Stigmų mažinimas kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus

Lietuvoje kreipimasis psichologinės pagalbos vis dar yra siejamas su stereotipais, žeminančiais psichikos sutrikimus turinčius asmenis. Dėl vyraujančios stigmos kvestionuojama psichologinės pagalbos nauda ir patikimumas.

Visuomenės nuostatos ir psichologinės pagalbos stigma

Neretai visuomenėje kreipimasis psichologinės pagalbos yra siejamas su stereotipais psichikos sveikatos srityje bei neigiamu požiūriu į pagalbą ir asmenis, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų. Psichologas Mykolas Kriščiūnas pastebi, kad ilgą laiką Lietuvoje psichikos sveikatos temos buvo laikomos tabu: „Lietuvos visuomenėje ilgą laiką bet kokia tema, susijusi su psichologine sveikata, buvo tabu - tiek kalbėti apie psichinius sutrikimus, tiek apie psichologines problemas, tiek apie pagalbos būdus bei prieinamumą.“

Kalbant apie psichologinės sveikatos stigmą labai svarbu pabrėžti, kad tai gali reikštis tiek individualiame, tiek visuomeniniame lygmenyse. M. Kriščiūnas teigia, kad žmogus gali jausti gėdą bei baimę būti pasmerktas dėl jaučiamų emocinių sunkumų: „Individualiame lygmenyje stigma gali pasireikšti per nenorą pripažinti, kad psichologinės problemos egzistuoja, kad turėti psichinių sunkumų gali kiekvienas žmogus, priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių. Taip pat žmogus gali jausti gėdą patiriant emocinius ar psichinius sunkumus. Taip pat baimė ir nenoras kreiptis pagalbos, baimė būti pasmerktam.“

Visuomeniniame lygmenyje besireiškianti psichologinės pagalbos stigma yra glaudžiai susijusi su neigiamu visuomenės požiūriu į psichologinius sunkumus patiriantį žmogų. „Jaunimo linijos“ atstovas pastebi, kad stigma ir diskriminacija yra labai glaudžiai susijusios kalbant apie psichikos sveikatą: „Visuomenės lygmenyje stigma pasireiškia smerkimu, „rodymu pirštu”, žmogaus, patiriančio sunkumus, „nurašymu”. Dažniausiai stigma ir diskriminacija eina išvien: stigma yra neigiamas požiūris į žmogų dėl jo psichinės sveikatos, o diskriminacija - jį dėl to žeidžiantis, engiantis elgesys.“

Kaip pastebi psichologas, neretai ši stigma gali reikštis tiesiogine emocinius sunkumus patiriančio asmens diskriminacija: užgauliojimu, patyčiomis ir pan. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis (2019), neretai žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra klijuojamos žeminančios etiketės, kvestionuojamas jų patikimumas, gebėjimai, žinios. O tai prisideda prie nenoro bei baimės kreiptis psichologinės pagalbos dėl visuomenėje vyraujančio stigmatizuojančio požiūrio.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Stigmos rūšys ir jų pasireiškimas

Pati stigma yra apibrėžiama kaip visuma požiūrių ir nuostatų, kurie vyrauja sociokultūrinėje aplinkoje ir atspindi visuomenės nepritarimą tam tikrų grupių narių asmeninėms savybėms, pažiūroms ir nuostatoms arba veiklai, neatitinkančiai tos visuomenės kultūros ar moralės normų. Paprastai tariant - stigma yra „etikečių klijavimas“.

• Savistigma: Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų. Savistigma pasireiškia, kai žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, patys save nuvertina dėl savo būklės. Išsivadavimas iš savistigmatizacijos gali užtrukti kone dešimtmetį.
• Priskirta stigma: Tai reiškinys, kai neigiami stereotipai ir sutrikimų atsiradimo priežastys priskiriami psichikos sutrikimų turinčių žmonių artimiesiems, draugams ar psichikos sveikatos srities darbuotojams.
• Visuomeninė stigma: Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu.
• Struktūrinė stigma: Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose.

Tyrimai rodo, kad psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimų žmonės yra viena labiausiai stigmatizuojamų visuomenės grupių.

