Publikacijoje apžvelgiama žinojimo sociologijos disciplinos raida, pateikiamos svarbiausios jos nagrinėjamos sąvokos ir tyrimo tikslai. Teigiama, kad tikrovė yra sociališkai konstruojama ir kad žinojimo sociologija turi analizuoti šio konstravimo procesus. Ji turi aiškinti ne tik empirinę žinojimo įvairovę visuomenėse, bet taip pat ir procesus, dėl kurių bet kuris žinojimas tampa sociališkai pripažinta tikrove.
Žinojimo sociologijos įvadas
K. Marxo tezė, kad žmogaus sąmonę apsprendžia jo socialinė būtis, tapo bazine žinojimo sociologijos teze. Terminą „žinojimo sociologija“ įvedė M. Scheleris. Jis teigė, kad visuomenė lemia idėjų būtį, bet ne jų prigimtį ir pabrėžė individualaus žmogiškojo žinojimo aprioriškumą, kuris prasmės sistemą įgyja visuomenėje.
Įžymūs teoretikai ir jų požiūriai
K. Mannheimas teigė, kad visuomenė sąlygoja ne tik žmogiškosios idealizacijos formą, bet ir turinį. Jam svarbiausias buvo ideologijos reiškinys. Skyrė partikuliarinės, totalinės ir bendrosios ideologijos sąvokas. R. Mertonas siekė sujungti žinojimo sociologijos ir struktūrinės funkcinės teorijos pozicijas.
Berger ir Luckmann: konstravimo procesas
Berger ir Luckmann teigė, kad tikrovė yra socialiai konstruojama per tarpusavio sąveikas, institucijų kūrimą ir kultūrinį įprasminimą. Jie išskyrė išorinės tikrovės (objektyvios realybės) ir vidinės tikrovės (subjektyvaus suvokimo) dominantumus, kuriuos nuosekliai formuoja socialiniai procesai. Pasak jų, žinojimo socializacijos kelias perų pradinę socialinę patirtį, kurioje individai internalizuoja kultūrinės prasmės ir institucijų funkcijas.
Teiginių apie konstruojamą tikrovę įvairovė rodo, kad skirtingos visuomenės kuria skirtingas realybės sampratas. Žinojimo sociologija turi analizuoti šio konstravimo mechanizmus, teikdama įžvalgas apie tai, kaip įvairios sąlygos formuoja mūsų supratimą apie tikrovę. Žinojimo sociologija taip pat nagrinėja, dėl kokių priežasčių tam tikras žinojimas įgyja socialinį pripažinimą ir stabilumą visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
K. Marxas savo teze apie žmogaus sąmonės priklausomybę nuo socialinės būties prisidėjo prie diskusijų, kaip visuomeninė būtis formuoja idėjas ir žinias. Ši tema įtakoja įvairias sritis, įskaitant kultūrą, įtrauktį ir socialinę tvarką. Berger ir Luckmann skyrė ypatingą dėmesį atskaitingam procesui: per kasdienę socializaciją individas įgauna normų ir vertybių rinkinį, kuris vėliau tampa įprastine realybės samprata.
Įvadas į terminus ir pagrindiniai siekiai
Šioje srityje svarbiausia nuostata yra tai, kad tikrovė nėra grynai objektyvi, o socialiai konstruojama ir patvirtinama socialinės veiklos per visą žmogaus gyvenimą. Tyrimai siekia išsiaiškinti, kaip skirtingos institucijos, tradicijos ir kasdienės praktikos kuria ir palaiko žinojimo formas bei realaus suvokimo struktūras. Tai apima ir empirinės įvairovės išaiškinimą visuomenėse bei tai, kaip konkrečios žinios tampa socialiai pripažintomis tikrovėmis.
Siekiant išlaikyti teksto nuoseklumą, naudotos temos prisidėjo prie esminių įžvalgų: konstruotos tikrovės mechanizmai, socialinės legitimizacijos procesai, bei ideologijų vaidmuo formuojant visuomenės nuostatas. Šie elementai yra kertiniai žinojimo sociologijos tyrimams ir padeda suprasti, kaip žmonės kuria prasmes ir kaip šios prasmes įtakoja jų kasdienybę.
Apibendrinimo mintys
Žinojimo sociologija įsiklausė į tai, kad tikrovė yra ne tik objektyvi realybė, bet ir socialiai kuriama patirtis, kuri įgauna prasmę per bendravimą, institucijas ir kultūrą. Berger ir Luckmann skatina tyrėjus gilintis į konstravimo procesus ir jų poveikį žmonių elgsenai, idėjoms ir socialinės tvarkos stabilumui.
- Socialinė tikrovė yra nuolatos rekonstruojama per tarpusavio sąveikas.
- Žinojimo sociologija tiria ideologijų vaidmenį formuojant turinį ir formą žmonių įsitikinimuose.
- Institucijos ir kultūrinės praktikos suteikia individualiam žinojimui socialinį pagrindą.
- Tarptautinės ir istorinės tendencijos lemia skirtingas realybės sampratas skirtingose visuomenėse.
| Sąvoka | Priežastys | Poveikis |
|---|---|---|
| Socialinė konstruojama tikrovė | Socialinės interakcijos, institucijų įtaka, kultūrinės praktikos | Realybės suvokimo įtvirtinimas |
| Ideologija | Formos ir turinys, skirtingos ideologijų rūšys | Socialinės nuostatos ir elgesio normos |
Tiesiogiai: Sinkevičiaus komentaras po susitikimo su pramonininkų konfederacijos valdybos nariais
Šiame straipsnyje panaudotos temos ir įžvalgos padeda suprasti, kaip socialiniai faktoriai formuoja mūsų tikrovės suvokimą ir kokie procesai lemia tai, kad konkreti žinia ar įsitikinimas tampa „visaapimančia“ realybe visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #konstruktyvizmas #berger