Neatsiejama vaiko veikla, jo gyvenimo forma vaikų darželyje - žaidimai, kurie turi didelę svarbą ankstyvame amžiuje. Žaidimas - vienas iš pagrindinių būdų vaikams ugdytis ir vystytis, padedantis mažiesiems išmokti naujų dalykų, tobulinti motoriką, kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir emocinę raidą. Žaidimas išmoko vaikus bendrauti su kitais, bendradarbiauti, dalintis ir išreikšti savo jausmus.
Žaidimo funkcijos ir reikšmė ugdymo procese
Žaisdami vaikai lavina savo fantaziją, gali įsijausti į įvairias vaidmenų žaidimo situacijas arba kurti savo žaidimus, susipažinti su taisyklėmis, sekti instrukcijas ir mokytis iš savo klaidų. Taip pat žaidimai stiprina problemų sprendimo įgūdžius, kritinį mąstymą, yra puikus būdas vaikams išreikšti fizinę energiją, išlaisvinti stresą ir skatinti fizinį aktyvumą. Žaisdami vaikai įgyja kompetencijų, reikalingų sėkmingam mokymuisi mokykloje.
Žaidimas yra esminis vystymosi aspektas visiems vaikams, nes žaisdami jie daugiau sužino apie pasaulį, kuriame gyvena. Žaisdamas vaikas tenkina svarbiausius savo poreikius: kūrybos, saviraiškos, bendravimo, pažinimo, judėjimo. Žaisdamas vaikas gali klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė.
Žaidimų tipai ir jų paskirtis
- Kūrybiniai žaidimai - kūrybinės užduotys skatina saviraišką ir pasitikėjimą savimi. Kūrybinis žaidimas padeda fiziškai, emociškai ir socialiai vystytis ir leidžia vaikams mokytis tyrinėjant ir atrandant.
- Išmanieji žaidimai - kompiuteriai arba kompiuteris, išmaniosios lentos, ekranai, edukacinės bitutės - robotukai „Bee-bot“, „Qobo“ sraigės, interaktyviosios grindys ir smėlio dėžė. Šios technologijos padeda vaikams mokytis žaidžiant: skaičiuoti, rašyti, spręsti iškilusias problemas, kliūtis.
- Sportiniai žaidimai - žaidimai, kurie stiprina fizinį aktyvumą, koordinaciją, ritmo pojūtį, pusiausvyrą.
- Edukaciniai žaidimai - žaidimai, skirti tam tikrų įgūdžių ar žinių lavinimui, pavyzdžiui, integruoti dalykinių užduočių forma.
- Strateginiai žaidimai - lavina planavimą, susikaupimą, sprendimų priėmimą ir komandinius gebėjimus.
- Vaidmenų ir režisūriniai žaidimai - vaikams leidžia vaidinti, kurti istorijas, improvizuoti bet kokia tema; tai svarbu formuojant kūrybiškumą, motyvaciją, vaizduotę, valią, savireguliaciją ir empatiją.
Tai tik keletas žaidimų rūšių, kurie yra dažniausiai žaidžiami vaikų. Žaidimas sudaro erdvę panaudoti vaizduotei - esminiam žmogaus protinių sugebėjimų aspektui.
Konkretūs žaidimų pavyzdžiai ir pritaikymas
Vienas patrauklus ir naudingas žaidimas su ugdytiniais, kuris gali būti įdomus ir mokytojui, yra „Paslėptas talentas“. Šis žaidimas skatina kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir savivertę. Norint žaisti šį žaidimą, paruoškite popieriaus lapus ar korteles, ant kurių bus užrašyti ar iliustruoti skirtingi talentai, gebėjimai (pavyzdžiui, dainuoti, piešti, šokti, kalbėti viešai ir t. t.). Taip pat paruoškite skrynelę, kurioje bus laikomi lapeliai su talentais.