Stigmos priežastys ir pasekmės

Skirtingų sričių specialistai sutaria, kad daugumą socialinių ir psichologinių problemų paveldėjome iš sovietmečio. Depresijos stigmatizavimas irgi atėjo iš tų laikų, kai psichikos liga buvo laikoma gėdinga ir tapo politinio susidorojimo priemone. Stigma išliko tokia stipri, kad daugybė žmonių bijo pripažinti ligą, o jei ir supranta sergantys depresija, nedrįsta kreiptis pagalbos, bijodami pasmerkimo.

Psichikos sveikatos stigmos pasekmės yra plati ir kompleksiška problema: visi stigmatizavimo būdai pasižymi ypatingai žalingu poveikiu žmogaus savivertei bei psichologinei būsenai. Ji pabrėžia, kad stigmos poveikis žmogui dažnai būna dvigubas, nes gniuždantys gali būti ne tik aplinkinių įsitikinimai, bet ir paties žmogaus požiūris į save. Išsivaduoti iš šio užburto rato užtrunka metų metus, o kartais net ir tada jauti, kad tam tikros temos lieka tabu.

Psichikos sutrikimai ne tik blogina žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir sukuria didelę ekonominę bei socialinę naštą valstybei. Dėl psichikos sveikatos problemų mažėja žmonių produktyvumas ir motyvacija dirbti, didėja skurdo rizika, gyventojams prireikia daugiau valstybės paramos. Skaičiuojama, kad psichikos sutrikimų sukelti padariniai valstybei Europos Sąjungos šalyse siekia net 4 proc. bendrojo vidaus produkto, o pasauliniu mastu susijusios išlaidos - kelis milijardus eurų.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Stigmos mastas Lietuvoje: tyrimų duomenys

2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų. 2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis: 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje.

Pagal savižudybių skaičių Lietuva tarp ES šalių yra sąrašo viršuje (2023 m. 19,6 atvejų/100 tūkst. gyv.), ir šis skaičius beveik dvigubai viršija ES vidurkį. 2023 m. savižudybių skaičius, lyginant su ankstesniais metais, Lietuvoje padidėjo, o regioniniai mirčių dėl savižudybės netolygumai rodo, kad skirtingų savivaldybių gyventojai yra nevienodai paveikiami savižudybės rizikos veiksnių.

Kodėl žmonės nedrįsta kreiptis pagalbos?

Psichologas M. Kriščiūnas pastebi, kad egzistuoja ir stereotipai apie psichikos sveikatos sistemoje dirbančius specialistus: tikimasi, jog jie išspręs visus iššūkius arba manoma, kad jie niekuo nepadės: „Žmogus gali jausti gėdą, kad nepavyksta susitvarkyti pačiam. Taip pat kyla baimė, kad aplinkiniai sužinos ir dėl to pasmerks. Kartu gali trukdyti lūkesčiai. Visuomenėje yra daug stereotipų, susijusių su psichologine pagalba - vieni į psichologus žiūri kaip į visagalius, kiti psichikos sveikatos specialistus gali vertinti kaip apsimetėlius. Dėl skirtingos informacijos ir prieštaringų požiūrių žmonėms gali būti sunku susidaryti įvairiapusį požiūrį į tai, kuo psichikos sveikatos specialistai išties gali padėti.“

Be to, besikreipiančiųjų baimė dėl pokalbių konfidencialumo ir anonimiškumo yra dažna kliūtis. Mykolas Kriščiūnas dalinasi, kad „Jaunimo linijoje“ pagalbą teikiantys savanoriai taip pat susiduria su tam tikra psichologinės pagalbos stigma - besikreipiančių baime dėl pokalbių konfidencialumo ir anonimiškumo: „ „Jaunimo linijos“ savanoriai teikdami emocinę paramą dažniausiai susiduria su besikreipiančiųjų nežinomybe: „Ką man kalbėti?“; „Kas mus išgirs/sužinos, kad skambinu?“. Savanoriai mokosi ir pokalbiuose atliepia į tai, jog mūsų teikiama emocinė parama yra anoniminė ir konfidenciali, o žmonės yra laisvi kalbėti apie tuos emocinius sunkumus, kurie jiems yra aktualūs, t.y., nėra per menko psichinio skausmo. Tiek mūsų patirtis, tiek įvairūs tyrimai rodo, jog kreipiantis pagalbos dėl psichologinių sunkumų žmonėms itin padeda konfidencialumas bei žinojimas, kad jų sunkumai liks ten, kur jais ir pasidalino, šiuo atveju - „Jaunimo linijoje“.”

