Socialinio pedagogo žaidimai ikimokyklinukams: ugdymas per žaidimą

Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinė ir emocinė raida atspindi socializaciją - procesą, kurio metu vaikai susipažįsta su vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu. Ji apima vaiko tapsmą kompetentinga ir savimi pasitikinčia asmenybe. Pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas - vaiko gerbūvio siekis, ankstyvoji prevencija, socialinių įgūdžių ugdymas, socialinės pedagoginės pagalbos suteikimas, sudarant prielaidas sėkmingai augančio žmogaus socializacijai ir pilietinei brandai - sėkminga vaiko socializacija. Vaikai ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokyklose praleidžia nemažą savo laiko dalį, ugdymo/mokymo įstaigos tampa vis labiau reikšmingos tokio amžiaus vaikams, todėl ypatingą dėmesį reikia skirti ikimokyklinukams ir jų problemoms.

Socialinio pedagogo, dirbančio ikimokyklinėje įstaigoje veiklos turinys yra specifinis ir skiriasi nuo socialinio pedagogo dirbančio mokykloje veiklos turinio. Ugdytiniai dar negeba suformuluoti problemą ar ją įvardinti, todėl veikla susideda iš stebėjimo, žaidybinių ugdomųjų veiklų ir darbo su visa bendruomene. Visi profesiniai mokymai/seminarai/paskaitos yra orientuoti į specialistus, dirbančius su paaugliais. Trūksta specializuotų ir tikslinių mokymų ir profesionalios gerosios darbo patirties sklaidos, skirtos šių grupių (ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis amžius) socialiniams pedagogams.

Žaidimai padeda vaikams mokytis ir bendrauti

Žaidimų svarba ikimokyklinukų ugdyme

Žaidimai stiprina fizinį aktyvumą, koordinaciją, ritmo pojūtį, pusiausvyrą. Kūrybinės užduotys skatina saviraišką ir pasitikėjimą savimi. Nėra gyvenimo situacijų, kuriose nebūtų naudingas kūrybiškumas. O mokytis kūrybiškumo šeimoje paprasčiau - nes kurti, dalintis naujomis idėjomis, fantazuoti saugioje ir artimoje aplinkoje daug lengviau.

Tyrimai atskleidžia, kad šiuolaikiniai vaikai vis mažiau žaidžia vaidmenų žaidimus, tačiau jie svarbūs formuojant bendruosius gebėjimus: kūrybiškumą, motyvaciją, vaizduotę, valią, savireguliacija, empatiją. Vaidmenų ir režisūriniai žaidimai tik iš šalies atrodo nesudėtingi, bet iš tiesų jie iš vaikų pareikalauja labai didelių pastangų, ypatingai, kai žaidžia du ir daugiau vaikų. Vaikai turi sukurti žaidimą tarsi „iš nieko“, susitarti dėl žaidimo temos, priemonių, vaidmenų, derinti veiksmus tarpusavyje, drauge plėtoti įvykius.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Kaip tėvai gali padėti vaikams išmokti geriau pažinti, reikšti, suvokti savo emocijas ir jausmus?

• Viskas prasideda nuo Jūsų. Vaikai turi girdėti, kaip emocijas reiškiate Jūs.
• Garsiai įvardinkite, lyg tarp kitko, savo ir aplinkinių emocijas bei galimas jų priežastis (man liūdna, kai nežinau, kodėl tu verki; kaip gera man tave matyti; aš dabar pykstu, nes tu nesilaikei susitarimo ir pan.).
• Įvardinkite ką darote susidūrus su tam tikra emocija (dabar aš supykusi, todėl einu į lauką pasivaikščioti ir nuleisti garą; esu pavargusi, todėl einu paskaityti knygą; man labai liūdna, einu išsiverksiu ir pan. ).
• Pastebėkite ir įvardinkite vaiko patiriamus jausmus. Tokiu būdu vaikas išmoks pats įvardinti ir atpažinti kokie jausmai jį aplankė (man atrodo, tu dabar pyksti, nes sesė atėmė tavo žaislą; aš manau, kad ši dovana tave labai pradžiugino; tau liūdna, nes išvažiavo močiutė ir pan.).

Socialinių istorijų galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje

Mokykloje būna situacijų, kuriose būtų naudinga iš anksto aptarti vaiko pageidaujamą elgesį, pasikartoti žinomus susitarimus ar įtvirtinti naujus įgūdžius, todėl knyga „Socialinės istorijos. Naudojantis šia knyga, bus lengviau vaikui paaiškinti, kokie jausmai gali kilti skirtingose situacijose, padėti suprasti kaip vaikas jaučiasi ir kaip jo patiriamos emocijos skatina jį elgtis, skirti laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko.

