Socialinių veiksnių įtaka įmonės veiklai

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio sulaukia įmonių socialinės atsakomybės (ISR) principai. Įmonės suvokia, kad jų veikla turi platesnį poveikį nei tik finansiniai rezultatai - tai apima poveikį aplinkai, darbuotojams, bendruomenei ir visuomenei. Vis dažniau įmonės renkasi tvarumo kelią, siekdamos derinti verslo tikslus su teigiamu indėliu į aplinką bei socialinį gerbūvį.

Kas yra įmonių socialinė atsakomybė (ISR)

Įmonių socialinė atsakomybė (ISR) - tai įmonės strategija veikti etiškai ir atsakingai, įtraukiant socialinius, aplinkosauginius ir ekonominius aspektus į kasdienius sprendimus. ISR suteikia organizacijoms galimybę prisidėti prie visuomenės vystymosi, tuo pat metu kuriant ilgalaikę naudą pačiai įmonei. Socialinei atsakomybei apibūdinti nėra vieningo apibrėžimo, tačiau plačiąją prasme - tai įmonės prisiimta atsakomybė už tai, kokį poveikį jos veikla daro aplinkai bei visuomenei.

Socialinių veiksnių įtaka reputacijai ir rinkai

ISR suteikia nemažai privalumų - tiek ekonominių, tiek reputacinių. Rinkoje, kurioje vartotojai tampa vis sąmoningesni, ISR padeda sukurti konkurencinį pranašumą. Įmonės, kurios skaidriai komunikuoja apie savo tvarumo veiklas, dažnai pritraukia naujų klientų bei investicijų. ISR padeda įmonėms prisitaikyti prie šiuolaikinių rinkos reikalavimų, kur skaidrumas, pasitikėjimas ir socialinė atsakomybė yra svarbūs konkurenciniai pranašumai.

Socialiai atsakingos įmonės dažnai sulaukia teigiamų vertinimų tiek iš klientų, tiek iš plačiosios visuomenės. Tokios įmonės laikomos patikimesnėmis, sąžiningesnėmis ir labiau rūpestingomis. ISR politika padeda kurti pasitikėjimo atmosferą. Patikimo verslo įvaizdis padeda ne tik įgyti klientų, geriausių darbuotojų lojalumą, bet ir pritraukti naujas investicijas.

Įtaka darbuotojams ir organizacijos kultūrai

Įmonės, kuriose aktyviai vystomos ISR iniciatyvos, pastebi didesnį darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją. Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Nacionalinio Airijos universiteto (Galvėjus, Airija) 2024 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad socialinė įmonės atsakomybė turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį darbuotojų motyvacijai. Net 76 % darbuotojų jautė didesnę motyvaciją ir įsitraukimą į darbą, dirbdami įmonėse, kurios aktyviai įgyvendina CSR strategijas.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Darbuotojams svarbu saugios ir sveikos darbo sąlygos, žmogaus teisės, lygios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimas ir pan. Žmonės nori dirbti įmonėse, kurios turi aiškią misiją ir vertybes, atitinkančias jų pačių įsitikinimus. Socialinės atsakomybės praktikos ne tik stiprina darbuotojų motyvaciją, prisideda prie teigiamo įmonės įvaizdžio formavimo, bet ir stiprina investuotojų pasitikėjimą.

Aplinkosaugos veiksniai ir tvarumas

Įmonių atsakomybė vis dažniau siejama su aplinkos tvarumu. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios diegia energiją taupančias technologijas, mažina atliekas ar renkasi perdirbamas pakuotes. Tvarumas tapo nauju verslo standartų rodikliu. Šalies įmonės jungiasi prie tarptautinių iniciatyvų, tokių kaip Jungtinių Tautų Global Compact, ir siekia atitikti Europos Sąjungos tvarumo politikos reikalavimus.

Aplinkosaugos požiūriu - taupus bei atsakingas išteklių naudojimas, aplinkos saugojimas, taršos mažinimas ir kt. Socialiai atsakingi verslai neapsiriboja vien tik pelno siekimu - jie sąmoningai įtraukia aplinkos apsaugos, darbuotojų gerovės ir bendruomenės stiprinimo aspektus į savo veiklos strategijas.