Kada ir į ką kreiptis?

Svarbu suprasti, kad psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė. Psichologas M. Kriščiūnas pateikia iliustratyvų pavyzdį, parodantį, kad esant poreikiui yra itin svarbu ieškoti reikiamos pagalbos: „Paprasčiausias pavyzdys: kai skauda dantį, juk neketini išsirauti jo pats, o eini pas dantistą. Kodėl nesikreipi į specialistus, kai skauda sielą/širdį? Svarbu suvokti, kad pajutus sunkumus, svarbu netylėti, apie juos kalbėti ir visų pirma su artimiausiais žmonėmis, tais, kuriais pasitikite. Jei nepavyksta, siūloma skambinti į emocinės paramos linijas, kur skambinantiesiems visų pirma suteikiama emocinė parama - jie išklausomi, atliepiami, išbūnama su jų jausmais. Sunkumams nepraeinant ilgesnį laiką arba jaučiant, kad jie yra gilesni, skatinama kreiptis į psichologus ar psichoterapeutus tęstinei pagalbai.“

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

„Pirmiausia - svarbu sau pripažinti, ar šią pagalbą aš išties pasiruošęs priimti. Žmogaus psichika yra lanksti ir su daugeliu kasdienių iššūkių mes susitvarkome savomis jėgomis - kartais tiesiog vieni, kartais - su draugų, mėgstamų veiklų ar kita netoliese esančia pagalba. Jeigu savų jėgų neužtenka, o galbūt tiesiog iškart norisi specialistų pagalbos, - sunkioje situacijoje galima iškart kreiptis ir į juos. Vienas svarbiausių psichinės higienos elementų - nelikti vienam, ar tai būtų specialistai, ar kiti žmonės, kurie galėtų padėti. Kreipimasis į specialistus jau parodo mums patiems, kad šio sunkumo nenešime vieni ir esame pasiryžę jį įveikti kartu su kitais padėti norinčiais ir gebančiais žmonėmis.“

Psichologinės pagalbos būdai Lietuvoje

• Skambučiai emocinės paramos linijomis: pagalba telefonu ar susirašinėjant internetu - labai geras pasirinkimas, kai pagalbos reikia čia ir dabar, kai siekiama nurimti, nesprogti. Bendrasis pagalbos telefonas - 1809. 116 123. Yra ir kitų specialiųjų pagalbos linijų, pavyzdžiui, „Jaunimo linija“, tėvų linija, vyrų linija ir kt.
• Psichologų konsultacijos: kai norisi susigaudyti, kodėl juntamas didelis nerimas, liūdesys, turima bendravimo ar kitų problemų. Nemokamos paslaugos teikiamos psichikos sveikatos centruose arba savo savivaldybės visuomenės sveikatos biure (gydytojo siuntimo nereikia).
• Psichiatrų pagalba: psichiatras gali diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimus, skirti reikiamą gydymą vaistais ar psichoterapinį gydymą, išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę. Pagalba nemokamai prieinama psichikos sveikatos centre (gydytojo siuntimo nereikia). Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse.
• Pokalbiai internetu, krizių centrai: konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą; pokalbiai internetu (angl. chat) kasdien nuo 18 iki 24 val., taip pat Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai.

Kaip mažinti stigmą: praktiniai žingsniai

Reikia mesti iššūkį stigmai ir keisti visuomenėje vyraujančias nuostatas. Vienas iš būdų padėti įveikti stigmą - atviras kalbėjimas apie alkoholio keliamas problemas. Tačiau tai priklausys nuo to, kaip mes - visuomenė, draugai, šeima - į tai reaguosime. Svarbu galvoti apie vartojamą kalbą ir vengti terminų, kurie teisia ar kaltina žmones.

