Šiandienos skaitmeniniame pasaulyje internetas suteikia daug galimybių - nuo mokymosi ir bendravimo iki pramogų. Tačiau, kartu su šiomis galimybėmis, kyla ir pavojų, todėl kibernetinis saugumas tampa itin svarbus. Vaikai, neapsaugodami savo asmeninių duomenų, gali tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Remiantis „National Cyber Security Centre“ (NCSC), „Kaspersky“ ir „Norton“ ekspertais, supratimas apie tai, kaip apsaugoti savo duomenis internete, yra būtinas kiekvienam, o ypač jauniesiems vartotojams.
Internetas yra didžiulė kibernetinė erdvė, kurią yra gana sunku stebėti ir reguliuoti. Nors čia galima rasti daug svarbios ir naudingos informacijos, tačiau taip pat gali tykoti pavojai, pavyzdžiui, melagingos naujienos, kenkėjiškos programos, internetinės patyčios.
Pavojai Socialiniuose Tinkluose
- Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje: Kai žmogus yra įžeidžiamas viešai, kitiems matant ar girdint, su tikslu sukelti baimės ir gėdos jausmą.
- Šmeižimas internete: Kai apie asmenį ar žmonių grupę yra skleidžiami gandai.
- Apsimetimas kitu asmeniu: Ir kenkimas kito žmogaus reputacijai. Elektroninėje erdvėje yra lengva išlikti anonimiškam ir slėpti savo tapatybę, taip pat galima apsimesti tuo, kuo iš tikrųjų nesi.
- Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija: Ir paviešinama kitiems.
- Seksualinis išnaudojimas: Vienas iš didžiausių pavojų paaugliams internete. Bendraamžiai ir suaugusieji, pasislėpę už kompiuterių ekranų, gali bandyti įvairiais būdais tavimi manipuliuoti, kad išgautų provokuojančias nuotraukas, vaizdo įrašus.
Kaip Apsisaugoti?
Pasak „Common Sense Media“, vaikų internete dažnai prašoma dalintis informacija, pvz., vardu, adresu, gimimo data ar mokyklos pavadinimu, tačiau tokie duomenys gali būti panaudoti blogais tikslais - pvz. „Kaspersky“ tinklaraščiuose pabrėžiama, kad vaikų asmeninė informacija yra ypač pažeidžiama, nes jie dažnai nežino, kas gali įvykti, kai duomenys patenka į netinkamas rankas.
Reikėtų suprasti, kad tik mes patys esame atsakingi už mūsų asmens duomenų saugumą. Bet kuria informacija, kurią patalpinsime socialiniuose tinkluose, vienaip ar kitaip gali būti pasinaudota trečiųjų asmenų. Kibernetinis saugumas yra būtinas šiuolaikiniame pasaulyje, ir svarbu, kad vaikai suprastų, kaip apsaugoti savo asmeninius duomenis internete. Naudodami sudėtingus slaptažodžius, atsargiai dalindamiesi informacija ir naudodami apsaugos priemones, vaikai gali saugiai naudotis internetu ir išvengti grėsmių.
Asmens Duomenų Apsauga
Slaptažodžiai ir Autentifikavimas: Pirmasis ir bene svarbiausias žingsnis siekiant apsaugoti asmeninę informaciją yra naudoti sudėtingus slaptažodžius. „Norton“ saugumo specialistai rekomenduoja, kad slaptažodžiai turėtų būti sudaryti iš bent 12 simbolių, naudojant didžiąsias ir mažąsias raides, skaičius bei specialius ženklus. Dvigubas autentifikavimas arba dviejų veiksnių autentifikavimas (2FA) suteikia papildomą apsaugos sluoksnį. Pasak „National Cyber Security Centre“ (NCSC), net jei kibernetiniai nusikaltėliai pavogtų slaptažodį, jie vis tiek turėtų patvirtinti vartotojo tapatybę, pvz., įvedant kodą, kuris atsiunčiamas į telefono numerį ar įrenginį.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Viešieji „Wi-Fi“ tinklai: Viešieji „Wi-Fi“ tinklai - populiarus įrankis bendraujant ar pramogaujant internete. Tačiau jie taip pat gali būti pavojingi. „Kaspersky“ ekspertai įspėja, kad viešame tinkle prisijungę vartotojai gali lengvai tapti duomenų vagystės aukomis, nes šiuose tinkluose saugumas dažnai nėra užtikrintas.
