Kaip Patikrinti Darbuotojo Nedarbingumo Pažymėjimą Lietuvoje

Susirgus ir kreipusis į gydymo įstaigą, vienas didžiausių rūpesčių, be paties sveikimo proceso, dažnai tampa biurokratiniai formalumai. Nors popieriniai nedarbingumo pažymėjimai Lietuvoje jau seniai tapo istorija, pacientams vis dar kyla nerimas: ar gydytojas tikrai išdavė elektroninį dokumentą? Ar informacija laiku pasieks „Sodrą“ ir darbdavį? Ar gausiu priklausančią ligos išmoką? Situacijų būna įvairių - kartais sistema stringa, kartais įsivelia žmogiškoji klaida, todėl gebėjimas pačiam patikrinti savo nedarbingumo statusą yra būtinas kiekvienam dirbančiajam.

Šiandieninėje darbo rinkoje, kur darbdaviai ir darbuotojai nuolat sąveikauja, kyla daug klausimų dėl informacijos prieinamumo ir konfidencialumo. Vienas dažniausių klausimų - ar darbdavys gali matyti darbuotojo informaciją „Sodroje“?

Prieš pradedant detalią instrukciją, svarbu suprasti, kaip veikia dabartinė sistema. Lietuvoje visi duomenys apie asmens sveikatą ir laikinojo nedarbingumo faktus yra tvarkomi elektroninėje erdvėje. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (EP-N) yra oficialus dokumentas, kurį gydytojas suformuoja Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS), geriau žinomoje kaip E. sveikata. Šis procesas užtikrina, kad pacientui nebereikia fiziškai nešti jokių dokumentų darbdaviui ar į „Sodros“ skyrių. Tačiau automatizacija nereiškia, kad pacientas turėtų prarasti budrumą.

Kaip Patikrinti Nedarbingumo Pažymėjimą?

Pats patikimiausias ir informatyviausias būdas sužinoti apie savo nedarbingumą yra prisijungimas prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams. Čia matysite ne tik patį faktą, bet ir informaciją apie paskirtą išmoką.

Norėdami patikrinti, ar jums išduotas nedarbingumo pažymėjimas, turite prisijungti prie e. sveikatos portalo adresu www.esveikata.lt. Prisijungę prie sistemos, pasirinkite skiltį „Mano sveikata“ → „Nedarbingumo pažymėjimai“. Čia matysite visus jums išduotus, dar galiojančius arba jau pasibaigusius pažymėjimus.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

„Sodra“ taip pat teikia galimybę gyventojams matyti savo nedarbingumo pažymėjimus. Norėdami tai padaryti, prisijunkite prie gyventojai.sodra.lt naudodamiesi tais pačiais būdais kaip ir prie e. sveikatos. Čia pasirinkite skiltį „Mano ligos išmokos“.

Jei pažymėjimas nematomas iš karto po vizito pas gydytoją, nereikia nerimauti - dažnai sistema atnaujinama per kelias valandas. Jeigu prisijungus prie e. sveikatos sistemos nedarbingumo pažymėjimo vis tiek nematote, geriausia tiesiogiai susisiekti su gydymo įstaiga arba paskambinti į e. sveikatos pagalbos centrą telefonu, nurodytu svetainėje.

Svarbu: Darbdaviui nebūtina pristatyti jokių dokumentų - visa informacija perduodama automatiškai per e. sveikatos sistemą.

Prisijungimas prie „Sodros“:

1. Eikite į oficialią svetainę www.sodra.lt ir pasirinkite skiltį „Gyventojams“.
2. Spauskite mygtuką „Prisijungti“.
3. Suformuotoje ataskaitoje matysite visus jums išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Svarbu atkreipti dėmesį į stulpelį „Būsena“. Jei būsena yra „Išduotas“, viskas tvarkoje. Jei matote statusą „Tęsiamas“, tai reiškia, kad nedarbingumas dar neužbaigtas.

