Šiandieninė žinių visuomenė, pasižyminti sparčiai kintančiu mokslu, yra tiek politinio, tiek edukologinio diskurso neatskiriama dalis. Suaugusiųjų švietimas virsta suaugusiųjų mokymusi visą gyvenimą, nes mokymosi reikšmė šiame kontekste nuolat didėja kuriant besimokančią visuomenę. Kadangi tik išaugusios kompetencijos sudaro prielaidas aktyviai mokslinei ir technologinei kūrybai, besimokanti visuomenė ir spartūs technologiniai pokyčiai yra neatsiejami.
Konstruktyvizmas yra filosofinis požiūris į žinių prigimtį, konkrečiai - ontologinė pozicija. Yra daug konstruktyvizmo atmainų, tačiau vienas žinomas teoretikas, Jeanas Piaget, daug dėmesio skyrė tam, kaip žmonės vertina savo patirtis ir jų idėjų sąveiką. Žvelgiant į žmogaus raidą socialinio pasaulio kontekste, išskiriama Levo Vygotskio sociokultūrinė perspektyva bei Mikhailo Bakhtino, Jean Lave ir Etienne Wenger pažinimo perspektyvos.
Bendradarbiaudamas mokinys įgyja naujų žinių ir gebėjimų. Mokymasis negali būti atsietas nuo realaus gyvenimo, tai priklausantis nuo situacijos ir konteksto procesas. Konstruktyvizme žinios nėra galutinės, žinojimas yra asmeniškas, žinios nėra nekintamos, žinojimo reikšmę kontroliuoja pats mokinys, žinių negalima perteikti. Kiekvienas žmogus kontroliuoja savo tikrovę, o užduotys turi būti ne per lengvos. Mokymasis per veiklą nepasieks jokių rezultatų, jeigu veikla apsiribos tik abstrakčiuoju mokymusi. Mokymo procese būtina sudaryti galimybę savarankiškai ir išradingai įgyti naujas žinias.
Konstruktyvizmo atsiradimas ir biheviorizmo kontekstas
Konstruktyvizmo iškilimas ir suklestėjimas siejamas su konstruktyvistų reakcija į biheviorizmo teiginius, pagal kuriuos mokymasis buvo grindžiamas ir ribojamas stimulo - atsako (S - A) asocijavimu. Biheviorizmas yra psichologijos pakraipa, orientuota ne į žmogaus sąmonę, o į elgesio analizę. Ši kryptis iškilo XX a. pradžioje ir buvo žinoma kaip mokslinis požiūris į psichikos reiškinius. Tačiau biheviorizmo požiūris, kuris riboja mokymąsi tik stimulo ir atsako sąveika, konstruktyvistams atrodė pernelyg mechanistinis ir neatsižvelgiantis į asmeninę patirtį bei žinių kūrimo aktyvumą.
Konstruktyvizmo mokymosi teorija sutelkia dėmesį į subjekto veiklą suvokiant reiškinius. Supratimas ir suvokimas iškyla iš turimų individo vaizdinių. Konstruktyvistai teigia, kad galima restruktūrizuoti informaciją, atsižvelgiant į asmeninius kiekvieno individo koncepcijų tinklus. „Konstruktyvizmas nėra teorija apie mokymą, dėstymą. Konstruktyvistams svarbu besimokančiųjų turimų žinių struktūra. Mokantis reikšminga ne tik stebėti, bet klausytis ir jausti. Mokiniai plečia savo asmenines žinias, remdamiesi savo ankstesniu žinojimu ir patirtimi.“
Taip pat skaitykite: Susipažinkite su Peterio Bergerio ir Thomaso Luckmanno teorija
Konstruktyvizmo raiška suaugusiųjų mokymesi
Suaugusiųjų mokymosi stiliai
Kiekvieno individo mokymosi stilius yra susijęs su mokymosi poreikiais asmeniniame lygmenyje. Mokymosi stilius apima pažinimo, minčių formulavimo, jausminius procesus ir veikimą. Mokymosi stilius yra procesas, kur susipina ankstyvosios internalizacijos rezultatai ir naujų patyrimų modifikacijos. Priklausomai nuo situacijos, mokymosi stilius keičiasi. Vienas žinomiausių modelių yra Davido Kolbo teorija, kuri apibūdina mokymąsi kaip ciklą, per kurį suaugusieji pereina per keturis etapus: konkrečią patirtį, refleksyvų stebėjimą, abstraktų konceptualizavimą ir aktyvų eksperimentavimą.
Piaget pasiūlė skirti adaptacijos, asimiliacijos ir akomodacijos procesus, kurie padeda nagrinėti mokymąsi kaip patirtį struktūrinant procesą. Asimiliacija yra procesas, kur naujos žinios prisitaiko prie ankstesnės patirties, o akomodacija reikalauja pertvarkyti anksčiau priimtą informaciją. Šie procesai leidžia besimokančiajam nuolat adaptuotis ir kurti naujas žinių struktūras.
Asmenybė ir mokymosi tikslai
Suaugusieji mokosi visą gyvenimą, tam tikra prasme tampant savimi. Mokymasis yra natūrali raida - mokytis būti tėvu ar motina, sutuoktiniu, darbininku. Savarankiškumas yra viena iš esminių suaugusiųjų asmenybės savybių - suaugusieji yra atsakingi už savo gyvenimo sprendimus ir mokymąsi. Savaiminis mokymasis apima tikslų nustatymą, užduočių įgyvendinimą, kritišką vertinimą ir atsakomybės prisiėmimą už pasiektus rezultatus. Suaugusieji dažnai dalyvauja seminaruose, kursuose ir neformaliame švietime, siekdami pripažinimo ir geresnio pasaulio suvokimo.