Išgirdę asmenines istorijas apie tuos, kurie patiria problemų, ir supratę jų priežastis, mes labiau linkę užjausti ir norime jiems padėti ar palaikyti šias šeimas. Anksčiau maniau, kad stigmatizuojančios nuostatos atsiranda iš nežinojimo, tačiau šuolaikiniu informacijos gausos bei prieinamumo laikotarpiu... Matyt, dalis visuomenės tos informacijos niekada neieškojo ir neieškos. Jiems ji neįdomi net pateikta „ant lėkštutės“ ir turimų nuostatų artimiausiu metu jie nepakeis. Nepaisant to, edukuoti visuomenę būtina ir keisti požiūrį tikrai galima.

„Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas atkreipia dėmesį, kad siekiant mažinti psichologinės pagalbos stigmą labai svarbus atvirumas ir psichikos sveikatos temų nagrinėjimas įvairių pokalbių metu: „Tik atvirumas ir kuo dažnesnis kalbėjimas apie tai. Labai svarbu, kad žmonės nebebijo prisipažinti, kad jie vaikšto į asmenines terapijas arba, kad reguliariai kalbasi su psichologu - tas atvirumas sklinda ir užkrečia daugelį žmonių.“

Reikšmingas yra ir žymių žmonių, nuomonės formuotojų bei turinio kūrėjų vaidmuo, siekiant atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos svarbą. „Labai svarbu ir tai, kad apie psichologinius sunkumus ir kaip su jais dorojasi, viešai kalba ir žymūs žmonės, vadinamieji „influenceriai“ - jie savo pavyzdžiu daro teigiamą įtaką jaunų žmonių požiūriui į psichinę sveikatą. Psichikos sveikatos specialistai taip pat vis dažniau kalba apie tai, kaip atrodo psichologinė pagalba, kad žmonės susidarytų tinkamus lūkesčius prieš jos ieškodami. Baimė ir nežinomybė prieš kreipiantis į specialistus yra itin dažnos emocijos, o papildoma informacija ir padrąsinimas gali padėti sunkumų turintiems žmonėms.“

Prie psichologinės pagalbos stigmos mažinimo prisideda ir „Jaunimo linija“ bei kitos emocinę paramą teikiančios linijos: „Jaunimo linijos” savanoriai kiekvieną dieną teikia emocinę paramą telefonu ir internetiniais pokalbiais ir nuolat skatina kalbėti ir išsakyti savo jausmus, kai tampa sunku. „Jaunimo linija” kaip nevyriausybinė organizacija šviečia jaunus žmones ir visą visuomenę apie emocinės paramos reikšmę, apie būtinybę rūpintis savo emocine ir psichine sveikata taip pat, kaip savo fizine sveikata.“

Viešosios iniciatyvos ir mokymai

Siekiant mažinti psichikos sveikatos stigmą itin svarbu didinti visuomenės informuotumą ir sąmoningumą, jog psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Projekte „Psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija Anykščių rajone“ numatytos veiklos orientuotos į asmeninės patirties sklaidą, žinių ir įgūdžių didinimą. HI vykdo „Žvelk giliau“ iniciatyvą, skirtą PS sutrikimų stigmai mažinti. Yra poreikis užtikrinti tęstinumą ir plėtrą, įtraukiant PS raštingumo mokymus visuomenei ir specialistams, turėti tikslinę socialinę kampaniją, tęsti PS ambasadorių koordinatorių plėtrą.

Bus paruošti lektoriai, kurie ves PS raštingumo mokymus jaunimui, darbingo amžiaus asmenims, senjorams ir specialistams. Sostinės regione bus apmokyti mažiausiai 220 specialistų, 1350 asmenys; vakarų ir vidurio Lietuvos regione - mažiausiai 250 specialistų, 3100 asmenų. Parengti lektoriai gaus reguliarias supervizijas, kad būtų palaikoma mokymų kokybė. PS stigmatizavimo mažinimo veiklose bus paruošti PS ambasadorių koordinatoriai, kurie taip pat bus supervizuojami.