Patikrinimas per E. sveikatą: Alternatyvus būdas, kuris kartais informaciją parodo netgi greičiau nei „Sodra“ (nes tai yra pirminis šaltinis), yra portalas esveikata.lt. Naudojantis E. sveikata, galite pasitikrinti, ar gydytojas teisingai suvedė nedarbingumo priežastį.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Informacijos perdavimas darbdaviui

Vienas dažniausių klausimų - ar darbdavys sužino apie ligą automatiškai? Taip, darbdaviai turi prieigą prie „Sodros“ draudėjų portalo (EDAS), kur gauna informaciją apie darbuotojų nedarbingumą. Nors sistema yra automatizuota, pagal darbo teisės ir vidaus tvarkos taisykles, darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie savo neatvykimą į darbą.

„Sodros“ sistema pranešimą darbdaviui gali sugeneruoti su nedideliu vėlavimu, o jūsų vadovas apie jūsų nebuvimą turi žinoti kuo skubiau, kad galėtų organizuoti darbų eigą. Todėl, net ir matydami sistemoje išduotą pažymėjimą, būtinai paskambinkite arba parašykite el. laišką savo vadovui.

Svarbu paminėti, kad darbdavys „Sodros“ sistemoje mato tik patį nedarbingumo faktą (nuo kada iki kada) ir nedarbingumo pažymėjimo seriją bei numerį. Darbdavys nemato jūsų diagnozės ar konkrečios ligos kodų (TLK-10).

Ligos išmoka

Sužinojus, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas sėkmingai, natūraliai kyla klausimas apie finansus. Pirmiausia, norint gauti ligos išmoką, reikia turėti sukaupus ne mažesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne mažesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Jūs turite pateikti neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką „Sodrai“. Tai daroma tik vieną kartą. Jei anksčiau tokį prašymą jau teikėte, pakartotinai to daryti nereikia.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Nedarbingumo pažymėjimas slaugant vaiką

Jei nedarbingumo pažymėjimas išduotas jums slaugyti sergantį vaiką, jis bus rodomas jūsų asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Tačiau jei ieškote informacijos per E. sveikatą, galite jos nerasti.

Ką daryti, jei nedarbingumo pažymėjimas nerodomas sistemoje?

Pirmiausia, nesijaudinkite. Kartais sistemos sinchronizacija užtrunka iki valandos. Susisiekite su gydymo įstaigos registratūra arba pačiu gydytoju. Gali būti, kad gydytojas pamiršo paspausti galutinį patvirtinimo mygtuką arba įvyko techninė klaida.

Nedarbingumo išdavimas savaitgalį ar švenčių dienomis

Taip, jei kreipiatės į budintį gydytoją ar priėmimo skyrių savaitgalį ar šventinę dieną, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuo tos dienos, kurią kreipėtės.

Nedarbingumo panaikinimas

Pats pacientas sistemoje nedarbingumo panaikinti negali. Turite kreiptis į savo gydytoją, kuris atliks pakeitimus sistemoje ir sutrumpins nedarbingumo laikotarpį.

Režimo laikymasis nedarbingumo metu

Sėkmingas nedarbingumo pažymėjimo išdavimas ir matomumas sistemoje yra tik dalis proceso. Tam, kad neprarastumėte teisės į ligos išmoką, privalote laikytis nustatyto režimo. Nedarbingumo metu draudžiama dirbti, net ir nuotoliniu būdu, jei už tą laikotarpį tikitės gauti išmoką.

Jei „Sodra“ gaus duomenis, kad ligos metu gavote darbo užmokestį už tą patį laikotarpį, ligos išmoka gali būti neskiriama arba ją teks grąžinti. Taip pat, gydytojas gali paskirti tam tikrą režimą (pavyzdžiui, gulimąjį), kurio nesilaikymas laikomas pažeidimu.

Ypač griežtai žiūrima į atvejus, kai asmuo, turėdamas nedarbingumą, vartoja alkoholį, dalyvauja renginiuose ar keliauja (nebent tai susiję su gydymu).

