Vaikystė - tai laikas, kai formuojasi pirmieji socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas užmegzti ryšius su kitais. Vaikas pasaulį mato visiškai kitaip nei suaugęs. Jo žvilgsnis kupinas smalsumo, vaizduotės ir emocinės gyvybingumo. Kiekviena diena jam yra naujas nuotykis, o kiekvienas žingsnis - galimybė atrasti. Vaiko pasaulio matymas prasideda nuo jo vidinio „aš“ - savimonės ir identiteto formavimosi. Šis procesas aktyviai vyksta tiek per pažintinius, tiek per emocinius procesus.
Vaiko identitetas nėra fiksuotas; jis dinamiškas, nuolat kinta priklausomai nuo vaikui suteiktų vaidmenų šeimoje, bendruomenėje ir platesnėje kultūrinėje aplinkoje. Pasaulėžiūra formuojasi per patirtis, žaidimus ir santykius su aplinka bei kitais žmonėmis. Vaikai yra natūralūs tyrinėtojai, ir jie pirmiausia pažįsta pasaulį per žaidimą. Žaidimas ugdo jų vaizduotę, simbolinį mąstymą ir savireguliaciją.
Pasak psichologo L. S. Vygotskio, žaidimas suteikia vaikui galimybę pereiti nuo konkretaus suvokimo prie abstraktaus mąstymo, kur kalba tampa pagrindiniu pažinimo įrankiu. Vaikų žaidimuose dažnai atsispindi jų vidinės jausmų būsenos, kultūrinės vertybės ir moralinės nuostatos. Taip formuojasi pirmoji pasaulėžiūra - supratimas apie savo vietą pasaulyje, kitų žmonių santykius ir taisykles. Moralinės vaiko nuostatos, gebėjimas atskirti gerą nuo blogo ir priimti atsakingus sprendimus, taip pat skatina pasaulio suvokimą. Jos formuojasi per šeimos, švietimo ir bendruomeninių vertybių įtaką.
Vaiko pasaulis dažnai yra vertybiškai ir emocionaliai spalvotas, jo suvokimas apie pasaulį turi ir dvasinį aspektą. Daugelyje tradicijų tėvų ar bendruomenių įtaka formuoja ir tikėjimo, ir vidinio moralės pasaulio pagrindus. Kelias nuo vaikystės pasaulio suvokimo iki sudėtingos suaugusiųjų pasaulėžiūros yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas, apimantis kultūrinės raidos aspektus, psichologinius pokyčius ir socialines patirtis. Vaiko pasaulis yra ne tik tai, ką jis mato, bet ir kaip jis jaučia, fantazuoja, mokosi bendrauti su pasauliu.
Vaiko pasaulis yra ne tik fizinis aplinkos suvokimas, bet ir emocinė patirtis, kuri formuoja jo požiūrį į gyvenimą. Emocijos, tokios kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė, yra neatsiejama vaiko kasdienybės dalis. Šios emocijos padeda vaikui suprasti savo jausmus ir reaguoti į aplinką. Vaikai dažnai išreiškia savo emocijas per žaidimą, meną ir bendraudami su kitais. Emocinis intelektas, gebėjimas atpažinti ir valdyti savo bei kitų emocijas, yra esminis vaiko socialinių įgūdžių vystymosi aspektas. Vaikai, kurie mokosi atpažinti ir išreikšti savo jausmus, dažnai geriau bendrauja su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Šis gebėjimas padeda jiems kurti tvirtus santykius ir spręsti konfliktus.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialiniai įgūdžiai, tokie kaip bendradarbiavimas, empatija ir komunikacija, yra ugdomi per žaidimus, grupinius užsiėmimus ir kasdienes situacijas. Vaiko moralinės vertybės formuojasi per šeimos, mokyklos ir bendruomenės įtaką. Tėvų ir globėjų pavyzdys, jų vertybių ir elgesio normos daro didelę įtaką vaikų moraliniam ugdymui. Kasdienės situacijos, tokios kaip dalijimasis žaislais, pagalba draugams ar pagarba vyresniems, suteikia vaikams galimybę praktikuoti ir ugdyti savo moralines vertybes. Šios patirtys padeda vaikams suprasti, kaip jų veiksmai veikia kitus, ir formuoja jų atsakomybės jausmą. Vaikai, kurie mokosi apie gerumą, sąžiningumą ir pagarbą, dažnai tampa empatiškais suaugusiaisiais, kurie sugeba kurti teigiamus santykius su kitais.