Vykdant socialinę viešinimo kampaniją tikimasi pasiekti specialistų grupę, didinti jų žinias per netiesiogines veiklas, kviesti įsitraukti į raštingumą didinančias ir stigmą mažinančias veiklas bei iniciatyvas, siekti edukuoti ir ugdyti tolerantišką visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie PS. Vykdant savižudybių prevencijos veiklas numatoma įgyvendinti Plano tikslus: vykdyti pirminę prevenciją, mažinti savižudybės rizikos veiksnių neigiamą poveikį; skatinti atpažinti savižudybės grėsmę ir gebėti pasiūlyti pagalbą; stebėti ir analizuoti savižudybių ir jos grėsmės atvejų registravimo bei pagalbos sistemos veiklą bei pateikti rekomendacijas politikos formuotojams.

Kaip kiekvienas gali prisidėti

• Išklausyk ir auklėk save: kad galėtumėte pakeisti tai, kaip jūsų bendruomenė supranta psichinę sveikatą, turite įsiklausyti ir mokytis. Perskaitykite prisiminimus, kuriuose aprašomas kasdienis gyvenimas su psichine sveikatos būkle.
• Kalbėk: kada turite galimybę, pakalbėkite apie psichikos sveikatos priežiūros svarbą ir įvairias stigmas, kurios ir toliau ją gaubia. Jei girdite ką nors neigiamai kalbantį apie psichinę sveikatą, netylėkite.
• Naudokite nestigmatizuojančią kalbą: vienas mažas veiksmas, kurio gali imtis kiekvienas, norėdamas kovoti su psichinės sveikatos stigma, yra pakeisti savo asmeninį žodyną.
• Dalinkitės informacija ir asmeninėmis istorijomis: išgirdę asmenines istorijas apie tuos, kurie patiria problemų, ir supratę jų priežastis, mes labiau linkę užjausti ir norime jiems padėti arba palaikyti.

Taigi turime Jaunimo bei kitas psichologinės pagalbos linijas, kurių savanoriai apmokyti padėti kritiniu metu. Neseniai pradėjo veikti ir gerovės konsultantai, kurių kontaktus galima rasti specialiame to paties pavadinimo internetiniame puslapyje - jų tikslas prevenciškai pagelbėti žmonėms suvaldyti savo būsenas, kartu ieškoti sprendimų. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g.). Pokalbiai internetu (angl. chat) kasdien nuo 18 iki 24 val. Krizių įveikimo centre (Antakalnio g.) atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai.

Trumpa atmintinė: kur kreiptis pagalbos

• Bendrasis pagalbos telefonas - 1809; emocinės paramos linija 116 123.
• „Jaunimo linija“ ir kitos specializuotos linijos (tėvų linija, vyrų linija ir kt.).
• Psichikos sveikatos centrai ir psichologų konsultacijos (nemokamai per poliklinikas ar savivaldybių paslaugas).
• Psichiatrai - diagnozė, medikamentinis gydymas ir sudėtingesnės intervencijos.
• Krizių įveikimo centrai ir internetinės (chat) konsultacijos.

Veikla	Tikslas	Rezultatai / lūkesčiai
PS raštingumo mokymai	Didinti žinias ir įgūdžius	Parengti lektoriai, apmokyti specialistai ir gyventojai
Socialinė viešinimo kampanija	Keisti visuomenės nuostatas	Didinti informuotumą, įtraukti PS ambasadorius
Emocinė parama linijomis	Teikti anonimintę pagalbą kritiniu metu	Skambučiai ir pokalbiai, greita emocinė parama

Psichikos sveikata visuomenėje vis dar menkai suprantama, o nežinojimas skatina diskriminaciją. Klaidingi įsitikinimai apie psichikos sveikatą daro milžinišką žalą. Jie atitolina psichikos sveikatos iššūkių turinčius žmones nuo visuomenės, o tuo pačiu ir pagalbos, nes dėl stigmos susiformavusi baimė skatina tylėti ir ignoruoti psichikos sveikatos problemas.

Psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai, lygiai kaip ir fizinės sveikatos sutrikimai, - yra įprasta žmogiškoji patirtis. Dauguma psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų patyrusių žmonių, gavę pagalbą, pasijunta geriau. Nepaisant sunkumų ar net ilgai trunkančių psichikos sveikatos sutrikimų, galima patirti džiaugsmą, užsiimti įdomiomis veiklomis, palaikyti prasmingus santykius. Mūsų niekada neapibrėžia vien psichikos sveikatos sutrikimai.

tags: #lankymosi #pas #psichikos #sveikatos #specialistus #stigmos