Biheviorizmo kritika
Biheviorizmas ženklina žmogų kaip pasyvų aplinkos veikiamą elgesį. Tačiau šį požiūrį kritikavo konstruktyvistai, kurie pabrėžė individualų veiksmų ir žinių kūrimą. Bihevioristų požiūriu, svarbiausia yra teigiamas skatinimas ir mokymasis darbo vietoje, tačiau konstruktyvistai laiko šį modelį per mechaniniu, nes jis nepalieka pakankamai laisvės savarankiškam žinių kūrimui.
Konstruktyvizmo ir socialinės sąveikos reikšmė
Konstruktyvistinio mokymosi esmė yra aktyvus informacijos apdorojimas, klasifikavimas ir perdirbimas. Žinojimas konstruojamas remiantis vidiniu asmeniniu aktyvumu ir išorinės aplinkos informacija. Suaugusiųjų mokymosi procese svarbu sukurti aplinką, kurioje būtų išnaudojama ankstesnė patirtis ir individualūs žinių tinklai. Žmogaus tobulėjimą lemia gyvenimo patirtis, istorija ir socialinė padėtis.
Taip pat skaitykite: kaip taikyti socialinį konstruktyvizmą moksliniame darbe
Konstruktyvizmas palaiko idėją, jog mokymasis yra procesas, kur patirtis transformuojama į žinias, vertybes, gebėjimus ir įsitikinimus, vykstant bendruomenėje ir visuomenėje. Efektyvus mokymasis reikalauja aiškiai apibrėžtų tikslų ir jų suvokimo besimokančiųjų. Kuo aktyvesnis suaugęs besimokantysis, tuo efektyvesnis mokymosi procesas. Klasikinis, tradicinis mokymas, priešingai, dažnai yra pasyvus ir neefektyvus.
Vygotskio teorija ir artimiausio vystymosi zona
Levas Vygotskis, kaip socialinio konstruktyvizmo atstovas, pabrėžė socialinę aplinką kaip esminę pažinimo ir vystymosi sąlygą. Jo idėja apie artimiausio vystymosi zoną (AVZ) apibrėžia skirtumą tarp to, ką besimokantysis gali atlikti savarankiškai, ir to, ką jis gali atlikti su kitų pagalba. Šis požiūris pabrėžia bendradarbiavimo ir socialinės sąveikos reikšmę mokymuisi.
Vygotskio teorija remiasi idėja, kad aukštesni psichologiniai procesai yra tarpininkaujami per kalbą, ženklus bei simbolius, kuriuos besimokantieji internalizuoja socialinėse sąveikose. Mokytojo ar eksperto vaidmuo yra vadinamas „pastoliais“ (scaffolding), t. y. pradine pagalba, kuri palaipsniui mažinama, kad besimokantysis įvaldytų gebėjimus savarankiškai.
Socialinė sąveika stimuliuoja pažintinį augimą, tačiau nėra vien tik informacijos pateikimas - besimokantieji aktyviai konstruktyvina prasmes, atsižvelgdami į savo patirtį ir kontekstą. Tokiu būdu kultūriniai ir istoriniai veiksniai yra integruoti į mokymosi procesą.
Socialinis konstruktyvizmas ir Europos Sąjungos projektas
Socialinis konstruktyvizmas taip pat atsispindi Europos vienijimo projekte. Ši ideologija remiasi tikėjimu, kad visi pokyčiai vyksta žmonių sąmonėse ir socialinė tikrovė yra dirbtinai sukurta bei gali būti perkurta. Šis požiūris numato, kad socialiniai procesai ir politiniai sprendimai yra sąmoningai konstravuojami, keičiant suvokimą ir vertinimus, o ne tik objektyvias sąlygas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Europos vienijimo projekto kontekste tai reiškia, jog istorinis ir socialinis kontekstas formuoja naująjį europietį kaip subjekto identitetą, kuris suvokia politinę tikrovę kaip kuriamą, o ne tik pažįstamą dydį. Socialinio konstruktyvizmo principai legitimizuoja nuolatinį socialinių ir kultūrinių normų keitimą bei skatina tolerancijos ir nediskriminavimo idėjas atsinaujinančioje Europos bendruomenėje.
Kodėl socialinis konstruktyvizmas svarbus šiandien
Socialinis konstruktyvizmas pabrėžia, kad mokymasis yra dinamiškas, socialiai pagrįstas procesas, kuriame individuumo ir socialinės aplinkos sąveika lemia žinių kūrimą. Ši teorija įkvepia naujus edukologinius požiūrius, kurie remiasi dialogu, bendradarbiavimu bei aktyviu patirties reflektavimu.
Besimokantysis tampa ne pasyvi informacijos priėmėja, bet aktyviu savo žinių kūrėju. Andragogo vaidmuo - sudaryti sąlygas šiam procesui, skatinti kritinį mąstymą, autonominį sprendimų priėmimą ir adaptaciją prie nuolat besikeičiančių gyvenimo reikalavimų.
tags: #socialinis #konstruktyvizmas #tai