Vaiko pasaulio suvokimas ir jo vystymasis yra nuolatinis procesas, kuris tęsiasi visą gyvenimą. Kiekviena patirtis, kiekvienas žaidimas ir kiekvienas santykis prisideda prie vaiko asmenybės formavimo. Vaikai, kurie turi galimybę tyrinėti pasaulį, išbandyti naujas veiklas ir bendrauti su įvairiais žmonėmis, dažnai auga kaip atviri ir kūrybingi suaugusieji.
Vaikų socialinė integracija yra dar vienas svarbus aspektas, kuris stiprina jų pasitikėjimą savimi ir gebėjimą bendradarbiauti. Vaikai mokosi atpažinti skirtingas kultūras ir įvertinti įvairias patirtis. Šie įgūdžiai padeda vaikui ne tik saugiai jaustis visuomenėje, bet ir kurti savo individualią pasaulėžiūrą.
Vis dėlto, ne visi vaikai lengvai randa draugų. Kai kurie jaučiasi nedrąsiai naujoje aplinkoje, kiti nežino, kaip pradėti pokalbį ar įsitraukti į žaidimus. Tėvai šioje situacijoje gali tapti svarbiu ramsčiu, padedančiu vaikui atrasti savo vietą bendraamžių rate. Norint padėti vaikui, svarbu išmokyti jį pasitikėti savimi, suprasti bendravimo pagrindus ir sukurti galimybes bendrauti.
Vaikui svarbu suteikti galimybių susitikti su bendraamžiais. Tėvai gali organizuoti susitikimus su kitais vaikais, pakviesti juos į namus ar kartu dalyvauti bendruomenės renginiuose. Be to, būreliai ar sporto užsiėmimai yra puiki vieta, kur vaikai gali susipažinti ir bendrauti su tais, kurie turi panašių pomėgių. Šios erdvės leidžia vaikams natūraliai susidraugauti per bendrą veiklą.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Vaikai, matydami, kad jų tėvai patys lengvai ir draugiškai bendrauja su kitais, dažnai juos imituoja. Tad vienas iš efektyviausių būdų ugdyti vaiko socialinius įgūdžius - būti geru pavyzdžiu. Kalbėkitės su kitais žmonėmis draugiškai, rodykite empatiją ir supratingumą. Vaikui svarbu matyti, kad bendravimas yra ne tik natūrali, bet ir maloni gyvenimo dalis. Palaikyti vaiko pasitikėjimą savimi taip pat yra itin svarbu. Girti jį už pastangas, išklausyti ir padrąsinti bendrauti gali būti pirmasis žingsnis. Jei vaikas jaučiasi vertinamas namuose, jis drąsiau jausis ir tarp bendraamžių. Taip pat pravartu jį mokyti paprastų bendravimo įgūdžių: kaip mandagiai pasisveikinti, kaip paprašyti prisijungti prie žaidimo ar užduoti klausimą, pavyzdžiui, „Koks tavo mėgstamiausias žaidimas?“. Tokie maži žingsniai gali atverti duris draugystėms.
Kartais vaikai nesiryžta bendrauti dėl baimės ar blogos patirties. Tokiu atveju svarbu išklausyti jų jausmus ir parodyti supratimą. Aptarkite kartu, kaip spręsti sunkias situacijas, pavyzdžiui, konfliktus su kitais vaikais ar atstūmimą. Svarbu paaiškinti, kad tokie iššūkiai yra natūrali draugystės dalis ir juos galima įveikti.
Taip pat verta skatinti vaiką ugdyti empatiją ir rūpestingumą. Mokykite jį dalintis, padėti draugui ir išklausyti. Šie įgūdžiai padeda ne tik užmegzti, bet ir išlaikyti draugystes. Jei vaikas supras, kad draugystė remiasi abipuse pagarba ir dėmesiu, jis taps mėgstamu ir vertinamu draugu.
Žaislai ne tik teikia pramogą, bet ir atlieka svarbų vaidmenį jūsų vaiko pažinimo vystymuisi. Jie tarnauja kaip priemonės, stimuliuojančios jų jauną protą ir skatinančios svarbius pažinimo įgūdžius. Mokomieji žaislai dažnai susiję su galvosūkių sprendimu, schemų įminimu ar užduočių atlikimu. Daugelyje mokomųjų žaislų vaikai turi analizuoti ir priimti sprendimus. Žaislai, skatinantys kūrybiškumą, leidžia vaikams mąstyti nestandartiškai, lavinti vaizduotę ir siūlyti naujas idėjas. Mokomuosiuose žaisluose dažnai pasakojamos istorijos, žaidžiami vaidmenys ir interaktyvūs žaidimai. Daugelyje lavinamųjų žaislų ir žaidimų vaikai turi įsiminti instrukcijas, sekti seką ir sutelkti dėmesį į tam tikras užduotis. Lavinamieji žaislai, kuriuose reikia skaičiuoti, rūšiuoti ir tvarkyti, padeda lavinti vaiko matematinį mąstymą ir pagrindinius skaičiavimo įgūdžius.
