Pastaraisiais metais vaikų ir paauglių psichikos sveikata Lietuvoje ženkliai pablogėjo, kaip ir daugelyje Europos šalių, Kanadoje bei kai kuriose Azijos valstybėse. Ypač ryškus šis neigiamas pokytis yra mergaičių tarpe, kurių psichikos sveikatos rodikliai sistemingai prastesni nei berniukų, o skirtumas nuolat didėja. Šie išsamūs duomenys atskleisti naujausiame tarptautiniame HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) tyrime, kuriame Lietuvoje dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos katedros mokslininkai.
Analizuojant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius Europoje, paaiškėjo, kad mažiau nei pusė apklaustų mokyklinio amžiaus vaikų vertina savo sveikatą kaip puikią. Lietuvoje penktokų, kurie save vertina sveikata gerai, yra apie 35 %, o devintokų - tik ketvirtadalis. Europos vidurkiai atitinkamai siekia 41 % ir 32 %. Panaši tendencija išryškėja ir vertinant gyvenimo pasitenkinimą - vyresnių mokinių psichikos sveikatos rodikliai blogėja, ypač tarp mergaičių.
Prof. Kastytis Šmigelskas, Lietuvos HBSC tyrimo vadovas, atkreipia dėmesį, kad šie duomenys atspindi ne tik statistiką, bet ir realią padėtį šeimose, mokyklose ir visuomenėje: „Lietuvos jaunimas dažnai susiduria su sunkumais, jiems trūksta tiek vidinių jėgų, tiek aplinkinių pagalbos palaikyti psichologinę pusiausvyrą. Viena didžiausių problemų yra jaunimo savęs veiksmingumo jausmo stoka - gebėjimas spręsti savo problemas ir siekti tikslų yra tarp prasčiausių Europos šalyse.”
Tyrimų duomenys rodo, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė devintokų (56 %) jaučia, jog gali įveikti problemas, o 50 % - pasiekti savo užsibrėžtus tikslus. Likusieji dažnai susiduria su iššūkiais, kuriuos įveikti gali padėti išorinė parama ir socialinė aplinka.
Vienatvė - dar viena reikšminga psichosocialinė problema, kurią patiria Lietuvos vaikai ir paaugliai. Lietuvos mokinių vienatvės rodikliai gerokai viršija Europos vidurkį. Per paskutinius ketverius metus stipriai išaugo psichosomatiniai nusiskundimai: galvos, nugaros, pilvo skausmai, nervinė įtampa, dirglumas, prastas nuotaikos svyravimas, liūdesys ir depresijos požymiai. Apie 45 % penktų-devintų klasių mokinių dažniau nei kartą per savaitę patiria bent du iš šių simptomų, o mergaitės devintokės - net 70 %.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
„Lyties faktorius yra labai ryškus - mergaitės dažniau patiria šiuos simptomus nei berniukai. Be to, paaugliai, turintys daugiau nusiskundimų, yra linkę mažiau judėti ir dažniau renkasi žalingus įpročius - rūkymą, alkoholio vartojimą, - pažymi prof. K. Šmigelskas.
Psichikos sveikatos sutrikimų priežastys vaikams ir paaugliams
Psichikos sveikatos sunkumai vaikams ir paaugliams dažniausiai kyla dėl daugelio priežasčių. Tai gali būti biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai: genetinis polinkis, nervų sistemos jautrumas, ilgas stresas, patyčios, šeimos sunkumai, trauminės patirtys, didelis akademinis ar socialinis spaudimas.
Kiekvieno vaiko situacija yra unikali, todėl svarbu ne tik atpažinti simptomus, bet ir suvokti platesnį jų kontekstą - vaiko jausmus namuose, mokykloje, santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai ir gydymas
Efektyvus gydymas priklauso nuo problemos pobūdžio, intensyvumo ir vaiko amžiaus. Dažniausiai taikomas individualizuotas požiūris, integruojantis psichologinį ar psichiatrinį įvertinimą, psichoterapiją, šeimos įtraukimą bei esant poreikiui - medikamentinį gydymą.
Pirmasis žingsnis - išsamus būklės įvertinimas, leidžiantis suprasti, su kokiais sunkumais susiduria vaikas ar paauglys, kas juos palaiko ir kokia pagalba būtų tinkamiausia.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Psichoterapija ir specialistų pagalba
Psichoterapija yra viena esminių pagalbos formų vaikams ir paaugliams, patiriantiems emocinių ar elgesio sunkumų. Ji padeda geriau suvokti savo jausmus, išmokti juos valdyti, ugdyti savivertę, gerinti bendravimo įgūdžius ir lengviau įveikti kasdienes kliūtis.
Pagalba gali būti teikiama ne tik vaikui ar paaugliui, bet ir tėvams ar visai šeimai. Tėvų įtraukimas svarbus siekiant sukurti vaikui saugią ir palaikančią aplinką.