Nedarbingumo galiojimo pabaigos data

Nedarbingumas - tai laikotarpis, per kurį asmuo dėl ligos ar sveikatos būklės negali atlikti savo darbo funkcijų arba mokytis, ir jam yra suteikiama teisė gauti laiką sveikatai atkurti. Kai susiduriame su užsitęsusiu nedarbingumu, dažnai kyla klausimų, iki kada jis galioja, kaip tai patikrinti ir kokių veiksmų imtis.

Kaip sužinoti savo nedarbingumo galiojimo pabaigos datą?

1. Kai jums išrašomas nedarbingumo pažymėjimas, gydytojas formaliai nurodo, nuo kada iki kada jis galioja. Paprastai ši informacija pateikiama popieriniame arba elektroniniame medicininiame pažymėjime.
2. Elektroninė sveikatos paslaugų sistema Lietuvoje suteikia pacientams galimybę stebėti savo sveikatos būklės informaciją, įskaitant išduotų nedarbingumo pažymėjimų duomenis. Prisijunkite prie e. sveikatos portalo ir pasirinkite skiltį „Nedarbingumo pažymėjimai“.
3. Jeigu neesate tikri dėl nedarbingumo galiojimo datos arba pastebite tam tikrų netikslumų, visada galite tiesiogiai kreiptis į savo gydytoją, kuris išrašė nedarbingumo pažymėjimą.
4. Darbdaviai Lietuvoje turi matyti informaciją apie darbuotojo nedarbingumo laikotarpius, nes ši informacija automatiškai perduodama į „Sodrą“.

Ką daryti, jei nedarbingumas baigiasi, o sveikata vis dar bloga?

1. Kreiptis į gydytoją laiku.
2. Pratęsti nedarbingumo pažymėjimą.
3. Gauti specialistų konsultacijas.

Lietuvoje bendrai priimtas maksimalus laikinas nedarbingumo terminas yra 120 dienų per vienerius metus (kalendorinius metus), tačiau ilgesnė nedarbingumo trukmė gali būti suteikiama tam tikrais atvejais, pvz., komplikuotų ligų ar rimtų sveikatos sutrikimų atvejais.

Baigusis nedarbingumo pažymėjimo laikotarpiui, turėsite grįžti į darbą.

Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Nedarbingumo Pažymėjimus

Ar darbdavys gali matyti mano diagnozę? Ne, ši informacija yra konfidenciali.

Kiek laiko galioja nedarbingumo pažymėjimas? Pažymėjimas galioja tiek, kiek gydytojas nurodo - nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar mėnesių.

Ar galiu turėti kelis nedarbingumo pažymėjimus vienu metu? Ne. Vienu metu galima turėti tik vieną aktyvų nedarbingumo pažymėjimą.

Ar e. sveikatos sistemoje matomi tik galiojantys pažymėjimai? Ne, e. sveikatos sistemoje matomi ir pasibaigę pažymėjimai.

Naudingi Patarimai Prisijungiant Prie E. Sveikatos Portalo

Norint sklandžiai naudotis e. sveikatos portalu, rekomenduojama prisijungti tik iš saugių įrenginių ir visada atsijungti po sesijos. Jei sistema veikia lėtai, geriausia pabandyti kitu metu - vakare ar anksti ryte. Taip pat verta turėti atnaujintą naršyklės versiją, nes senesnės gali neveikti tinkamai.

Mitai Apie Darbdavių Prieigą Prie „Sodros“ Informacijos

Yra daug mitų, susijusių su tuo, kokią informaciją darbdaviai gali matyti „Sodros“ sistemoje. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių mitų ir jų paneigimas:

• Mitas: Jei būsi atleistas už pažeidimą, kiti darbdaviai tai matys ir nenorės įdarbinti.
• Realybė: Būsimas darbdavys negali matyti, kokiu pagrindu buvo nutraukti ankstesni darbo santykiai, kaip ir buvusių darbo pareigų pažeidimų, dėl kurių darbuotojas galėjo būti atleistas.

