Socialinis eksperimentas - tai tyrimo metodas, naudojamas sociologijoje ir kituose socialiniuose moksluose, siekiant ištirti žmonių elgseną ir nuostatas konkrečiose situacijose. Eksperimento metu dirbtinai sukuriama tam tikra situacija, kurioje manipuliuojama vienu ar keliais kintamaisiais, siekiant nustatyti jų poveikį tiriamajam objektui.
Socialinio eksperimento apibrėžimas ir tikslai
Eksperimentas (lot. experimentum - bandymas, išbandymas) - tai mokslinis metodas, kurio metu: Renkami ir analizuojami empiriniai duomenys. Stebima, kaip dėl nukreipiamųjų ir kontroliuojamųjų veiksnių kinta socialinis objektas. Objektas parenkamas pagal praktinius tyrimo tikslus.
Socialiniu eksperimentu tiriama, kokį poveikį žmonėms turi religija, dorovė, įstatymai ir kita. Dirbtinai sukuriama situacija, kuri leidžia sociologui manipuliuoti kintamaisiais siekiant nustatyti nepriklausomo kintamojo (ar kintamųjų) ir priklausomo kintamojo priežastinį ryšį. Tam reikia tiriamųjų 2 grupių: eksperimentinės ir kontrolinės. Eksperimentuotojas suranda ar sukuria tam tikrą situaciją, iškelia hipotetinį priežastinį ryšį ir stebėdamas fiksuoja iškeltos prielaidos atitikimus ir neatitikimus.
Kaip vykdomi socialiniai eksperimentai
Eksperimento metu dirbtinai sukuriama tam tikra situacija, kurioje manipuliuojama vienu ar keliais kintamaisiais, siekiant nustatyti jų poveikį tiriamajam objektui. Dirbtinai sukuriama situacija, kuri leidžia sociologui manipuliuoti kintamaisiais siekiant nustatyti nepriklausomo kintamojo (ar kintamųjų) ir priklausomo kintamojo priežastinį ryšį. Tam reikia tiriamųjų 2 grupių: eksperimentinės ir kontrolinės.
Socialinių eksperimentų pavyzdžiai
Socialiniai eksperimentai gali būti įvairūs, nagrinėjantys įvairias socialines problemas ir reiškinius. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Socialinis eksperimentas: pavyzdžiai ir įžvalgos
Eksperimentas su benamiais
Dažnai gatvėje pametę pinigų prašantį benamį, pagalvojame: „Kodėl turėčiau jam aukoti? Jis pats kaltas dėlto, jog sugriovė savo gyvenimą“. Pavyzdžiui, viename eksperimente buvo stebima, kaip žmonės reaguoja į benamį, prašantį pinigų. Pirmiausia, socialinio eksperimento dalyvis turi savęs užrašą, kuriame parašyta: „Benamiui reikia pinigų marihuanai, narkotikams ir alkoholiui“. Praeiviai, eidami pro šalį atkreipia į jį dėmesį ir, kaip bebūtų keista, negaili jam pinigų.
Antrojoje situacijoje, „benamis“ pasitelkia pagalbą: šalia jo guli maža mergaitė, kuri vaidina jo dukrą. Dabar vyras turi užrašą, kuriame parašyta: „Benamis, vienišas tėvas prašo pinigų savo šeimai“. Galiausiai, prieina moteris, kuri taip pat yra benamė ir atiduoda visus tą dieną surinktus pinigus sakydama, jog jiems jų reikia labiau nei jai. Šis eksperimentas parodė, kad žmonių reakcija priklauso nuo to, kam benamis prašo pinigų. Kai prašoma pinigų asmeniniams poreikiams (narkotikams, alkoholiui), žmonės yra linkę mažiau aukoti. Tačiau, kai prašoma pinigų šeimai, žmonės yra labiau linkę padėti.
Eksperimentas su socialiniu būstu
Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų įsitikinę, kad socialiniuose būstuose gyvena vien „probleminiai“ žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja, triukšmauja, kelia kitų rūpesčių artimiesiems ir kaimynams. Tačiau atliktas eksperimentas parodė - kaimynams nepageidaujamųjų etikečių nelipdome, kai nežinome, kad jie gyvena socialiniame būste.