Taip pat skaitykite: Ugdymas per žaidimą
Kiekvienas ugdytinis išsitraukia vieną talento kortelę iš skrynelės, bet ją paslepia nuo kitų. Vaikai gali užduoti klausimus, kurie padėtų atspėti, koks talentas yra paslėptas. Pavyzdžiui, jei talentas yra dainuoti, ugdytinis gali paimti mikrofoną ir pradėti dainuoti mėgstamą dainą. Kitų žaidimo dalyvių užduotis yra atspėti, koks talentas yra paslėptas. Kai talentas yra atspėtas, vaikas gali parodyti savo gebėjimą ar talentą visiems kitiems. Tai skatina pasitikėjimą savimi, bendradarbiavimą.
Rekomenduojami žaidimai, skirti emociniam ugdymui: Atspėk emociją. Ant lapelių nusipieškite įvairių emocijų. Užverskit, sumaišykit, traukit po vieną ir vaidinkit. Priešininkas turi atspėti kokia tai emocija. Rankomis užsidenkite veidą, o patraukus rankas nustatykite veido išraišką, atitinkančią kokią nors emociją. Vaikas turi atspėti kokia tai emocija.
Stebėjimas, fiksavimas ir analizė
Stebėti ir fiksuoti vaikų žaidimus darželyje yra naudinga, norint gauti informaciją apie ugdytinių vystymąsi, socialinius įgūdžius ir pomėgius. Keletas patarimų, kaip tai padaryti: būkite aktyvus stebėtojas ir pastebėkite, kokie žaidimai vyksta darželyje. Įsiklausykite į vaikų pokalbius, stebėkite jų sąveiką su kitais vaikais ir suaugusiaisiais. Atkreipkite dėmesį, kokie žaislai ir žaidimai yra populiarūs.
Užrašykite pastebėjimus apie vaikų žaidimus, jų elgesį ir sąveiką. Tai gali būti trumpi užrašai apie tai, ką pastebėjote arba išsamūs aprašymai. Naudinga - fotografuoti ar filmuoti, jei ugdytinių tėvai su tuo sutinka. Tai padės jums išsaugoti vaizdinę informaciją apie tai, kaip vaikai žaidžia ir bendrauja. Galite susitarti su kolegomis dėl specialių stebėjimo laikotarpių, kad ir jie stebėtų vaikų žaidimus bei fiksuotų pastebėjimus.
Pedagogo vaidmuo ir darbo metodai
Pedagogo tikslas - išmokyti vaikus žaisti savarankiškai, renkantis žaidimo kryptį, stilių ir priemones. Drauge su ugdytiniais turi mokėti žaisti ir jų mokytoja. Keletas idėjų ir pastebėjimų, kaip įsijausti į vaikų žaidimą suaugusiems: būkite atviri, empatiški ir pasinerkite į vaiko pasaulį, supraskite vaiko mintis, jausmus ir įsijauskite į jo fantazijas. Leiskite vaikui būti žaidimo vadovu, bet tuo pačiu nukreipkite žaidimo eigą jums palankia kryptimi.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Dėmesingai klausykite ir bendraukite su vaiku, nes išgirsti vaiko idėjas ir nuomones yra labai svarbu. Pasitelkite kūrybiškumą ir leiskite sau prisidėti prie žaidimo. Galite sukurti naujus veikėjus, istorijas arba papildomus žaidimo elementus. Bandykite prisitaikyti prie vaiko žaidimo stiliaus. Jei vaikas mėgsta judėti ir bėgioti, būkite aktyvūs ir dalyvaukite judrioje veikloje. Jei vaikas mėgsta kurti ir konstruoti, būkite kūrybingi ir padėkite jam įgyvendinti idėjas.
Nenustebkite ir nebūkite pernelyg kritiški. Vaikų žaidimai dažnai yra fantazijos ir netikro pasaulio dalis. Būkite atviri ir nekritikuokite vaiko idėjų ar veiksmų. Prisiminkite savo vaikystę, leiskite sau atsipalaiduoti ir mėgautis žaidimu, pasidžiaukite bendravimu su vaikais. Svarbiausia - parodyti vaikui, kad esate susidomėję ir norite dalyvauti jo žaidime. Prisitaikykite prie vaiko poreikių.
