Senyvo Amžiaus Žmonių Socialinė Integracija: Iššūkiai ir Galimybės

Visuomenės senėjimas yra globalus reiškinys, turintis didelę įtaką socialinei, ekonominei ir sveikatos apsaugos sistemoms. Demografiniai pokyčiai rodo, kad senyvo amžiaus žmonių skaičius nuolat auga, todėl svarbu suprasti jų psichologinius, socialinius ir fiziologinius ypatumus. Tai padeda užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą, gerinant jų gyvenimo kokybę ir integraciją į visuomenę.

Senėjimas yra neišvengiamas procesas, kurio metu vyksta biologiniai, psichologiniai ir socialiniai pokyčiai. Šiame straipsnyje aptarsime senyvo amžiaus žmonių psichologinius ypatumus, socialinius ryšius, gyvenimo kokybę ir kitus svarbius aspektus, kurie padeda geriau suprasti šios amžiaus grupės poreikius ir iššūkius.

Demografai pagyvenusiais laiko 60 metų ir vyresnius asmenis, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija - 65 metų ir vyresnius. Senėjimo procesą lemia du pagrindiniai veiksniai: gimstamumo mažėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas.

Biologinis Senėjimas

Biologinis senėjimas didina organizmo pažeidžiamumą ir mirties tikimybę. Tai apima įvairius fiziologinius pokyčius, tokius kaip:

• Išvaizdos pokyčiai: Suapvalėja kūno formos, atsiranda raukšlių, pražyla plaukai.
• Virškinimo sistemos pokyčiai: Iškrenta dantys, mažėja seilių sekrecija, sunkiau kramtyti maistą.
• Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai: Arterijos tampa mažiau elastingos, didėja kraujospūdis.
• Kvėpavimo sistemos pokyčiai: Mažėja plaučių elastingumas, sunkiau kvėpuoti.
• Inkstų pokyčiai: Mažėja nefronų skaičius, blogėja inkstų funkcija.
• Endokrininės sistemos pokyčiai: Silpnėja lytinių liaukų funkcija, mažėja hormonų koncentracija.

Psichologinis senėjimas apima pažinimo, sugebėjimų, mąstymo, suvokimo, dėmesio ir komunikacijos ypatumus. Socialinis senėjimas susijęs su žmogaus socialiniais vaidmenimis, statusu ir elgesio stereotipais. Senstant mažėja vaidmenų, jie tampa neapibrėžti, todėl senyvo amžiaus žmonių statusas nuolat menkėja. Jie dažnai išstumiami iš darbo rinkos, nutraukiami ryšiai su suaugusiais vaikais.

Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apžvalga senjorams

Socialiniai Ryšiai ir Jų Svarba

Socialiniai ryšiai yra labai svarbūs senyvo amžiaus žmonėms. Jie padeda palaikyti psichologinę gerovę, mažina vienišumą ir suteikia galimybę jaustis visuomenės dalimi.

Socialinių ryšių teorijos:

• Mainų teorija: Žmogus subjektyviai sugretina į veiklą įdėtas pastangas ir iš jos gautą pasitenkinimą. Socialiniai ryšiai tęsiasi, jei gaunamas pastiprinimas viršija nemalonius aspektus.
• Tinklo teorija: Socialinis tinklas yra tarpusavio ryšiais susietų individų, jų grupių ar organizacijų darinys.
• Vaidmenų teorija: Socialiniai vaidmenys yra elgesio modeliai, kuriuos visuomenė priskiria tam tikriems asmenims.

Senatvė socialine prasme reiškia judėjimą žemyn socialinio statuso laiptais. Mažėja vaidmenų, jie dažnai neapibrėžti ir neigiamai vertinami. Svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybių produktyviai veikti, kad išlaikytų savigarbą ir pasitikėjimą savimi.

Gyvenimo Kokybė Senatvėje

Gyvenimo kokybė yra individo suvokimas apie savo poziciją visuomenėje, atsižvelgiant į tikslus, lūkesčius ir kultūrines vertybes. Su gyvenimo kokybe senatvėje susijusios įvairios problemos:

• Fizinės sveikatos problemos: Lėtinės ligos, judėjimo sunkumai, sensoriniai sutrikimai.
• Psichologinės problemos: Depresija, nerimas, kognityviniai sutrikimai.
• Socialinės problemos: Vienišumas, socialinė izoliacija, diskriminacija.
• Ekonominės problemos: Mažos pensijos, skurdas.