„Dalis visuomenės kratosi socialinio būsto gyventojų kaimynystės manydami, kad šiuose būstuose apgyvendinami vien gyvenimo paraštėse atsidūrę asmenys. Kaip ir visa visuomenė, taip ir socialinio būsto gyventojai yra įvairūs. Visgi nemaža mūsų dalis vadovaujasi išankstine nuomone ir vadina tokį būstą probleminiu net neturėję asmeninės patirties. Skatindami didesnę visuomenės toleranciją, atlikome socialinį eksperimentą - pasiūlėme pabendrauti tarpusavyje visiškai nepažįstamiems žmonėms, kurie kalbėjosi apie savo gyvenimą, patirtis bei svajones, neakcentuodami savo gyvenamosios vietos ir… išsikalbėjo, susibendravo, pajuto simpatiją“, - sakė Europos Sąjungos investicijų priemonę socialinių būstui įrengimui administruojančios Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė.
Socialiniame eksperimente dalyvavo 20 atsitiktine tvarka parinktų visuomenės atstovų, iš kurių 10 gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje. Iki eksperimento pabaigos neatskleista, kurie dalyviai yra socialinio būsto gyventojai. Tyrimo dalyviai turėjo prisistatyti, trumpai papasakoti gyvenimo istoriją. Vėliau eksperimento dalyviai rinkosi, ką norėtų matyti savo kaimynystėje. Tačiau matant tvarkingus, draugiškus, maloniai bendraujančius, įdomias gyvenimo istorijas pasakojančius žmones nė vieno jų nebuvo paklausta, gal jis kartais gyvena socialiniame būste? Rūšiuoti žmones pradedame tuomet, kai jiems prilipdome atitinkamas etiketes, ir šį požiūrį laikas keisti“, - sako L. Kašubienė.
Taip pat skaitykite: Socialinis eksperimentas Suomijoje
Liepos-rugpjūčio mėnesiais šalies savivaldybių teritorijose vykusį eksperimentinį tyrimą inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri administruoja Europos Sąjungos (ES) investicijas socialiniam būstui įkurti. Tyrimo metu kiekvienoje iš 60 savivaldybių atsitiktiniu būdu buvo pasirinkta mažiausiai po 2 daugiabučius, kuriuose išplatinti pranešimai apie planuojamus įrengti socialinius butus, o prieštaraujančių tokiems planams paprašyta informuoti apie savo nesutikimą.
Vienas iš trijų Lietuvos daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jo kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai. Tai paaiškėjo 60 šalies miestų ir miestelių surengus eksperimentą, kurio metu daugiau nei 8 tūkst. Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc., o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje - mažiau nei 6 proc.
„Sužinoję apie galimus naujus kaimynus gyventojai aktyviai atsiliepė ir išsakė pačias įvairiausias nuomones. Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės. Taigi socialinio būsto gyventojo „portretas“ ne tik vis dar labai stereotipiškas, bet ir stigmatizuotas“, - sako L.
„Bendra situacija parodo visuomenės nebrandumą. Žinant, kad šalia yra pažeidžiamas žmogus - brandi visuomenė stengtųsi jam padėti suvokdama, kad visa bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs labiausiai pažeidžiami jos nariai. Visgi reiktų nenuleisti rankų nematant greito rezultato. Net ir turėdami noro, žmonės savo nuostatas yra linkę keisti lėtai. Svarbu, kad žmonės matytų kuo daugiau teigiamų pavyzdžių ir tai būtų tarsi atsvara jų ankstesnei patirčiai“, - paaiškina psichologas P.
„Jeigu jauna šeima - nieko prieš“, „Ir patys kažkada stovėjome eilėje dėl socialinio būsto. Pasak L. „Socialinio būsto gyventojai yra visuomenės atspindys. Kartais ir padoriems, protingiems bei išsilavinusiems žmonėms gyvenimas nepagaili sunkumų. Tai, kad „rūšiavimas“ ir etikečių klijavimas baigiasi su šiais žmonėmis susidūrus akis į akį, puikiai atskleidė mūsų socialinis vaizdo eksperimentas. Jo metu pasiūlėme pabendrauti 20 atsitiktine tvarka atrinktų žmonių, iš kurių 10 gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje, tačiau kiti eksperimento dalyviai šio fakto nežinojo. Paradoksalu, tačiau po gyvo susitikimo socialinio būsto gyventojai buvo minimi tarp geidžiamų kaimynų“, - pažymi L.