Informacija, kuria dalinamės: Vaikams reikia priminti, kad ne visa informacija yra tinkama dalintis internete. Jie turėtų būti atsargūs dalindamiesi asmenine informacija, pavyzdžiui, nuotraukomis, vardu, amžiumi ar mokyklos pavadinimu.
Programų atnaujinimai: „Norton“ primena, kad reguliarūs programų ir operacinių sistemų atnaujinimai yra svarbūs kibernetinio saugumo palaikymui.
Kitos Saugumo Taisyklės:
- Niekada neatskleisti slaptažodžių kitiems.
- Būk atsargus su nepažįstamaisiais. Kaip ir realiame gyvenime, internete neturėtų būti pasitikima nepažįstamais asmenimis.
- Blokuoti įtartinus vartotojus.
- Naudoti antivirusinę programinę įrangą.
Informacija, Kuria Reikėtų Vengti Dalytis
Pasiteiravus, kokia asmenine informacija reikėtų vengti dalytis socialiniuose tinkluose, NKSC teigimu, nereikėtų dalytis asmens kodu, visa gimimo data, namų adresu, informacija apie asmeninius finansus ar sveikatos būklę, duomenimis apie šeimos narius ar kelionių planus. Taip pat reikėtų labai atsargiai viešai dalintis savo telefono numeriu ir e. pašto adresu.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
NKSC įvardijo, kad socialiniuose tinkluose dalijamasi tokiais duomenimis kaip nuotraukos su vietos žymėmis, visa gimimo data, darbo ar mokymosi vietų pavadinimai, šeimos narių duomenys ar įrašai, kuriuose atsispindi kasdienė dienotvarkė: „Visus šiuos duomenis piktavaliai gali panaudoti tiek skaitmeninėms, tiek fizinėms atakoms: nuo tapatybės vagysčių, socialinės inžinerijos kampanijų iki namų apiplėšimo.
Saugumo Nustatymai Socialiniuose Tinkluose
Norint apsaugoti savo paskyras socialiniuose tinkluose, pravartu atlikti ir keletą svarbių veiksmų. Pasak NKSC, svarbu įjungti dviejų ar daugiau veiksnių autentifikavimą, naudoti stiprius ir unikalius slaptažodžius bei juos reguliariai atnaujinti. Taip pat rekomenduojama riboti auditoriją, kuri gali matyti jūsų socialinių tinklų įrašus, ir asmenis, kurie gali jus rasti pagal kontaktinę informaciją, tokią kaip e. pašto adresas ar telefono numeris.
Nenaudoti lengvai atspėjamų duomenų NKSC specialistų teigimu, viešai skelbiama asmeninė informacija tiesiogiai veikia kibernetinį saugumą, nes lengvai prieinama informacija, pavyzdžiui, apie išsilavinimą, pomėgius, šeimos narius, vaikų ar augintinių vardus, gimtadienius ar kelionių vietas, gali būti panaudota socialinei inžinerijai ir prisijungimų atakoms: „Tokiu būdu iš viešų profilių lengviau susiaurinti galimų slaptažodžių ar atsakymų į saugumo klausimus spektrą ir sukurti įtikinamus fišingo pranešimus, apsimetant pažįstamu asmeniu.
Kaip Atpažinti Apsimetėlius?
Anot J. Antropik, soc. tinkluose aktyviai veikia tūkstančiai netikrų automatizuotų paskyrų, kurios gali klaidinti visuomenę ir skleisti dezinformaciją. Norint greitai atpažinti netikras paskyras, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Skaičiai vartotojo varde. Netikrų paskyrų vardai dažnai atrodo tarsi būtų sukurti be jokios vaizduotės. Taip pat varde dažnai naudojamos skaičių kombinacijos, pavyzdžiui „vartotojas12345“.
- Mažas sekėjų skaičius. Didelis sekėjų skaičius nebūtinai garantuoja informacijos patikimumą, tačiau paskyras su vos keliais sekėjais ar draugais reikėtų vertinti atsargiai.
- Dažnai kartojasi tas pats beasmenis turinys. Netikrų paskyrų skleidžiamas turinys dažnai būna persmelktas radikalių idėjų, gali pasitaikyti ir propagandos. Be to, tokiose paskyrose gausu ir kito paviršutiniško turinio, kuriuo siekiama užmaskuoti tikruosius kėslus.