Kai kalbama apie vaikų vystymąsi, edukaciniai žaislai yra vertinga priemonė, padedanti jiems įgyti esminių socialinių įgūdžių. Šie žaislai suteikia vaikams galimybę bendrauti su kitais, puoselėja prasmingus santykius ir skatina teigiamą socialinį elgesį. Daugelis lavinamųjų žaislų yra sukurti taip, kad skatintų bendradarbiavimą, kai vaikai kartu siekia bendro tikslo. Žaisdami su lavinamaisiais žaislais vaikai gali lavinti svarbius socialinius įgūdžius. Lavinamieji žaislai suteikia vaikams galimybę išmokti ir praktiškai išbandyti konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaizduojamasis žaidimas su lavinamaisiais žaislais skatina vaikus pasitelkti vaizduotę ir pasakoti istorijas. Mokomieji žaislai dažnai susiję su grupiniais žaidimais, nesvarbu, ar tai būtų žaidimas klasėje, ar su broliais ir seserimis. Lavinamieji žaislai taip pat gali padėti vaikams ugdyti emocinį intelektą, palengvinant pokalbius apie emocijas, empatiją ir saviraišką. Įtraukdami lavinamuosius žaislus į vaiko žaidimų laiką, suteiksite jam galimybę ugdyti ir tobulinti savo socialinius įgūdžius. Šie žaislai skatina bendradarbiavimą, eiliškumą, konfliktų sprendimą, vaizduotę ir emocinį intelektą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Vaikai, pasižymintys stipresniais socialiniais-emociniais įgūdžiais geba kurti draugiškus tarpusavio santykius, tiek bendraamžių, tiek ir suaugusiųjų gretose. Socialiniai vaikų įgūdžiai veikia ir jų akademinius pasiekimus. Mokykloje kuriami socialiniai ryšiai veikia vaiko požiūrį į mokyklą, norą priklausyti jos bendruomenei bei poreikį tobulėti. Bendraamžių pripažinimo trūkumas neretai skatina mokinį atsiriboti, mažina jo norą įveikti akademinius iššūkius, ryškina vidinius sunkumus signalizuojančius požymius. Mokinių akademiniai pasiekimai yra sąlygojami ne tik jų intelekto potencialo, bet ir tarpasmeninių santykių formavimo įgūdžių. Tyrimai atskleidžia, kad mokinio socialinės-emocinės kompetencijos jų akademinius pasiekimus prognozuoja taip pat gerai ar net geriau nei intelekto rodmenys. Tyrimų duomenimis, vyresniųjų klasių mokinių akademiniai pasiekimai, prognozuojami tiksliau, atsižvelgiant į šių mokinių tarpusavio bendravimo tendencijas pradinėse klasėse. Mokiniai, demonstruojantys stipresnius socialinius ir emocinius įgūdžius formuoja stabilesnius ir pozityvesnius santykius su bendraamžiais, yra rečiau atstumiami, izoliuojami, rečiau patiria patyčias. Vaikai, turintys draugų, yra iš esmės laimingesni ir sėkmingesni mokykloje - turi aukštesnius pažymius, yra labiau įsitraukę į papildomas mokyklines veiklas, rečiau patenka į bėdas. Kita vertus, mokiniai, patiriantys patyčias, demonstruoja žemesnius akademinius pasiekimus, dažniau vartoja alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas, turi žemesnę savivertę, jaučiasi vieniši ir prasčiau lanko mokyklą.
Ikimokykliniame amžiuje tinkamai formuojami socialiniai įgūdžiai kuria sąlygas vaiko gebėjimams išreikšti save, veikti kūrybiškai, kurti santykius su aplinkiniais, priimti sprendimus konfliktinėse situacijose, valdyti savo veiksmus ir emocijas kritinėse situacijose. Kuriant palankias sąlygas vaikų socialiniams įgūdžiams įgyti mūsų įstaigos psichologė Karolina Baranova ir socialinė pedagogė Agnė Valkauskienė veda vaikams užsiėmimus, kuriuose ugdytiniai susipažįsta su taisyklėmis, kurios svarbios norint kiekvienam grupės nariui gerai jaustis grupėje, sutarti vieniems su kitais. Užsiėmimų metu vaikai kuria pagarbaus elgesio taisyklių knygą („Draugystės knyga“) bei įtraukiami į diskusiją, kodėl svarbu laikytis taisyklių ir kas nutinka, kai jų nesilaikoma, aptari, kodėl svarbu žinoti savo ir kitų vardą, kaip kantriai išlaukti savo eilės.