Taip pat skaitykite: Meningokokinės infekcijos simptomai
Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia būsto eilėje. Iki 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus įsigyta apie 2000 būstų valstybės remiamiems asmenims apgyvendinti.
Vaikų priežiūros ir neatidumo eksperimentas (Joey Salads)
Socialinio eksperimento esmė - parodyti, kaip mes, suaugusieji, elgiamės neatsakingai, prižiūrėdami mažus vaikus. Vaikas žaidžia vaikų aikštelėje, o tėtis šalia sėdi ant suoliuko. Atrodytų, kas gali būti saugiau. Tačiau tėtis taip įnikęs į savo mobilųjį telefoną, kad nemato, kas vyksta aplink. Tuo metu prie jo berniuko prieina nepažįstamasis, kuris pasiūlo saldainių. Vaikas susidomi jais ir neprieštarauja, kai nepažįstamasis jam pasiūlo ranką ir išsiveda iš aikštelės.
Tik po kurio laiko tėtis pakelia akis nuo telefono ekrano ir pamato, kad vaiko nebėra. Jis atsistoja ir eina jo ieškoti. Laimė, tuo metu ir pasirodo socialinio eksperimento organizatoriai su berniuku ir jo mama. Kyla ginčas - kodėl tėtis pakankamai neprižiūri savo vaiko viešoje vietoje ir jį galima taip lengvai pagrobti. Šio eksperimento autorius - žinomas socialinių tinklų vlogeris amerikietis Joey Salads. Vyras nuolat sugalvoja ir publikuoja įvairių socialinių eksperimentų ir vaizdo įrašų. Pastarasis sulaukė ypač didelio dėmesio visame pasaulyje. Be abejo, šis eksperimentas buvo iš anksto suderintas su berniuko mama, kuri sutiko jame dalyvauti. Jo metu niekas nenukentėjo ir nepatyrė streso. Vaizdo įrašas atkreipia dėmesį į suaugusiųjų neatidumą. Juk ne šiaip sau yra sakoma, kad prižiūrint vaikus budrumo negalima prarasti nė minutei.
Reformos prognozės: Lietuvoje daugės nuo tėvų atimamų vaikų
TV3 socialinis eksperimentas „Skirtingai nuostabūs“
TV3 pristato naujieną - unikalų socialinį eksperimentą „Skirtingai nuostabūs“, kuriame susitiks kardinaliai skirtingi, tačiau vienintelio tikslo - ištrūkti iš kalėjimo - vienijami žmonės. „Gyvename laikais, kai visi turime savo nuomonę, bet neretai pamirštame išgirsti svetimą - dėl to dažnai tampame savo pačių įkaitais, užsidarome nuomonių kalėjimuose.
„Į socialinio TV3 eksperimento „Skirtingai nuostabūs“ kalėjimą kas savaitę pateks keturios visiškai skirtingos asmenybės. Jas visas vienys bendras tikslas - savaitės pabaigoje sugebėti iš šios vietos ištrūkti. Tačiau, kad pavyktų tai pasiekti, eksperimento dalyviai kartu turės įveikti alinančias ir daugybės ištvermės - tiek fizinės, tiek psichologinės - reikalaujančias užduotis. Pabėgti iš kalėjimo - ganėtinai sudėtinga ir taip, tačiau ką daryti sužinojus, jog likę eksperimento dalyviai, su kuriais reikia sutarti vardan bendro siekio, iš tiesų yra radikaliai skirtingi, o gal net ir didžiausios priešingybės? Tiesa, pirmą kartą gyvenime vienas kitą išvydę dalyviai nežinos, kad eksperimente dalyvauja su aršiausiais savo priešininkais - tais, kurių nuomonei ne tik, kad nepritaria, bet net ir nebando jos išgirsti galvodami, kad jie tikrai yra neteisūs. Ir vis dėlto ištrūkti iš kalėjimo vienam nepavyks - užduotys įveikiamos tik tada, kai dalyviai veiks kartu“, - apie socialinį eksperimentą pasakoja TV3 Kūrybos direktorius Arvydas Rimas.