Sąlygos kūrybiniam vaikų žaidimui
- Auklėtojos pavyzdys, užsiimant ūkiškais darbais bei rankdarbiais, praturtina vaikų žaidimus savo įvairove, suteikia siužetų ir judesių mėgdžiojimui, o taip pat inspiruoja ramų aktyvumą žaidžiant.
- Dienos ritme kiekvienam vaikui kasdien reikalingas ilgas, nepertraukiamas laikas laisvam žaidimui.
- Auklėtoja rūpinasi, kad vaikai turėtų žaidimui reikalingų daiktų ir žaislų, skatinančių kūrybiškumą, ugdančių vaizduotę.
- Vaikams suteikiama daug laisvės judėti, bet kartu nustatomos aiškios elgesio ribos.
- Auklėtoja leidžia vaikams žaisti patiems, sudarydama erdvę jų savarankiškumui reikštis, pati per daug nesikišdama ir atvirai nereguliuodama jų žaidimo.
Valdorfo pedagogikos požiūris ir teorinės nuorodos
Vilkaviškio r. Valdorfo pedagogikos požiūris į žaidimą: esminiai poreikiai, pastūmėjantys vaiką žaisti - tai poreikis vystytis ir kurti bei poreikis būti aktyviam, veikti. Vaiko žaidimą maitina jo fantazijos impulsai. Žaidžiant ateina gilus pasitenkinimas, kurį vaikas ne visuomet gali išsakyti žodžiais, bet kuris pasireiškia per jo harmoningą elgseną, jo stengimąsi, paraudusius skruostus ir švytintį veidą.
R. Steineris siūlė atkreipti dėmesį, kad “kiekvienas vaikas žaidžia skirtingai. Tai, kaip žaidžia 4, 5, 6 metų vaikas, vėliau įsismelkia į jo sielos gelmes kaip tam tikras gebėjimas, galia. Tai, kaip vaikas žaidžia, pasireikš vėliau jo charakteryje. Tai, ko reikalauja vėlesnė gyvenimo rimtis ir kas persipina su darbo rimtumu, visa tai įdiegiama vaikui per žaidimą, kuris yra pilnas rimties.“
Tyrimų duomenys apie vaidmenų žaidimų poveikį
Tyrimai rodo, jog vaikai, kurie geriausiai žaidė socio-dramatinius žaidimus vaikų darželyje, vėliau demonstravo ir didžiausius pasiekimus eilėje kognityvinių sričių, tokių, kaip aukštesnė intelektualinė kompetencija, ilgesnis dėmesio sutelkimo laikas, didesnis novatoriškumas ir vaizduotės sugebėjimai. Taipogi geri žaidėjai rodė daugiau empatijos kitiems, mažiau agresyvumo ir apskritai daugiau emocinio bei socialinio suderinamumo. (Almon, 1994).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Inovacijos ir tarptautiniai projektai
Balandžio-birželio mėnesiais Kauno lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ grupės „Strazdelio“ vaikai aktyviai įsitraukė į tarptautinį eTwinning projektą „Old Games, New Friends - Game Between Cultures“. Projektas kvietė vaikus į kultūrinę kelionę per žaidimą - pažinti, išbandyti, dalintis ir kurti. Vaikai susipažino su skirtingų šalių tradiciniais žaidimais bei turėjo galimybę pristatyti savo šalies žaidimų paveldą.
Lietuvos atstovai - „Strazdelio“ grupės vaikai - pristatė žaidimą „Akla višta“, kuris daugelį metų yra gyvas mūsų tautos vaikų žaidimų tradicijoje. Šį žaidimą pasirinkome norėdami perteikti lietuviškos žaidimų kultūros paprastumą, artumą žmogui ir stiprią bendruomeninę dvasią. „Akloje vištoje“ svarbiausia - pasitikėjimas kitais, erdvinis orientavimasis, jautrumas aplinkai ir kūno pojūčiams.
Tuo tarpu Turkijos partnerių pasiūlytas žaidimas „Corner Snatch“ („Užimk kampą“) tapo vienu iš įsimintiniausių projekto žaidimų. Projekto metu vaikai piešė žaistus žaidimus, kūrė logotipus, plakatus, dalyvavo jų vertinime, kūrė avatarus, prisidėjo prie bendros elektroninės knygos kūrimo, dalyvavo kūrybinėse veiklose su seneliais, mokėsi saugaus elgesio internete.