Vienišumas ir socialinė izoliacija yra didelės problemos, su kuriomis susiduria senyvo amžiaus žmonės. Vienišumas gali sukelti depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas. Svarbu atskirti vienišumą nuo vienatvės, nes vienatvėje žmogus gali jaustis laimingas, o vienišas žmogus jaučiasi atsiribojęs nuo visuomenės.

Nepasitikėjimas savimi dažnai susijęs su tuo, kad žmogus nebegali padaryti tų dalykų, kurie anksčiau buvo lengvi, negali pilnai savimi pasirūpinti, bet atsisako pagalbos.

Taip pat skaitykite: Senyvo amžiaus žmonių gerovė

Kaip Palengvinti Bendraavimą su Senyvo Amžiaus Žmonėmis

Sklandžiam bendravimui gali trukdyti išankstinės nuostatos ir net neteisingai išreikštas rūpestis. Siekiant gilesnio supratimo, verta atsižvelgti į kartų ypatumus.

Patarimai:

• Neturėkite išankstinių nusistatymų ir priimkite žmogų tokį, koks jis tą dieną yra.
• Žiūrėkite į jį kaip į asmenybę.
• Atsižvelkite į kartų skirtumus.
• Kalbėkitės abiem suprantama kalba.
• Prisitaikykite prie žmogaus poreikių.
• Būkite kantrūs ir stenkitės išklausyti.
• Dažniau paskatinkite, pagirkite ir skirkite komplimentų.
• Paskatinkite dalintis prisiminimais.

Senyvo amžiaus žmonių tapsmo savimi procesas skleidžiasi per mokymąsi save priimti ir pamilti, ir išryškėja kaip platus ir įvairiapusiškas fenomenas, kurio metu patirama vidinė laisvė bei atsiribojimas nuo vidinių ir išorinių suvaržymų.

Veiksniai, susiję su tapsmo savimi procesu:

• Kertiniai gyvenimo įvykiai.
• Mėgstamas darbas ir veiklos.
• Santykiai su kitais žmonėmis.
• Pasiryžimas ir atkaklumas.
• Gebėjimas prisitaikyti prie išorinių aplinkybių.
• Supratimas, kad savęs atradimas gali užtrukti ilgai.

Mokymai ir Seminarai Socialiniams Darbuotojams

Siekiant gerinti senyvo amžiaus žmonių priežiūrą, organizuojami mokymai socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams ir socialinio darbo organizatoriams. Šių mokymų metu dalyviai pagilina žinias apie psichologinius ir socialinius senatvės aspektus, sužino pagyvenusių ir senų žmonių konsultavimo ypatumus.

Senstanti visuomenė viešajam sektoriui kelia vis daugiau iššūkių ypatingai socialinėje srityje. Vilkaviškio mieste tendencijos tokios pat kaip ir visoje Lietuvoje - daugėja senyvo amžiaus asmenų, jų priežiūrai, užimtumo organizavimui reikia vis daugiau viešųjų lėšų ir esančios vietos valdžios institucijos negali pilnai patenkinti visų senyvo amžiaus žmonių, patiriančių socialinę atskirtį, poreikių.

Šokio studija „Šokantys bateliai“ įgyvendina projektus „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ bei „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, kuriais siekiama didinti Vilkaviškio mieste gyvenančių senjorų socialinę integraciją ir galimybes aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Projekto vykdytojo įkurtame Senjorų užimtumo centre senjorams organizuojami įvairūs aktyvaus judėjimo užsiėmimai bei aktyvaus judėjimo savaitgaliai, senjorų užimtumo veiklos, edukaciniai užsiėmimai, fizinį aktyvumą skatinančios mankštos. Senjorų užimtumo centre, senjorams sudarytos galimybės bendrauti, naudotis kompiuteriu, skaityti knygas, žiūrėti filmus, žaisti stalo žaidimus, užsiimti rankdarbiais ir panašiomis veiklomis.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama senjorams: problemos

Projektų veiklose dalyvauja 134 tikslinės grupės asmenys. Projekto metu dalyvaujant veiklose dalyviai supažindinami su organizacijos veiklomis ir motyvuojami įsitraukti į jas savanoriaujant. Kitas, papildantis projektas, skatina senjorų fizinį aktyvumą. Mieste veikia keletas socialines paslaugas teikiančių įstaigų, tačiau vis dar jaučiamas sociokultūrinių paslaugų trūkumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims.