Carito socialinis eksperimentas su senjorais
Kadangi Carito principas kalbėti ne „apie“, o su - po eksperimento vienoje judriausių Vilniaus gatvių, pačių vyresnio amžiaus žmonių klausėme, kas jiems patinka, o kas glumina šiandienos miestuose, kad vyresnis žmogus jaustųsi oriai. Socialinis eksperimentas, kurio vyriausioji dalyvė - 92 metų buvusi mokytoja Ona, Vilniuje surengtas pasitinkant liepos 28-ąją minimą Pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną. Taip Caritas prisideda prie popiežiaus Pranciškaus kvietimo parodyti švelnumą seneliams ir pagyvenusiems mūsų šeimų, bendruomenių nariams, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie nusivylę ir nebetiki kitokios ateities galimybe.
Eksperimento esmė - skirtingoms kartoms geriau pažinti viena kitą, ypač parodant dėmesį vyresniesiems. Kodėl seneliai taip anksti keliasi ir ką anksti atsikėlę veikia? Kas per gyvenimą pasikeitė labiausiai? Apie ką dabar svajoja jaunimas? Tai tik dalis jaunųjų karitiečių klausimų senjorams ir pastarųjų - jauniems. Atsakymams buvo skirta 1,50 min. - lygiai tiek, kiek einant per gatvę degė raudona šviesoforo šviesa. Pasisėdėję prie Baltojo tilto senjorai patikino, kad kartotų tokius susitikimus vis kitoje Vilniaus vietoje, o jaunieji karitiečiai - kad buvo įdomu „pasimatuoti senelių batus“.
„Social Experiment“ projektas (socialinis verslas ir pažintys)
Kaip rasti draugų, kai studijos baigtos, o už darbo ryšys su kolegomis nesimezga? Padėti gali neįprastas būdas - inovatyvus projektas „Social Experiment“ (liet. Socialinis eksperimentas), suteikiantis galimybę prasmingai praleisti laiką, susipažinti su naujais žmonėmis ir galbūt net susirasti antrąją pusę. „Angliškai tai skambėtų „connect and reconnect“. Tam organizuojame visokiausius bendravimo ir pažinčių renginius (angl. „socials“). Turime tris jų tipus: vakarienes, susibūrimus/vakarėlius ir renginius tiems, kas neturi antrų pusių. Šie renginiai per maistą, buvimą kartu, muziką, meną ir kitas temas sujungia skirtingus žmones“, - pasakoja socialinio verslo įkūrėja Gabrielė Aliukonė.
Vienas iš populiariausių iniciatyvos renginių - laisvų širdžių vakaras (angl. „Singles‘ Night“), skirtas neturintiems antrų pusių ir jų ieškantiems. „Nors naudojame greitųjų pasimatymų struktūrą, akcentą dedame ne ant „čia sutiksi savo gyvenimo meilę“, o ant „ateik susipažinti, pabendrauti, praleisti laiką kitaip“. Vengiu žodžio „vienišiai“, nes tai apeliuoja į vienišumą - laikausi pozicijos, kad vienas nebūtinai reiškia vienišas. Šis projektas sprendžia vienišumo problemą, sujungiant skirtingus socialinius burbulus, skatinant žmones susitikti, gerai praleisti laiką ir pamatyti, jog vieni nuo kitų ne taip ir skiriasi, o kur skiriasi, ten vieni kitus praturtina.
Jaunimo initatyvos ir prevenciniai projektai
Projektas „Savas kiemas 3“ tęsia darbą su jaunimu gatvėje. Jaunimui, leidžiančiam laiką gatvėje, draugiškos paslaugos bus ir toliau teikiamos 2025 m. - Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centras įgyvendins tęstinį projektą ,,Savas kiemas 3“. Projektą finansuoja Jaunimo reikalų agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendinimui skirta 22 tūkst. eurų suma. Lėšos bus naudojamos jaunimo sporto, kūrybinių, patyriminių edukacijų organizavimui, projekto vykdytojų žinių gilinimui, kompetencijų stiprinimui, ir kitų veiklų finansavimui.
Projekto „Savas kiemas 3“ tikslas - sukurti 14-29 m. jaunuoliams, leidžiantiems laiką gatvėje, nemokamų draugiškų paslaugų programą ir skatinti jauno žmogaus saviraišką, savęs pažinimą bei ugdyti kompetencijas dalyvauti visuomenės gyvenime. Šio projekto įgyvendinimui suformuoti trys uždaviniai: 1) užmegzti santykius su jaunuoliais, leidžiančiais laiką gatvėje, kurie patiria sunkumus ir jiems reikalinga pagalba bei palaikymas; 2) stiprinti jaunimo, leidžiančio laiką gatvėje, socialinius įgūdžius, pasitikėjimą savimi bei motyvaciją; 3) stiprinti darbuotojų kompetencijas.