Kažkada buvo paplitęs mitas, kad darbuotojai turintys papeikimų (pagal senąjį reglamentavimą) arba atleisti už darbo pareigų pažeidimus, patenka į juoduosius sąrašus. Tokio pobūdžio duomenų bazės nėra.

Straipsnį, pagal kurį asmuo buvo atleistas gali matyti tik Sodros darbuotojai, kurie prie Jūsų duomenų prisijungti gali tik turėdami tam pagrindą.

Darbo Inspekcijos Patarimai Ir Konfidencialumas

„Bet kokį konfliktą visuomet siūlyčiau pradėti spręsti nuo konstruktyvaus dialogo, - pataria VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius. Net ir esant įtampai, atviras šalių pokalbis daugeliu atvejų - pati efektyviausia problemos sprendimo priemonė. Jeigu iškyla klausimų, pasitarkite su Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) dirbančiais specialistais ir tik tuomet, kai diplomatiniu keliu sprendimo rasti nepavyksta, tikslinga pateikti oficialią skundo ar prašymo formą darbo ginčų komisijai“.

Specialistas patikina - besikreipiančio asmens saugumas ir konfidencialumas užtikrinamas visais atvejais, tačiau baimė, kad darbdavys sužinos, kas „paskundė“ - tik vienas iš daugybės mitų, kuriuos VDI specialistai girdi nuolatos.

Į VDI besikreipiančio asmens tapatybė jokiomis aplinkybėmis nėra atskleidžiama darbdaviui, net ir vykdant patikrinimą įmonėje. Pavyzdžiui, jei teisių pažeidimas yra susijęs su vienu konkrečiu asmeniu, tikrinimo metu bus vertinamos didesnės grupės žmonių ar visos įmonės darbuotojų darbo sąlygos.

Taip pat darbuotojas turi teisę kreiptis į kitame mieste esantį VDI skyrių arba pateikti skundą internetu.

Kiti Populiarūs Mitai Apie Darbo Teises

• Mitas: Darbo laikas prieš šventes valanda sutrumpinamas tik biudžetinėse įstaigose.
• Realybė: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda visiems, ne tik biudžetinėse įstaigose dirbantiems darbuotojams. Išimtis taikoma tik pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams. Jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės prieššventinės darbo dienos trukmę sutrumpinti viena valanda, ji turėtų būti apskaitoma kaip viršvalandinis darbas. Viršvalandžiai privalo būti suderinti su darbuotoju.
• Mitas: Normalu dirbti už minimumą, o visa kita gauti vokelyje - visur taip ir nieko negalima padaryti.
• Realybė: Dirbti kvalifikuotą darbą ir gauti minimumą arba dalį vokelyje - prieštarauja įstatymams. Remiantis naujai įsigaliojusiu Darbo kodeksu, atliekant kvalifikuotą darbą privalo būti taikomas didesnis nei minimalus užmokestis.
• Mitas: Normalu, kad bandomojo laikotarpio metu mokamas minimumas arba visai nemokama.
• Realybė: Bandomasis laikotarpis negali būti priežastimi nemokėti atlyginimo arba taikyti minimalų tarifą. Bandomasis laikotarpis skirtas tam, kad abi pusės įsivertintų, kiek kiekviena iš jų atitinka viena kitos lūkesčius.
• Mitas: Diskriminacijos darbe neįmanoma įrodyti.
• Realybė: Diskriminaciją darbe kartais gali būti sudėtinga įrodyti, bet tikrai įmanoma. Svarbiausia pačiam darbuotojui būti aktyviam ir rinkti tai pagrindžiančius įrodymus. Jie gali būti užfiksuoti įvairiais būdais: nuotraukose, garso ir vaizdo įrašuose, žinutėse, elektroniniuose laiškuose, dokumentuose. Taip pat vertingu įrodymu gali būti ir kitų žmonių liudijimai.
• Mitas: Jei darbuotojas išeina iš darbo savo noru, atostoginiai už sukauptas atostogas nepriklauso.
• Realybė: Nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu yra nutraukiami darbo santykiai, visais atvejais darbuotojui priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo apribojimai