Didelė problema, jog senyvo amžiaus asmenys neturi galimybių aktyviai judėti nuosekliu grafiku. Kažką pradėję, palankę, po kurio laiko apleidžia fizinio aktyvumo veiklas dėl finansinių problemų arba dėl to, kad vieni ar kiti užsiėmimai pasibaigia ir nebūna ilgalaikiai. Todėl šiuo projektu būtų sprendžiama aktyvaus judėjimo užsiėmimų trūkumo socialinę atskirtį patiriantiems senyvo amžiaus asmenims problema, suteikiant galimybę ne tik užsiimti nuolatinėmis treniruotėmis, susipažinti su įvairiais aktyvaus judėjimo būdais, bet juos ir išbandyti bei sudalyvauti įvairiuose renginiuose, kurių dėka prasiplėstų žmonių akiratis, atsirastų galimybė susipažinti su įvairiais žmonėmis.

Iš aktyvaus judėjimo užsiėmimų patraukliausi keturi:

• Nirvana fitness - kvėpavimo mankšta su muzika, kuri natūraliai pašalina stresą, nerimą, lėtinį skausmą ir depresiją, detoksikuoja kūną.
• Jogos užsiėmimai - tai sąmoninga jogos pozų, kvėpavimo ir atsipalaidavimo vieta, kurioje pakeliamas savo energijos lygis. Užsiėmimuose mokoma koncentruotis į savo pojūčius, būti čia ir dabar, bent akimirkai stabtelėti. Išmokstama įtempiant ir atpalaiduojant fizinį kūną, atpalaiduoti mintis, jausmus, emocijas ir protą.
• Kangoo jumps intervalinės fitneso ir aerobikos pamokos vyksta mūvint specialius „Kangoo Jumps“ batus. Saugo sąnarius ir nugarą, sudegina iki 1000 kalorijų per vieną valandą, greičiau atsikrato celiulito, stiprinamos širdies ir kraujagyslių sistemos, gerinama laikysena ir koordinacija.

Europos Komisijos duomenimis gyventojų senėjimas - vienas didžiausių Europos visuomenės socialinis ir ekonominis XXI amžiaus uždavinys. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2013), pastaraisiais metais pastebima pagyvenusio amžiaus žmonių didėjimo tendencija. Europos Komisija nurodo, kad iki 2025 m. dar labiau padaugės vyresnių kaip 80 metų žmonių.

Anot Bikmanienės (1998), senų žmonių globa neretai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose. Žinoma, lieka didelė tikimybė, kad pagyvenusio amžiaus žmonės liks gyventi su savo artimaisiais ir jais bus tinkamai pasirūpinta. Svarbu tinkamai pasirūpinti šiuo žmogumi ir tinkamai tenkinti jo fizinius bei socialinius poreikius.

Svarbu kreipti dėmesį į senų žmonių ne tik fizinius, bet ir socialinius poreikių tenkinimą. Socialinių poreikių kokybiškas tenkinimas leidžia gerinti senų žmonių gyvenimo kokybę, ilginti gyvenimo trukmę. Todėl galima manyti, kad socialiniai darbuotojai pagyvenusio amžiaus žmonių socialinių poreikių tenkinimo procese užima labai svarbų vaidmenį.

Socialinio darbo probleminius klausimus, dirbant su pagyvenusio amžiaus asmenimis analizavo tokie užsienio autoriai, kaip Havighurst (1963). Minėtas autorius analizavo pagyvenusio amžiaus žmonių socialinius ir psichologinius poreikius. Prie ašios temos nagrinėjimo taip pat prisidėjo Katz (2005) analizavęs kultūrinį senėjimo procesą, taip pat pagyvenusio amžiaus žmonių gyvensenos ypatumus ir kt. Taip pat prie ašios temos ištirtumo prisidėjo Dziechciaz et. al. (2012), analizuodamas Lenkijos pagyvenusio amžiaus asmens socialinius, sveikatingumo ir sveikatos poreikius.

