Socialinis darbuotojas vaikų dienos centre (VDC) atlieka itin svarbų vaidmenį, siekdamas užtikrinti vaikų gerovę ir saugumą. Kaip teigia mano supervizorius D. Drucker, socialinis darbuotojas yra tarsi „žmogaus gyvenimo dramos pirmoje eilėje sėdintis žiūrovas“. Jo darbas apima ne tik tiesioginį darbą su vaikais, bet ir glaudžius ryšius su jų šeimomis - tėvais, globėjais, seneliais ar kitais artimaisiais.
Šio darbo tikslas yra padėti tėvams, kurie patenka į socialinės rizikos sąrašus, valdyti savo gyvenimą taip, kad jų vaikai neprarastų šeimos globos ir nepatektų į valstybės globą ar globėjų šeimas. Tačiau kai kurie tėvai nesuvokia problemos esmės, todėl kartais pagalbos priemonės negali būti veiksmingos.
Darbas su vaikais, kurie yra labai apleisti, kurių fiziniai, pedagoginiai, medicininiai ir emociniai poreikiai yra nepatenkinti, yra prasmingas ir kartais veiksmingas. Toks darbas nėra reglamentuotas konkrečiais teisės aktais, o socialinis darbuotojas privalo būti pasirengęs bet kuriuo momentu keisti veiklą pagal situaciją - pavyzdžiui, jei į grupę atvyksta vaikas su kraujuota ar ištinusia koja, jis privalo skubiai imtis veiksmų ir išvežti vaiką į gydymo įstaigą.
Socialinių darbuotojų kasdienybėje ne kartą pasitaiko netikėtų situacijų: vaikas gali susižaloti grupės metu, ar vieno vaiko artimiesiems gali atsitikti nelaimė, pvz., „Ledo arenoje“ lūžta ranka. Darbas su vaikais reikalauja nuolatinio „šeimos pulso“ matavimo - jei kažkas liūdnas, pavyzdžiui, tėtis vartojo alkoholį, vienas brolis mušė kitą, ar mama praleido naktį „baliaudama“. Šios aplinkybės tiesiogiai įtakoja vaikų emocinę, fizinę ir medicininę būklę.
Socialinis darbuotojas yra kaip „kempinė“, sugerianti vaikų džiaugsmus ir rūpesčius. Jis perka vaistus sergantiems vaikams, pinigines priemones skiria vadovėliams ar kitoms būtinosioms išlaidoms, kai tėvai to negali padaryti. Tačiau socialinis darbuotojas dažnai turi susidoroti ir su sudėtingomis emocijomis, kai vaikas meluoja dėl anksčiau melavusios mamos ar kitų šeimos narių.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinio darbuotojo vaidmenys ir funkcijos
Socialinis darbas - tai veikla, kuri padeda žmogui ar šeimai spręsti socialines problemas, gerbiant jų orumą, didinant atsakomybę bei remiantis bendradarbiavimu tarp asmens, šeimos ir visuomenės. Socialiniai darbuotojai atlieka tarpininkų tarp žmogaus ir visuomenės vaidmenį - jie yra tiltas, padedantis integruoti asmenį į visuomenę ir atkurti jo ryšius su aplinka.
L. Johnson išskiria net trylika socialinio darbuotojo vaidmenų, įskaitant advokato vaidmenį, kurio esmė - ne tik tarpininkavimas, bet ir aktyvus kliento interesų gynimas. Be to, socialiniai darbuotojai atlieka įgaliotinio ir tarpininko funkcijas, kad skatintų klientų dalyvavimą problemų sprendimo procese.
Socialinis darbuotojas privalo mokėti bendrauti efektyviai ir būti pagelbstinčiu asmeniu, kuris konsultuoja, pataria ir teikia fizinę pagalbą savo klientams. Jo pagalbos laukia tiek vaikai, tiek jų šeimos, susidūrusios su įvairiais iššūkiais.
Socialinio darbuotojo veikla gali būti atliekama įvairiose pareigose: stacionarių ir nestacionarių socialinių paslaugų direktoriumi, socialinio darbo organizatoriumi, koordinatoriumi ar direktoriaus asistentu. Įstaigos, kuriose dirba socialiniai darbuotojai, priklauso socialinių reikalų sistemai ir apima seniūnijas, savivaldybių, apskričių, globos bei sveikatos priežiūros įstaigas.
Kompetencija socialiniame darbe
Kompetencija socialiniame darbe reiškia gebėjimą atlikti darbo užduotis ir vykdyti profesinius įsipareigojimus, remiantis žiniomis, vertybėmis ir įgūdžiais. R. L. Barkeris (1995) apibūdina kompetenciją kaip edukacinių ir empirinių reikalavimų visumą: žinias, vertybes bei darbinius įgūdžius, kurios socialinis darbuotojas įgyja praktine veikla.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
| Kompetencijos komponentas | Aprašymas |
|---|---|
| Žinios | Informacija, moksliniai duomenys, vertybės ir įgūdžiai |
| Vertybės | Įsitikinimai, idealai, elgesio standartai ir principai |
| Įgūdžiai | Gebėjimas atlikti darbą, spręsti problemas |
Žinių sritis apima informaciją apie asmens elgesį, jo adaptaciją, situaciją aplinkoje, bendruomenę, jos institucijas ir išteklius. Vertybės vadinamos profesijos neįrodytais, bet itin svarbiais įsitikinimais, kurie apibrėžia socialinio darbuotojo kasdieninio darbo kryptį.
Socialinis darbuotojas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp savo asmeninių vertybių ir gerbti klientų bei visuomenės vertybines nuostatas, išlaikydamas toleranciją ir atvirumą. Etikos kodeksas akcentuoja darbuotojo vaidmenį ginti asmens orumą, teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją.
Socialinio darbuotojo pagalba šeimai ir vaikams
Padėti šeimai, auginančiai vaikus, dažnai nėra lengva - pirmiausia reikia, kad tėvai suvoktų būtinybę kreiptis į socialinį darbuotoją ir jam pasitikėtų. Pasitikėjimas yra pagrindas, nuo kurio priklauso pokyčių galimybė šeimoje ir vaikų gerovė.
Socialinis darbuotojas gali teikti daug įvairių pagalbos formų: palaikyti, nukreipti, konsultuoti, tarpininkauti, paaiškinti, patarti. Užmegztas ryšys su šeima leidžia lengviau įveikti sunkumus ir suvokti pokyčių naudą. Socialinis darbuotojas yra nuolatinis pagalbininkas, kuriam galima atskleisti nuogąstavimus, baimes ir rūpesčius.
Taip pat socialinis darbuotojas prisideda teikdamas labdarą - rūbus, batus ir kitas reikalingas priemones. Labai svarbu, kad šeimos priimtų paramą atsakingai, tinkamai vertindamos dovanas ir jas naudodamos ilgalaikiam panaudojimui, nes vaikams svarbu stebėti tėvų elgesį ir mokytis iš jų pavyzdžio.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinis darbuotojas yra šeimos pagalbininkas ir patarėjas, bet ne tarnas. Daugelis dar tebesivadovauja klaidinga nuomone, kad „socialinė darbuotoja turi pasirūpinti vaikais“, nors svarbiausi vaiko globėjai yra jo tėvai.
Socialinio darbuotojo pagrindinis uždavinys - padėti žmonėms, kuriems reikia paramos, spręsti socialines problemas, saugant orumą ir skatinant atsakomybę.
tags: #socialinis #del #vaikus #apskaitos