Švietimo pagalbos specialistės parenka socialinių įgūdžių užsiėmimams temas, atsižvelgiant į kiekvienos grupės mikroklimatą, esamą problematiką. Stebint, kad ikimokykliname amžiuje tarp vaikų kyla įvairios konfliktinės situacijos, specialistės su ugdytiniais aptaria temą „Kas yra draugiškas elgesys?”. Lapkričio 12 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdytiniams buvo vesti užsiėmimai apie toleranciją. Jų metu vaikai susipažino su tolerancijos sąvoka, sužinojo kuo kiekvienas esame ypatingas bei skirtingas, kaip svarbu besąlygiškai priimti vienam kitą. Žiūrėjo ir aptarė edukacinį filmuką apie tolerantišką elgesį bei dekoravo šių metų Tolerancijos dienos simbolį - vėjo malūnėlį bei plakatą. Lapkričio 28 d. užsiėmimų metu vaikai minėjo Draugystės dieną.
2017 m. kovo 15 d. posėdyje, Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarstė Všį „Socialinės partnerystės centras“ ir kitų nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi Dėl socialinių įgūdžių ugdymo pamokų bendrojo lavinimo mokyklose įvedimo. Pristatydama siūlymą dėl socialinių įgūdžių ugdymo pamokų VšĮ „Socialinės partnerystės centro“ direktorė Stasė Makštutienė pažymėjo, kad visuomenė, kurios nariai neturi socialinių įgūdžių, yra tarsi namas be pamatų. Pasak S. Makštutienės, šiuo metu socialinius įgūdžius lavinančios programos taikomos ne visose mokyklose, jos taikomos nenuosekliai, už programas sumokami dideli pinigai, tačiau trūksta jas įgyvendinti pasirengusių, norinčių ir galinčių mokytojų. Tuo tarpu socialinių įgūdžių formavimas ir tokių žinių prieinamumas yra būtinas kiekvienam vaikui. Tai būtų ankstyvoji prevencija, apsaugoti jaunus žmones nuo priklausomybių ir smurtinio ar asocialaus elgesio. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, kad nagrinėjant gautus skundus aiškėja grėsmingos tendencijos - net aukštąjį išsilavinimą įgiję tėvai neturi socialinių įgūdžių. Socialinius įgūdžius vystančias programas yra įsigijusios ne visos mokyklos.
Komiteto nariai kėlė esamą mokytojų kompetencijos problemą - kiekvienas mokytojas turėtų būti kompetentingas ugdyti vaiko socialinius įgūdžius, nepriklausomai nuo jo mokomo dalyko. Komiteto narys Sergejus Jovaiša pastebėjo, kad pilietinio ugdymo pamokos, etikos pamokos - tai dalykai į kuriuos privalėtų būti integruotas ir socialinių įgūdžių ugdymas. Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė atkreipė dėmesį į tai, kad naujai priimtos Švietimo įstatymo pataisos numato mechanizmus vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti. Taip pat yra rengiamasi atnaujinti vaikų ugdymo mokyklose turinį. Komitetas nusprendė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu pateikti komitetui turimus tyrimus apie Šiaurės šalių ir kitų valstybių gerąją patirtį, ugdant vaikų socialinius įgūdžius.
| Socialiniai įgūdžiai | Pavyzdžiai | Nauda |
|---|---|---|
| Bendradarbiavimas | Žaidimas kartu, pagalba draugui | Geresni santykiai, komandinis darbas |
| Empatija | Supratimas kitų jausmų, atjauta | Stipresnės draugystės, mažiau konfliktų |
| Komunikacija | Aiškus kalbėjimas, klausymasis | Efektyvus bendravimas, problemų sprendimas |
| Konfliktų sprendimas | Derybos, kompromisai | Santarvė, taika |
Vaiko socialinių įgūdžių ugdymas yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo. Ne visi vaikai greitai susiranda draugų, tačiau su tėvų pagalba jie gali pamažu mokytis bendrauti, suprasti kitus ir mėgautis draugyste. Sukurkite aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus, padrąsinkite jį, būkite pavyzdžiu, ir pamatysite, kaip jis žingsnis po žingsnio atranda savo vietą tarp bendraamžių.
Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas turi regėjimo problemų arba tiesiog norite patikrinti jo akis, kviečiame užsiregistruoti pas akių gydytoją. Daugiau informacijos rasite čia: Registracija pas akių gydytoją. Jau 30 metų, kai mes rūpinamės Jūsų akimis. Optikos centras - tai optika Klaipėdoje, kuri turi tris filialus. Centre, H. Manto g. Ar galima atidėti akinių naudojimą? Adresas: H. Manto g. Nr.
tags: #socialiniu #igudziu #formavimas