Mažiesiems visuomet lengviau parodyti nei pasakyti - o ypač kalbant apie emocijas. Jie jas tikrai jaučia, tačiau kartais pritrūksta žodžių. Kaip dabar jaučiuosi? Kokie tai jausmai? Kaip atpažinti emocijas? - nelengvi klausimai ir suaugusiam. O 3-11 metų amžiaus vaikams, kuomet dar tik formuojasi abstraktus - sąvokinis mąstymas ir savęs suvokimas, atpažinti kylančius jausmus, kalbėti apie savo emocijas gali būti neįveikiama užduotis.

Žaidimų pavyzdžiai

Rekomenduojami žaidimai:

• Atspėk emociją. Ant lapelių nusipieškite įvairių emocijų. Užverskit, sumaišykit, traukit po vieną ir vaidinkit. Priešininkas turi atspėti kokia tai emocija.
• Rankomis užsidenkite veidą, o patraukus rankas nustatykite veido išraišką, atitinkančią kokią nors emociją. Vaikas turi atspėti kokia tai emocija. Apsikeiskite su vaiku vietomis, vaikas vaidina, Jūs spėliojat.
• Traukit nusipieštas emocijas. Tiek Jūs, tiek vaikas papasakokit kada paskutinį kartą ji buvo Jus aplankiusi.
• Suaugęs įvardina emociją, o vaikas turi pavaizduoti kaip jis atrodo išgyvendamas šią emociją (žaidimas tinkamas ir patiems mažiausiems). Susigalvokit kokią frazę.

Tarptautiniai projektai ir žaidimai

Balandžio-birželio mėnesiais Kauno lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ grupės „Strazdelio“ vaikai aktyviai įsitraukė į tarptautinį eTwinning projektą „Old Games, New Friends - Game Between Cultures“. Projekto iniciatorės - Tuğba Tok iš Turkijos ir Stefania Untaru iš Rumunijos - subūrė pedagogus ir vaikus iš keturių šalių: Turkijos, Rumunijos, Italijos ir Lietuvos. Projektas kvietė vaikus į kultūrinę kelionę per žaidimą - pažinti, išbandyti, dalintis ir kurti. Vaikai susipažino su skirtingų šalių tradiciniais žaidimais bei turėjo galimybę pristatyti savo šalies žaidimų paveldą.

Lietuvos atstovai - „Strazdelio“ grupės vaikai - pristatė žaidimą „Akla višta“, kuris daugelį metų yra gyvas mūsų tautos vaikų žaidimų tradicijoje. Jis žaistas kiemuose, kaimo sodybose, mokyklose - be specialių priemonių, tik pasitelkiant kūrybiškumą ir bendrystę. Šį žaidimą pasirinkome norėdami perteikti lietuviškos žaidimų kultūros paprastumą, artumą žmogui ir stiprią bendruomeninę dvasią. „Akloje vištoje“ svarbiausia - pasitikėjimas kitais, erdvinis orientavimasis, jautrumas aplinkai ir kūno pojūčiams. Tai universalus žaidimas, kalbantis be žodžių - judesio, klausos ir pasitikėjimo kalba, todėl puikiai tiko tarptautinei auditorijai.

Tuo tarpu Turkijos partnerių pasiūlytas žaidimas „Corner Snatch“ („Užimk kampą“) tapo vienu iš įsimintiniausių projekto žaidimu. Tai judrus žaidimas, kuriame keturi žaidėjai stovi aikštelės kampuose, o vienas („ebe“) - centre. Kampų žaidėjai keičiasi vietomis, o „ebe“ bando greičiau už juos užimti laisvą kampą. Likęs be vietos tampa naujuoju „ebe“.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Projekto metu vaikai piešė žaistus žaidimus, kūrė logotipus, plakatus, dalyvavo jų vertinime, kūrė avatarus, juos prakalbino, prisidėjo prie bendros elektroninės knygos kūrimo, dalyvavo kūrybinėse veiklose su seneliais, mokėsi saugaus elgesio internete.

Projektas tapo puikia proga ne tik pristatyti savo kultūrą, bet ir susipažinti su partnerių - Turkijos, Rumunijos ir Italijos - vaikystės žaidimų tradicijomis. Vaikai sužinojo apie tokius žaidimus kaip:

• „Hopscotch“ (klasės) - klasikinis šokinėjimo žaidimas, lavinantis koordinaciją ir skaičiavimo įgūdžius
• „The Cat and the Mouse“ (Katinas ir pelė) - komandinis gaudynių žaidimas, skatinantis greitą reakciją
• „The City of Joy“ (Džiaugsmo miestas) - porinis šokio žaidimas, ugdantis ritmo pojūtį ir bendradarbiavimą
• „Country, Country We Want Soldiers“ (Šalis, šalis - norim kareivių) - strateginis judrus žaidimas, reikalaujantis susikaupimo ir komandos veiksmų
• „The Bear Is Sleeping“ (Meškutis miega) - teatrališkas žaidimas su dainavimu ir vaidybos elementais
• „Full Bag and Empty Bag“ (Pilnas ir tuščias maišas) - aktyvus žaidimas, lavinantis reakciją ir judesių koordinaciją

Inovatyvūs sprendimai: edukacinis žaidimas "Iššūkis"

Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka įgyvendino ugdymo ir švietimo pagalbos inovaciją - edukacinį projektą „Žaisdami mokomės“, kurio rezultate sukurtas socialinis edukacinis kompiuterinis žaidimas „Iššūkis“. Šiame projekte kūrybiškai naudojant informacines technologijas, derinant įdomų edukacinį turinį ir šiuolaikinius mokymo (-si) principus stiprinama probleminių mokinių prasto pamokų lankymo prevencija, didinamas interesas ir motyvacija mokytis. Žaidimas pripažintas sėkmingu mokyklų ir bibliotekų sinergijos pavyzdžiu keičiant tradicinį požiūrį į prastą pamokų lankymą - pereinant nuo bausmių prie susidomėjimo ir motyvacijos skatinimo, stiprinant bibliotekos ir bibliotekininko vaidmenį ugdymo ir švietimo procese, įtvirtinant viešųjų bibliotekų ir mokyklų bendradarbiavimą kūrybiškai sprendžiant ugdymo ir švietimo problemas.

Žaidimo adaptavimą ir plėtrą rėmė ES Socialinis fondas pagal Ugdymo plėtotės centro projekto „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ veiklą „Viešųjų bibliotekų ir mokyklų bendradarbiavimas diegiant ugdymo ir pagalbos švietimo inovacijas“.

Inovacija, kaip teigia Lietuvos vaizdo žaidimų kultūros ekspertai, yra unikali, nes į darnią sistemą apjungia ne tik programinį sprendimą - edukacinį žaidimą, tačiau ir žaidėjo įvertinimą realioje aplinkoje - šiuo atveju-moksleivio įvertinimą mokykloje.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Tikslinė auditorija: Žaidimas skirtas 5, 6, 7 klasių mokiniams, 10 - 13 metų amžiaus padidintos socialinės rizikos vaikams.

Žaidimo turinys susietas su bendrojo lavinimo mokyklos programa. Patrauklia dalykinių mini žaidimų forma pateikta 2000 matematikos, gamtos, istorijos, lietuvių ir anglų kalbų užduočių. Visas užduotis kuria dalykų mokytojai - ekspertai. Jų forma įvairi: klausimai su 1 ar keliais teisingais atsakymais, grupavimas poromis, skirstymas į grupes, žemėlapio užduotys, žodžio/raidės įterpimas. Užduotys trijų lygių - lengvos, vidutinės ir sudėtingos.

Priešingai daugeliui kompiuterinių žaidimų, šio žaidimo turinys dinamiškas - specialiai tam sukurta turinio valdymo sistema leidžia užduotis keisti, koreguoti, įdėti neribotą kiekį naujų. Tai garantuoja turinio kaitą ir įdomumą - svarbu, kad vaikams jis nenusibostų.

Mokymosi motyvacijos didinimas per žaidėjų skatinimą:

• kiekviename dalykiniame žaidime už teisingus atsakymus surinkus nustatytą kiekį taškų, mokykloje dirbantys žaidimo kuratoriai (pedagogai ar bibliotekininkai) duoda rezultatus patvirtinančius lipdukus, kuriuos vaikai klijuoja į žaidimo dienoraščius. Kiekvienas kuratorius gali stebėti ir kontroliuoti žaidėjų rezultatus nuotolinėje sistemoje.
• surinkę žinias patvirtinančius lipdukus, vaikai gali kreiptis į dalykų mokytojus tikėdamiesi paskatinimo. Dienoraštis su lipdukais pateikiamas mokytojui, kaip pasiektų rezultatų įrodymas. Mokytojas skatina savo nuožiūra - balais, pliusais ar tiesiog viešu pagyrimu klasėje.

Interaktyvūs elementai - taškų apskaita lipdukais, žaismingas jų rinkimo būdas, neformalūs susitikimai su žaidimo kuratoriais ir dalykų mokytojais teigiamai veikia probleminius vaikus, žaidimas padeda, kai santykiai su mokytoju įtempti, kai bijoma kreiptis, yra psichologinių barjerų. Žaidimas ne tik realiai leidžia vaikams pasigerinti oficialų pažymį per aktyvų žaidimą, bet ir suteikia mokytojams galimybę neformaliai pabendrauti su problemų turinčiu vaiku, įvertinti jį ne tik pagal pasiektus rezultatus, bet ir pagal pastangas, atsižvelgiant į elgesį ar užduotas ir įvykdytas papildomas užduotis.

Žaidžiama bibliotekose, rezultatai apskaitomi ir mokiniai skatinami mokykloje, todėl institucijų sinergija ir bendradarbiavimas čia svarbiausi. Žaidime dalyvauja 67 bendrojo lavinimo mokyklos ir 123 miesto ir kaimo bibliotekos, žaidžia daugiau nei 7000 vaikų.

Edukacinis žaidimas "Iššūkis" - puikus būdas mokytis ir tobulėti

tags: #socialinio #pedagogo #zaidimai #grupei #ikimokyklinuku