- Perdėtai emocingi komentarai. Jei susiduriate su sensacinga informacija, nepasiduokite pirmajam impulsui ja patikėti. Nuolat užduokite sau klausimą: ar šiame šaltinyje pakanka įrodymų ir analizės? Ar nėra taip, kad šiuo komentaru bandoma manipuliuoti mano nuomone?
- Nenurodyti patikimi šaltiniai. Efektyviausias būdas atpažinti dezinformaciją - tikrinti jos pirminį šaltinį. Pažiūrėkite, ar prie įrašo yra nurodomos žinomos žiniasklaidos priemonės ar moksliniai tyrimai. Net jei šaltiniai yra nurodyti, atlikite papildomą paiešką ir įsitikinkite, ar ta pati informacija skelbiama plačiau.
Lietuvių Požiūris į Duomenų Apsaugą
Nors realiame gyvenime lietuviai stengiasi saugoti savo asmeninius duomenis, internete situacija visiškai priešinga - tautiečiai net nedvejodami dalinasi šūsnimis nuotraukų, telefono numeriais ar namų adresu. Kaip rodo tyrimai, net 65 proc. lietuvių apskritai nežino apie įstatymų jiems suteiktas asmens duomenų apsaugos teises.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Žmogaus teisių stebėjimo instituto apklausa parodė, kad dauguma lietuvių nežino apie įstatymo suteiktas teises asmens duomenų apsaugos srityje ir situacija negerėja. Tyrimo duomenimis, 2016 m. net 65 proc. apklaustųjų teigė nežinantys savo teisių, 2014 m. 58 proc., 2010 m. Taip pat tyrimas parodė, kad lietuviai jautriau reaguoja į ribojimus realiame gyvenime nei internete.
Patarimai, Kaip Apsaugoti Asmens Duomenis
- Peržvelkite ir įsigilinkite į savo teises.
- Atkreipkite dėmesį ir į ES duomenų apsaugos reformą, kuri įsigalios nuo 2018 m. gegužės.
- Peržvelkite, kas gali matyti jūsų nuotraukas, įrašus ir asmeninius duomenis.
- Daugiau atidumo reikėtų skirti ir nepatikimiems puslapiams.
- Užsisakant prekes ar paslaugas iš mažiau žinomų tinklapių, reikėtų visuomet paieškoti daugiau informacijos apie prekės ženklą.
- Atsisiunčiant naują programėlę, reikėtų atkreipti dėmesį prie kokių duomenų ši nori turėti prieigą.
- Tiek „Android“, tiek „iPhone“ telefonuose vartotojai gali pasirinkti, konkrečius prieigos leidimus kiekvienai aplikacijai.
Ką Daryti Susidūrus su Dezinformacija?
- Google paieška. Įveskite pagrindinius teiginius ar antraštę į paieškos laukelį. Jei tai tikra naujiena, greičiausiai ją bus paskelbę ir kiti patikimi šaltiniai.
- Atvirkštinė paveikslėlių paieška. Nukopijuokite ją į Google Images paiešką.
- Faktų tikrinimo svetainės. Lietuvoje veikia „Melo detektorius”, tarptautiniu mastu - „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact” ir kiti.
- Socialinių tinklų platformos. Pačios turi tam tikrus įrankius.
- Moksliniai tyrimai. Jei tai susiję su mokslu ar medicina, patikrinkite, ar yra mokslinių tyrimų.
- Sustokite ir pagalvokite prieš dalindamiesi. Užduokite sau klausimus: ar tai atrodo per daug gražu, kad būtų tiesa? Ar tai sukelia stiprias emocijas? Ar aš tikrai žinau, kad tai tiesa, ar tik noriu, kad būtų tiesa?
Informacijos Saugumas Socialiniuose Tinkluose
Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Bendraujame, dalijamės gyvenimo džiaugsmais ir nuoskaudomis internete ir dažnai nė nesusimąstome, kad visa ši informacija vieną dieną mums gali pakenkti. Žinoma, turėti profilį socialiniame tinkle nėra nieko blogo, tačiau kai informacija jame prieinama visiems, bent jau derėtų pasisaugoti ir nepublikuoti faktų, dėl kurių vėliau tektų raudonuoti.