Projektas „Savas kiemas 3“ suteikia jaunuoliams galimybę dalintis jiems aktualiais klausimais, patirtimis, būti išgirstiems, įgyti naujų įgūdžių ir atrasti savo vietą visuomenėje. Šiame projekte jaunimui siūloma daugybė veiklų, padedančių atsitraukti nuo nusikalstamos veiklos, skatinančių pozityvią saviraišką, savęs pažinimą ir ugdančių vertybinius pagrindus: organizuojami įvairūs kūrybiniai užsiėmimai (meno ir vizualinės kūrybos, sceninės ir performatyviosios veiklos), sportinės veiklos (krepšinis, tinklinis, futbolas, stalo žaidimai ir kt.), edukaciniai užsiėmimai (gatvės kūrybinės dirbtuvės), individualūs ir grupiniai susitikimai, konsultacijos, patyriminės ir prevencinės veiklos.
Pastarosios apima diskusijas apie priklausomybes, emocinį sveikatos stiprinimą, smurto ir patyčių, teisinį švietimą. Sveikos gyvensenos veiklos padeda jaunimui ne tik išvengti žalingų įpročių, bet ir stiprinti pasitikėjimą savimi, bei aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime. Visos projekte siūlomos veiklos yra nemokamos.
Projektas „Pažink Save“ ir Draugiškų Paslaugų Jaunimui Tinklas
Projektas „Pažink save“ visus 2024-uosius metus drąsino uostamiesčio jaunimą ir skatino tapti aktyviais visuomenės nariais. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro struktūrinis padalinys Atviras jaunimo centras 2024 m. vykdė projektą „Pažink save“, kurio tikslas - sukurti jaunimui draugiškų, nemokamų paslaugų tinklą padedantį jaunuoliams pažinti save, ruošiantį darbo rinkai ir supažindinantį su karjeros galimybėmis.
„Projektu „Pažink save“ siekėme jaunimą supažindinti su įdarbinimo, studijų ir savanorystės galimybėmis; organizavome veiklas ir renginius, kurios skatina jauno žmogaus savęs pažinimą, savivertės didinimą ir lyderystę; stiprina darbuotojų ir savanorių kompetencijas, lavina darbo su jaunimu įgūdžius“, - pasakoja projekto „Pažink save“ vadovas Domininkas Malajavas.
„Dirbant su jaunimu ir vykdant jaunimo informavimą ir konsultavimą pastebėta, kad jaunimas nepažįsta savęs t.y. nežino ne tik savo asmeninių galimybių, kaip galėtų realizuoti save, bet ir kur galėtų pritaikyti savo sugebėjimus ir tokiu būdu įsitvirtinti visuomenėje radę sau tinkamą profesiją. Dažnai jaunuolis tik studijuodamas, kad tokia studijų programa nėra jam tinkama ir nepateisina jo lūkesčių ir galimybių, dėlto nutraukia savo mokymosi procesą. Taip pat jaunimui ne visada aiškios ateities darbo perspektyvos. Žinių trūkumas stumia jauną žmogų į nežinomybę, kas gali paskatinti destruktyvų elgesį tiek savo, tiek kitų atžvilgiu. Šiuo projektu bus siekta sukurti jaunimui draugiškų, nemokamų paslaugų tinklą, padedantį naujai pažvelgti į save, be nerimo ruoštis darbo rinkai, iš anksto susipažinti su karjeros galimybėmis.“
Socialinio verslo pamokų metodika
Socialinio verslo pamokų scenarijai - metodinis įrankis, kuriuo gali pasinaudoti mokyklos ir mokytojai, pasiryžę į ekonomikos ir verslumo kursą įtraukti socialinio verslo modeliui skirtas pamokas. Metodiką sudaro septynių pamokų scenarijai. Visi jie sudaryti laikantis panašios struktūros: numatomi pamokų uždaviniai, apibrėžiama, kokie mokinių gebėjimai ir savybės jose bus ugdomi, pateikiamos bendros pastabos apie konkrečios pamokos ypatybes ir detalizuojamas kiekvienos pamokos turinys (eiga). Taip pat pateikiami konkrečių užduočių, idėjų, metodinių priemonių pavyzdžiai. Ši metodika Lietuvoje yra taikoma nuo 2016 metų ir jau įtraukė per 50 Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų. Kiekvienas projekte dalyvaujantis mokytojas ar klasė padėjo ją tobulinti, papildant savo įžvalgomis ir idėjomis. Metodiką atnaujino organizacija NVO Avilys ir Britų taryba, kartu su partneriu − Ugdymo plėtotės centru, pagal vykdomą projektą „Socialinė simpatija“.
