ir įvairiais miego eigos sutrikimais.
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų* depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
„Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
PRIKLAUSOMYBĖ NUO SOCIALINIŲ TINKLŲ | Leslie Coutterand | TEDxMarin
Dar vienas pavojus - reikia nepamiršti, kad įrašai, įkelti net ir prieš keletą metų, toliau lieka interneto platybėse ir gali prieš jus atsisukti ateityje. Dar vienas pavojus - virtualios patyčios. Mūsų smegenys užkoduotos taip, kad nesvarbu jei gavome šimtą teigiamų komentarų, vienas bjaurus gali mus pastūmėti į gilesnę depresiją.
Socialinių Tinklų "Detoksikacija" ir Sprendimo Būdai
Pasak D. Ražausko, žmonių, kurie nustoja naudotis soc.tinklais, elgesyje yra pastebimi detoksikacijos simptomai. „Kelios pirmos savaitės daugeliui būna sunkios. Simptomai yra panašūs į tuos, kai alkoholikai meta gerti ar narkomanai vartoti narkotikus. Todėl daugelis psichologų kelia klausimą, ar nereikėtų įvesti griežto ir kontroliuojamo amžiaus cenzo, nuo kada galima susikurti paskyrą. Nes socialinių tinklų žala vaikams ir paaugliams yra dar didesnė nei suaugusiesiems. Kalbant apie ilgalaikes perspektyvas, visuomenė nuo tokio amžiaus cenzo tik išloštų, nes kuo vėliau pradedi naudotis soc.tinklais, tuo labiau esi jiems atsparus“, - teigė specialistas.
Tai ką daryti, jei jau soc.tinklai yra tokia blogybė? „Viena iš išeičių - paimti ir iš jų išeiti. Tie, kas meta, sako, kad gyvenimas pagerėjo, turi daugiau laiko, susitinka su draugais. Jei dėl kokių nors priežasčių negalite mesti, patariu naudotis jais kuo mažiau. Geriau daugiau praleiskite laiko sportuodami, vaikščiodami gamtoje, savanoriaudami. Ilgas mirkimas soc. tinkluose mažina smegenų efektyvumą. Mes tampame bukesni“, - teigė specialistas.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Anot jo, saugus laikas soc.tinkluose yra 30-60 min. „Kita vertus, reikia žiūrėti, ką jūs veikiate soc.tinkluose. Jei mokotės, klausotės paskaitų, turite kažkokį ten aiškų tikslą - tuomet viskas gerai. Toks laikas kenkia mažiau. Bet bėda ta, kad dauguma tiesiog sėdi ir skrolina savo malonumui. Toks laisvalaikio būdas yra žalingas“, - teigė pašnekovas.Kaip mažinti socialinių tinklų žalą:
- Sąmoningas naudojimo laiko ribojimas (30-60 min per dieną)
- Daugiau laiko praleidimas sportuojant, gamtoje, bendraujant su draugais
- Sąmoningas turinio pasirinkimas (mokymasis, paskaitos, tikslingas informacijos ieškojimas)
- Atsitraukimas nuo socialinių tinklų ir naujų pomėgių paieška
- Kreipimasis į psichologą, jei nepavyksta savarankiškai kontroliuoti naudojimosi socialiniais tinklais
Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.