Pasak „Pew Research“ tyrimus atlikusių specialistų, apie 40 proc. socialinių tinklų naudotojų nėra susireguliavę privatumo nustatymų. Rašyti ant draugo sienos kaip jūs vakar šventėte gimtadienį yra tas pats, kas eiti Gedimino prospektu ir skambinant varpeliui šaukti apie tai visiems praeiviams. Paprasta pamoka: jei nenorite, kad kažką žinotų jūsų šeima, kolegos ar tam tikra grupė draugų, nepublikuokite to ant sienos.
Dalytis artėjančiais gyvenimiškais įvykiais socialiniuose tinkluose nėra gera mintis. Jei organizuojate gimtadienio vakarėlį artimiausių draugų būriui, nesinorėtų kad ateitų ir prieš kelis metus paskutinį kartą matyti klasės draugai. Todėl su pakvietimais derėtų elgtis atsargiai. Pasaulyje nuskambėjo jau ne vienas įvykis, kai viešai paskelbę apie organizuojamus vakarėlius jaunuoliai sulaukdavo šimtų, o kartais net tūkstančių nelauktų svečių.
Kaip jau minėjome, daugiau nei pusė besinaudojančių socialiniais tinklais, paskyras turi ne viename jų. Taip pat didelė jų dalis skirtingus tinklus susieję tarpusavyje. Susiejant socialinius tinklus reikia jausti kokiai informacijai publikuoti jie skirti. Galbūt jūsų profilį seką konkurentų įmonė, kuriai tokia informacija būtų lyg dovanėlė. Naujienas apie planuojamą įmonės plėtrą, įvykusius sandorius ar naujus projektus taip pat reikėtų laikyti privačia informacija, kurios nevalia skelbti socialiniuose tinkluose.
Saugumo įrangos gamintoja „Sophos“ atlikusi tyrimą išsiaiškino, kad 63 proc. kompanijų vadovų baiminasi dėl informacijos, kuria jų darbuotojai dalijasi socialiniuose tinkluose. Viena labiausiai naudojamų socialinių tinklų funkcijų - dalijimasis nuotraukomis. Smagu pasidalyti gražiausiomis šeimos akimirkomis, tačiau ir tai derėtų daryti atsakingai. Jei viešai publikuojate šeimos nuotraukas su tokiais komentarais kaip „mano vyras savaitgaliui išvažiuoja iš miesto“ arba „mažasis Jonukas jau pakankamai didelis, kad vienas liktų namuose“, jums ir jūsų namams gali grėsti pavojus.
Adreso ar telefono numerio viešinimas socialiniuose tinkluose - viena didžiausių blogybių, ypač jei jūsų profilis prieinamas viešai. Publikavus tokią informaciją jums ne tik gali kilti pavojus būti apiplėštam, tačiau atsiranda ir tapatybės vagystės grėsmė.
Jūs turbūt manote, kad niekas nėra toks kvailas, kad dalytųsi banko duomenimis ar kita informacija apie finansus socialiniuose tinkluose, tačiau pakankamai duomenų galima išgauti ir iš atrodytų visai nekaltų pranešimų apie pinigus. Pavyzdžiui, pranešimas „Aš nepasitikiu bankais ir visus pinigus laikau namie“ gali sugundyti ne vieną plėšiką.
Slaptažodžio saugojimas - akcentuojamas visur. Nevalia jo duoti niekam, net artimiausiems žmonėms. Socialiniuose tinkluose dažnai pasitaiko profilių vagysčių, kai porelės tarpusavyje pasidalija slaptažodžiais, o vėliau išsiskyrę publikuoja tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo partnerį.
Dauguma šiuolaikinių tinklalapių registracijos formoje turi slapto klausimo grafą, kurį atsakius galėtumėte prisijungti prie savo paskyros, net jei pamirštumėte slaptažodį. Tačiau bėda, kad socialiniuose tinkluose dažniausiai galima nesunkiai rasti atsakymą į tokius slaptus klausimus kaip „jūsų augintinio vardas?“, „jūsų gatvės pavadinimas?“ ar panašiai.
Socialiniai tinklai šiais laikais turi pakankamai lanksčius privatumo nustatymus, tad nereikėtų tingėti po juos keletą minučių pasiknaisioti. Bėda, kad jei patys publikuosite informaciją, kurios viešinti nederėtų, gali nepadėti net patys slapčiausi nustatymai.
tags: #kodel #reikia #atsargiai #dalintis #informacija #socialiniuose