Retais atvejais būtina vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija bei medikamentinis gydymas, ypač kai simptomai yra ryškūs, ilgalaikiai ar stipriai trukdo kasdienį gyvenimą.
Laiku suteiktos pagalbos svarba
Psichikos sveikatos sunkumų ankstyvas atpažinimas ir tinkamas įvertinimas padeda išvengti didesnių problemų ateityje. Laiku suteikta pagalba leidžia vaikui geriau suprasti save, stiprina emocinį atsparumą, gerina kasdienį funkcionavimą, skatina augimą ir vystymąsi.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai yra gydomi, o tinkama pagalba gali gerokai pagerinti jauno žmogaus gyvenimo kokybę, santykius ir savijautą.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Psichikos sveikatos paslaugų sistema Lietuvoje: dabartis ir iššūkiai
Lietuvos vaikų psichikos sveikatos ir emocinės gerovės sektoriuje yra didelis atotrūkis tarp problemų masto ir realių pokyčių šioje srityje. Per 50 sovietinės okupacijos metų valstybinių įstaigų sistema daugiausia slėpė problemas, o ne jas sprendė.
Vertėtų pažymėti, kad vaikams ir paaugliams reikalinga kompleksinė, daugiafunkcinė ir daugiaformė nemedikamentinė pagalba, ypač antriniame lygyje. Deja, Lietuvoje ši sritis liko neišvystyta - trūksta antrinio lygio nestacionarinių paslaugų, kurios veikia daugelyje užsienio šalių ir sėkmingai padeda jaunimui.
2013 metais VU tyrėjų komanda apžvelgė Lietuvos psichikos sveikatos politikos įgyvendinimą ir pažymėjo netenkinamą situaciją vaikų psichikos sveikatos srityje. 2015 m. buvo suformuluoti konkretesni veiksmai ir rekomendacijos plėsti nestacionarines paslaugas. Nepaisant šių pastangų, proveržio Lietuvoje neįvyko, o 2020-ieji buvo paskelbti vaikų emocinės gerovės metais be realių pokyčių investicijose.
Vaikams ir paaugliams, turintiems elgesio ir emocinius sunkumus, retai reikia medikamentų ar stacionarinio gydymo - didžioji dalis jų reikalingos draugiškos, pritaikytos pagalbos paslaugos, atitinkančios amžių ir šeimos aplinką. Dažnai paaugliai yra skeptiški suaugusiųjų norams padėti, o neigiamos vaikystės patirtys, kaip moksliškai įrodyta, lemia ne tik psichikos sutrikimus, bet ir lėtinės sveikatos problemas suaugusiame amžiuje.
Tarptautinės praktikos įtaka ir mokymasis iš kitų šalių
Europos valstybės, kurios anksčiau sukūrė stiprią vaikų psichikos sveikatos paramos sistemą, pastaraisiais metais žymiai didina investicijas į prevencines ir terapines paslaugas vaikams, paaugliams ir jų šeimoms. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė po 2008 m. pripažino, kad vaistų skyrimas depresijai nėra optimalus sprendimas, ir papildomai skyrė 170 mln. svarų „kalbėjimo terapijoms” („talking therapies”).
Dar neseniai vien karantino poveikiui valdžia skyrė 79 mln. svarų vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos stiprinimui iš 500 mln. svarų pagalbos paketo. Šie veiksmai rodo, kad investicijos nėra vien pinigų klausimas - tai prioritetų ir sistemos kūrimo klausimas.
Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ tikisi, kad Lietuvoje bus įveikta stagnacija psichikos sveikatos politika ir sukurta draugiška, veiksminga vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros sistema.
Rekomendacijos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimui
- Sukurti saugesnes ir palankesnes aplinkas vaikams ir paaugliams tiek šeimoje, tiek mokykloje, kur būtų skatinama atvira ir pasitikėjimu pagrįsta komunikacija;
- Raginti tėvų, mokytojų ir specialistų dėmesį bei geranoriškumą, padedant vaikams atpažinti ir įvardyti savo sunkumus;
- Plėtoti ir investuoti į antrinio lygio nemedikamentines ir nestacionarines psichikos sveikatos paslaugas vaikams ir paaugliams;
- Diegti individualizuotas ir šeimai draugiškas pagalbos programas, įtraukiant ir tėvus;
- Didinti vaikų ir jaunimo emocinį atsparumą per švietimo ir socialinius projektus;
- Plėtoti prevencines programas ir stiprinti psichikos sveikatos priežiūros infrastruktūrą;
- Atkreipti dėmesį į psichosocialinių problemų ir psichosomatinių nusiskundimų ankstyvą diagnozę ir intervenciją;
- Įtraukti jaunimą į prevencinių programų kūrimą ir įgyvendinimą, užtikrinant jų atstovavimą;
- Nuolat stebėti ir analizuoti vaikų bei paauglių psichikos sveikatos būklę, remiantis tarptautiniais standartais.