Projektas „JUNGTYS”
Jaunimo reikalų agentūra ir partneriai įgyvendina projektą „JUNGTYS” laikotarpiu 2024-03-06-2028-02-29, kurio tikslas - mažinti neaktyvių jaunų žmonių skaičių, tikslingai dirbant su mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais (potencialiais NEET) bei NEET grupėje esančiais jaunuoliais, nuosekliai įgy...
Visuomenės nuomonė ir stigmatizacija
2017 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 22 proc. gyventojų laikosi nuomonės, kad socialiniuose būstuose gyvena „probleminiai“ asmenys, piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja ir keliantys kitų problemų. Tokią nuomonę dažniau išreiškė 26-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu 72 proc. gyventojų teigė, kad socialinis būstas skiriamas skurdžiai gyvenantiems žmonėms, kurie dėl objektyvių priežasčių gauna labai mažas pajamas.
„Tokios frazės kaip „moterys blogai vairuoja“, „visi politikai vagys“, „kitur gyvenimas tikrai geresnis“ parodo mąstymo siaurumą - žmonės yra linkę iš vieno atvejo spręsti apie visumą. Nors tie pavyzdžiai konkrečiu atveju ir gali būti teisingi, tačiau pats apibendrinimas neturi pagrindo. Žmonės nebando suprasti esmės, nes tam reikia pastangų, noro matyti plačiau ir tiesiog elementaraus suvokimo, kad socialiai remtino žmogaus situacijoje galime atsidurti kiekvienas.
Šį socialinį eksperimentą socialiniuose tinkluose paskutinėmis dienomis peržiūrėjo milijonai žmonių. Štai vien feisbuke publikuotas vaizdo įrašas sulaukė daugiau kaip 85 milijonus peržiūrų ir beveik 3 milijonų pasidalijimų.
Kaip socialiniai eksperimentai prisideda prie pokyčių
Socialiniai eksperimentai atkreipia dėmesį į suaugusiųjų, jaunimo ar vyresnių žmonių elgesį bei visuomenės nuostatas ir leidžia parodyti, kaip rūšiuojame ir etikečiuojame žmones. Eksperimentai parodo, kad rūšiuoti žmones pradedame tuomet, kai jiems prilipdome atitinkamas etiketes, ir šį požiūrį laikas keisti. Svarbu, kad žmonės matytų kuo daugiau teigiamų pavyzdžių ir tai būtų tarsi atsvara jų ankstesnei patirčiai.
| Eksperimento tipas | Esmė | Poveikis / išvados |
|---|---|---|
| Benamių eksperimentas | Stebima, kaip žmonės reaguoja, priklausomai nuo to, kam prašoma pinigų | Reakcija priklauso nuo istorijos: labiau padeda šeimai nei asmeniniams poreikiams |
| Socialinis būstas | 20 dalyvių pokalbiai be etikečių, 10 gyvena socialiniame būste | Etiketės nyksta susipažinus; socialinio būsto gyventojai pateko tarp geidžiamų kaimynų |
| Vaikų priežiūros (Joey Salads) | Parodomas suaugusiųjų neatidumas prie žaidimo aikštelės | Didelis viešas rezonansas, diskusija apie vaikų saugumą |
| Caritas senjorų | Skirtingų kartų susitikimai miesto gatvėje | Skatina pagarbą vyresniesiems ir tarpgeneracinį supratimą |
Socialiniai eksperimentai Lietuvoje ir užsienyje rodo, kad daugeliu atvejų tiesioginis bendravimas, dialogas ir pažinimas mažina baimes bei stereotipus. Tam, kad visuomenė būtų brandesnė ir atlaidesnė, svarbu skatinti daugiau tokio pobūdžio iniciatyvų ir parodyti teigiamus pavyzdžius.
tags: #socialinis #eksperimentas #kas #tai