Nedarbingumo pažymėjimas pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Pagal Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 44. p., elektroniniai pažymėjimai neturėtų būti išduodami asmenims:

• tyčia sužalojusiems savo sveikatą;
• apsimetusiems sergančiais;
• darbingiems, jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu;
• kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Pagal tų pačių taisyklių 51. p. Minėtų taisyklių laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai nedarbingumo kontrolei. Jų teikimu apdraustųjų asmenų laikinojo nedarbingumo ekspertizės ginčytini klausimai (Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 50. p.)) sprendžiami Gydytojų konsultacinėje komisijoje įvertinant apdraustų asmenų sveikatos būklę bei darbingumą.

Ši komisija sprendžia ginčytinus pacientų gydymo ar jų tyrimo klausimus. Asmenis turinčius laikinojo nedarbingumo pažymėjimus į Gydytojų konsultacinę komisiją siunčia gydymo įstaigos gydytojai arba kviečia Vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei) dėl nedarbingumo ekspertizės. Gydytojų konsultacinės komisijos paskirtis nustatyti, ar pacientas yra darbingas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka tyrimą dėl elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir priima spendimą dėl ligos pašalpos skyrimo / neskyrimo[2].

Pats pažeidimo faktas (įskaitant ir tuos atvejus, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priima sprendimą neskirti darbuotojui pašalpos) nėra priežastis laikinojo nedarbingumo pabaigai - užbaigti laikinąjį nedarbingumą gali elektroninį nedarbingumo pažymėjimą išdavęs asmenį gydantis gydytojas arba Gydytojų konsultacinė komisija įvertinusi asmens sveikatos būklę bei darbingumą.

Taisyklių 54. p. nurodyta, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir darbdaviai gali pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai informaciją, patvirtinančią galimus elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus.

Pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą, nebent tai būtų privaloma pagal įstatymus.

Jei Gydytojų konsultacinė komisija pripažįsta asmenį darbingu anksčiau nei asmenį gydantis gydytojas nurodė ankstesniame jam išduotame elektroniniame pažymėjime, Gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas šį pažymėjimą panaikina EPTS (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje) ir išduoda naują elektroninį pažymėjimą iki Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio dienos įskaitytinai.

Taisyklėse atskirai nekalbama apie laikinojo nedarbingumo panaikinimo atvejus, tačiau manome, kad tais atvejais, kai nustatoma bent viena iš Taisyklių 44. p. išvardintų aplinkybių, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas turėtų būti panaikinamas, nes jis iš viso neturėjo būti išduotas.

Remiantis tų pačių taisyklių 97. p., elektroninis pažymėjimas gali būti panaikinamas EPTS tik iki ligos ar motinystės pašalpos skyrimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Paaiškėjus nepagrįstam laikinojo nedarbingumo nustatymui būtina nedelsiant kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių patikrinimui atlikti (tikrinimai gali būti neefektyvūs tai atvejais, kai laikinasis nedarbingumas yra pasibaigęs, nes praėjo tam tikras laiko tarpas po pastarojo nustatymo ir galima patikrinti tik gydytojų įrašus asmens medicininiuose dokumentuose).

Siekiant išvengti formalaus patikrinimo, Vyriausiajam specialistui nedarbingumo kontrolei turėtų būti nurodytos aplinkybės ir / ar pateikti duomenys, patvirtinantys galimą asmens laikinojo nedarbingumo neteisėtumą.

Nustačius pažeidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo vadyba nutraukia ligos pašalpos mokėjimą, o nepagrįstai išmokėtas sumas išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

tags: #kaip #paziureto #ar #darbuotojas #turi #nedarbinguma