Socialiniai darbuotojai savo darbo praktikoje dažnai susiduria su problema, kad pagyvenę žmonės retai gali visapusiškai savimi pasirūpinti, todėl jie yra apgyvendinami globos namuose, kuriuose tenkinami ne tik fiziniai, bet ir socialiniai ašies asmens poreikiai. Šiuo atveju socialiniai poreikiai išlieka tokie pat svarbūs, kaip ir bet kokio amžiaus žmonėms.

Pagyvenusio amžiaus žmonių didėjimas yra viena iš svarbesnių amžiaus problemų, kuri turi didelę įtaką šalies ekonomikai, socialinei politikai, sveikatos apsaugos sistemai (Kanopienė, Mikulionienė, 2006). Kadangi mums dominuoti mažoms, dviejų kartų šeimoms, suaugę vaikai ir pagyvenusio amžiaus tėvai dažniausiai gyvena atskirai.

Šių žmonių globa patikima stacionarioms senų žmonių globos įstaigoms, kuriose tenkinami žmogui reikalingi fiziniai ir socialiniai poreikiai. Anot Naujanienės (2002), senam žmogui iškilusi būtinybė vėl kartu gyventi su jau suaugusiais vaikais paveikia vaikų - tėvų tarpusavio santykius. Kartais seni tėvai, prieštarauja ar piktinasi dėl būtinybės tapti priklausomais nuo vaikų. Juos erzina, kad vaikai pradeda elgtis su jais kaip su vaikais, jie tampa pikti ir nepatenkinti. Vaikams prisiėmus atsakomybę už savo tėvų priežiūrą, jie praranda lygiateisiškumą. Svarbu pasirūpinti ne tik šiais tėvais, bet ir savo vaikais, kartais ir anūkais.

Matulionis (2003) teigia, kad žmogaus gyvenimą sąlygoja tiek fizinės, protinės, dvasinės galimybės, bet ir socialinė aplinka bei socialiniai veiksniai. Todėl galima teigti, kad ir socialiniai pagyvenusio amžiaus žmonių poreikiai yra individualūs.

Anot mokslininkės, gyvenimo vidurio perėjimas susijęs su jaunystės svajonių atsisakymu ir gyvenimo baigtumo pripažinimu. Tai susiję su 50-mečio jubiliejumi, vėliau - su išėjimu į pensiją, įvairiomis ligomis, našlyste ir bendraamžių laidojimu. Šios gyvenimo sąlygomis yra svarbūs gyvenimo kokybės rodikliai. Adaptacija - tai procesas, kuriame, sąveikaudamas su aplinka ir savo elgesiu kurdamas socialinius padarinius efektyviai dalyvauja individas. Taigi, adaptacija suvokiama, kaip pusiausvyros būsena tarp individo ir aplinkos, kuomet visi poreikiai tenkinami ir vykdomos visos funkcijos. Adaptacija taip pat gali pasireikšti visiško individo ir aplinkos pusiausvyros nebuvimu, kuomet individui neleidžiama tobulėti ir tenkinti savęs poreikius. Pagyvenusio amžiaus žmonės dažniausiai pasižymi pusiausvyros su aplinka neturėjimu. Galima teigti, kad asmeninis darbas su ašiais uždaviniais ir mokymasis prisiimti naujus socialinius vaidmenis suteikia galimybę pagyvenusio amžiaus žmogui ilgiau išlikti energingu, aktyviu visuomenėje. Su ašiais pagyvenusio amžiaus žmonių uždaviniais vyksta socialinių poreikių tenkinimo procesas.

Kaip Atchley (1997) teigia, poreikių tenkinimas pensiniame amžiuje daugeliui meta iššūkį. Kaip pavyks išgyventi ašį laikotarpį, gana sudėtinga prognozuoti. Tai aukaštyn kojomis arba tuo laikotarpiu, kuomet galima įgyvendinti planus, kuris ankstesniame gyvenime nepavykdavo atlikti dėl laiko ir kitų aspektų stokos.