Skaitmeninės priemonės ir edukaciniai žaidimai
Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka įgyvendino ugdymo ir švietimo pagalbos inovaciją - edukacinį projektą „Žaisdami mokomės“, kurio rezultate sukurtas socialinis edukacinis kompiuterinis žaidimas „Iššūkis“. Šiame projekte kūrybiškai naudojant informacines technologijas, derinant įdomų edukacinį turinį ir šiuolaikinius mokymo (-si) principus stiprinama probleminių mokinių prasto pamokų lankymo prevencija, didinamas interesas ir motyvacija mokytis.
Žaidimo turinys susietas su bendrojo lavinimo mokyklos programa. Patrauklia dalykinių mini žaidimų forma pateikta 2000 matematikos, gamtos, istorijos, lietuvių ir anglų kalbų užduočių. Visas užduotis kuria dalykų mokytojai - ekspertai. Priešingai daugeliui kompiuterinių žaidimų, šio žaidimo turinys dinamiškas - specialiai tam sukurta turinio valdymo sistema leidžia užduotis keisti, koreguoti, įdėti neribotą kiekį naujų.
Socialinio pedagogo vaidmens ypatumai ikimokyklinėje įstaigoje
Pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas - vaiko gerbūvio siekis, ankstyvoji prevencija, socialinių įgūdžių ugdymas, socialinės pedagoginės pagalbos suteikimas, sudarant prielaidas sėkmingai augančio žmogaus socializacijai ir pilietinei brandai. Vaikai ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokyklose praleidžia nemažą savo laiko dalį, ugdymo/mokymo įstaigos tampa vis labiau reikšmingos tokio amžiaus vaikams, todėl ypatingą dėmesį reikia skirti ikimokyklinukams ir jų problemoms.
Socialinio pedagogo, dirbančio ikimokyklinėje įstaigoje veiklos turinys yra specifinis ir skiriasi nuo socialinio pedagogo dirbančio mokykloje veiklos turinio. Ugdytiniai dar negeba suformuluoti problemą ar ją įvardinti, todėl veikla susideda iš stebėjimo, žaidybinių ugdomųjų veiklų ir darbo su visa bendruomene. Visi profesiniai mokymai/seminarai/paskaitos yra orientuoti į specialistus, dirbančius su paaugliais. Trūksta specializuotų ir tikslinių mokymų ir profesionalios gerosios darbo patirties sklaidos, skirtos šių grupių socialiniams pedagogams.
Praktinės rekomendacijos pedagogams ir tėvams
- Įvardinkite emocijas garsiai: garsiai įvardinkite, lyg tarp kitko, savo ir aplinkinių emocijas bei galimas jų priežastis.
- Parodykite, kaip susidūrus su emocija elgiatės: įvardinkite ką darote susidūrus su tam tikra emocija.
- Stebėkite ir įvardinkite vaiko patiriamus jausmus, kad jis išmoktų atpažinti emocijas.
- Palikite vaikams laisvę ir erdvę savarankiškam žaidimui; būkite pavyzdžiu ir parodykite, kaip smagu žaisti.
- Skatinkite žaidimus, kurie reikalauja bendradarbiavimo, empatijos ir problemų sprendimo.
Pedagogai turėtų skirti laiko ir erdvės laisvam vaikų žaidimui, taikyti strategijas, skatinančias vaikų amžiaus raidos etapui tinkamą žaidybinę patirtį, bei inicijuoti vaikus laisvai organizuoti žaidybinę veiklą. Parengta ilgalaikė programa „Ugdymo strategijos, skatinančios žaidimą Universalaus dizaino mokymuisi (UDM) prieigoje“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams suteiks galimybę pagilinti žinias šiuolaikinio ugdymo metodo srityje, paskatins inicijuoti vaikus laisvai organizuoti žaidybinę veiklą.
tags: #socialinio #pedagogo #zaidimai