Vitkauskaitės (2001) teigimu, sociologai stresorius tipologizuoja į numatomus - išvengtinus (gyvenamosios vietos, darbo, šalies pakeitimas) ir nenumatomus - atsitiktinius (ligos, stichinės nelaimės). Per krizes išryškėja akivaizdus asmens ir aplinkos disbalansas, kurio pozityvus sprendimas sąlygoja asmens augimą, jo atsparumą išorinei įtakai. Vienas iš būdų, kaip vertėtų spręsti krizes, yra komunikacijos gerinimas, socialinių ryšių plėtra, žinių apie krizines situacijas suteikimas žmonėms. Svarbu padėti žmonėms susidoroti su šiomis nemaloniomis gyvenimo situacijomis. Taigi, anot Atchley (1997), tapimas priklausomu nuo aplinkinių, pagyvenusio amžiaus žmonėms yra nemalonus gyvenimo pokytis. Aišku, kad pagyvenusio amžiaus žmonės susiduria su subtiliomis ir savitomis problemomis gyvenime, su kuriomis reikia išmokti susigyventi bei sugebėti tenkinti socialinius poreikius. Sugebėjimas efektyviai adaptuotis aplinkoje suteikia galimybes tenkinti socialinius poreikius ir ne taip ryškiai jausti aplinkos disbalansą, stresą, lengviau įveikti krizes.

Apibendrinant, galima teigti, kad pagyvenusio amžiaus žmonių socialiniai poreikiai kinta, kadangi jie pereina į kitą amžiaus tarpsnį, galbūt pakinta šeimyninė padėtis (tampant našliu), pakinta dienos užimtumo eiga. Kai kuriems žmonėms su tuo tampa sunkiau susitaikyti, todėl ašiuo atveju socialiniai darbuotojai galėtų būti tokiems žmonėms pagalba ir parama siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų.

Stankūnienė ir kt. (2003) nurodo, kad XX a. demografinės raidos fenomenas - gyventojų senėjimas. Kiekvienais žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsniais susiduriama su tam tikrais sunkumais ir problemomis. Svarbu žinoti šias problemas ir jų sprendimo būdai. Turint ribotas galimybes įgyvendinti socialinius poreikius, amžiaus problemos tampa ryškesnės.

Stankūnienės ir kt (2003) nuomone, individo biologinis senėjimas - žmogaus organizmo funkcinis gebėjimams raidos etapas, kai brandžiame organizme pradeda reikštis degeneracijos procesai. Vien tik biologinis senėjimas pagal tempus ir mastą gali reikštis labai individualiai. O tai, ką visuomenėje priimta laikyti senu žmogumi, galų gale yra socialinio apibrėžimo reikalas.

Varnelienės (2007) teigimu, senatvę įprasta apibūdinti kaip sunkesnės adaptacijos amžių. Tai lemia padidėjęs pagyvenusio žmonių pažeidžiamumas, ryškėjanti visų organizmo funkcijų, lėtėjimo ir nykimo tendencija. Bendravimo partnerių mažėjimas, reti susitikimai su artimaisiais nutolina žmogų nuo aplinkos kurioje jis gyveno. Svarbu prisitaikyti prie esamos gyvenimo situacijai.

Šioms visuomenės nuostatoms atsirasti turėjo įtakos ir kai kurios mokslinės senėjimo teorijos, pavyzdžiui, pasitraukimo teorija ( p. 47-56). Mockus ir kt. (2013) nagrinėjo vyresnio amžiaus žmonių pasitenkinimo gyvenimu kokybę, tam nustatyti aptarė tam tikras teorijas, kurios atskleidžia ir apibūdina pagyvenusio amžiaus žmonių pasikeitusias gyvenimo sąlygas, jausmus ir būklę. Viena iš Mockaus ir kt. (2013) aptartų teorijų - Aktyvumo teorija. Ši teorija teigia, jog aukštesnis socialinės ir laisvalaikio veiklos lygis, vaidmens pakeitimas, kai tie vaidmenys turi būti palikti, skatina vyresnio amžiaus žmonių gerovę (Mikulionienė, 2011). Pasitenkinimas gyvenimu susijęs su gebėjimu palaikyti socialinius vaidmenis, turėtus sulaukus brandos, arba prarastus pakeisti. Ši teorija neišskiria senatvės kaip ypatingo amžiaus tarpsnio. Svarbu patenkinti tuos pačius psichosocialinius poreikius kaip ir brandos amžiaus (Mikulionienė, 2011).

Adamsas ir kt. teigia, kad vyresniame amžiuje tikslai inicijuojami suvokimo procesu, jog laikas ribotas. Tikslai, susiję su žinių įgijimu ir informacijos rinkimu, sumenksta ir jie daugiau sutelkia dėmesį į tikslus, susijusius su emocijomis (angl. emotion-related). Selekcijos, optimizacijos, kompensacijos teorija (SOC). Ši teorija teigia, kad prisitaikant svarbūs trys pagrindiniai mechanizmai - selekcija, optimizacija ir kompensacija. Selekcija reiškia tai, kad asmuo pasirenka susitelkti ties adaptacija ir optimizacija tam tikrose srityse, apribodamas save kitose srityse. Optimizacija - tai galimybių padidinimas ir atlikties pagerinimas pasirinktose srityse. Kompensacija pradeda veikti, kai individo specifinio elgesio galimybės yra prarastos arba yra žemiau adekvataus funkcionavimo ribos. Jos metu žmogus įgyja tam tikrą kiekį naujų elgesio būdų ar žinių arba naujai perskirsto turimus išteklius (Willis ir kt., 2009). Mockus ir kt. (2013) apžvelgę ašias teorijas nustatė, kad vyresniame amžiuje svarbu ne tik aktyvumas pats savaime, bet taip pat svarbūs su aktyvumu susiję psichologiniai mechanizmai, kai žmogus susitelkia į tikslus, susijusius su emocijomis, o ne su žiniomis ir informacijos rinkimu, kai adaptacija grindžiama selekcijos, optimizacijos ir kompensacijos mechanizmais. Taigi, kalbant apie socialinio aktyvumo sąsają su pasitenkinimu gyvenimu, svarbu atsižvelgti į ašį psichologinį aspektą.

Kiekviename amžiaus tarpsnyje gali būti išskiriamos tam tikros problemos, ne išimtis yra ir senatvė. Fiziniai senatvės požymiai (odos raukšlės, žili plaukai, silpstantis regėjimas, klausa ir pan.) tampa senatvės kauke, nuoroda į tą neigiamą prasmę, kurią senėjimui suteikia visuomenė. Kadangi jis siejamas su nykimu, destrukcija ir ligomis, kūnas senatvėje konstruojamas kaip marginalus atskiriamas nuo pagrindinio kultūrinio atstovavimo. Biomedicininio negatyvaus požiūrio į senėjimą dominavimas rodo įsitvirtinusią senatvės sampratos medikalizaciją ir disciplinarinę galią.

Dėl senėjimo proceso asmenims kyla ir kitokios problemos, tai gali būti sveikatos problemos, fizinės būklės problemos, liguistumas ir pažeidžiamumas. Terminas liguistumas, kalbant apie vyresnio amžiaus asmenis, iki 1980 m. buvo vartojamas retai. Šiuo metu kilo idėjos, kaip palaikyti sveikatą ir išvengti ligotumo senstant. Vyravo nuomonė, kad vienas svarbiausių senėjimo požymis yra energijos, gyvybingumo ir gebėjimo atgauti fizines ir dvasines galias praradimas. Pastebėta, kad žmonės, laikydamiesi sveikesnės gyvensenos (nerūkantys, normalaus kūno masės indekso, fiziškai aktyvūs), sendami patyrė mažiau negalių. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik gyvenimo trukmei, bet ir gyvenimo kokybei. Pradėtas vartoti terminas aktyvaus gyvenimo trukmė, kuris reiškia kuo ilgiau.

Teorija	Aprašymas	Svarba senyvo amžiaus žmonėms
Aktyvumo teorija	Aukštesnis socialinės ir laisvalaikio veiklos lygis skatina gerovę.	Padeda išlaikyti socialinius vaidmenis arba juos pakeisti.
Selekcijos, Optimizacijos, Kompensacijos (SOC) teorija	Prisitaikymas per selekciją, optimizaciją ir kompensaciją.	Padeda susitelkti į emocinius tikslus ir kompensuoti prarastas galimybes.

tags: #senyvo #amziaus #zmoniu #socialines #integracijos #galimybiu