ISR praktikos ir iniciatyvos

ISR veiklos gali būti įvairios: savanorystės programos, aplinkosaugos iniciatyvos, psichologinio palaikymo projektai ar paramos fondai. Prieššventiniu laikotarpiu verslo rengiamos gerumo akcijos, dalinama labdara - puikios iniciatyvos, tačiau nepakankamos siekiant tapti tikrai socialiai atsakinga įmone (SAĮ). Daugelis ISR iniciatyvų ilgainiui atsiperka tiek ekonomiškai, tiek reputacine prasme.

Net ir mažos įmonės gali pradėti nuo paprastų žingsnių: rūšiuoti atliekas, skatinti darbuotojus prisidėti prie labdaros akcijų ar pasirinkti vietos tiekėjus. Nebūtinai. Socialinė atsakomybė įmonėse tapo svarbiu ir būtinu veiksniu, prisidedančiu prie įmonių ilgaamžiškumo ir augimo.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Socialinis verslas: modeliai ir poveikis

Socialiniai verslai šiandien tampa vis svarbesne verslo ekosistemos dalimi, nes jie siekia ne tik pelno, bet ir sprendžia įvairias socialines bei aplinkosaugines problemas. Tai verslai, kurie stengiasi spręsti svarbias problemas - skurdo mažinimą, aplinkos apsaugą, neįgaliųjų įtraukimą ar darbo vietų kūrimą pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Tokie verslai naudoja rinkos mechanizmus, kad pasiektų dvigubą tikslą: generuoti finansinę grąžą ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Pavyzdžiui, verslai, kurie įdarbina neįgaliuosius, sukuria galimybių žmonėms, kurie kitu atveju galbūt neturėtų šansų įsidarbinti, socializuotis ir realizuoti save. “Regsedoje” dirba net ir visai nematantys žmonės, kurie puikiai atlieka klijavimo, lankstymo, smulkių detalių, fasavimo, surinkimo, pakavimo, suvėrimo ir panašius darbus.

Taip mes užtikriname darbo vietas asmenims, praradusiems profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyviems, negalintiems lygiomis sąlygomis su sveikaisiais konkuruoti darbo rinkoje. Įmonė skatina, kad tie žmonės grįžtų į darbo rinką, palaiko jų socialinę integraciją, kartu taip mažindama ir socialinę atskirtį. “Regsedoje” šiuo metu dirba 191 neįgalieji.

Socialinio poveikio matavimas ir statusai

Socialinis poveikis dažniausiai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą. Taigi, poveikį išmatuoti nėra lengva, nes kai kurie poveikio rodikliai gali būti tik subjektyviai.

2024 10 09 d. Ekonomikos ir inovacijų ministrė patvirtino Socialinio verslo subjekto statuso (SVV) įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą. Jame nurodoma, kad SVV subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo subjekto statusą, be kitos informacijos, savo svetainėje turi nurodyti: informaciją apie socialinį arba (ir) aplinkosauginį poveikį, socialinio verslo misiją, vykdomas ar planuojamas veiklas; poveikiui kurti reikalingus išteklius; poveikio matavimo indikatorius ir planuojamus poveikio rezultatus - trumpo (nuo 0 iki 3 metų), vidutinio (nuo 3 iki 5 metų) ir ilgojo laikotarpio (daugiau nei 5 metų) poveikį.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Įvadiniai mokymai komandai. Mokymuose aptariama socialinio poveikio sąvoka, SMART veiklų, rezultatų, poveikio rodikliai ir jų skirtumai, įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčiu teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika. (8 ak. Konsultacijos rengiant praktinę poveikio vertinimo metodiką jūsų įstaigai. 10 konsultacijų x 2 val. arba 3-4 strateginės sesijos x 4 ak. val. Papildomai siūlome aptartos ir suderintos poveikio vertinimo metodologijos parengimo paslaugas pagal jūsų vidaus dokumentų pavyzdį.)

Skatinimo priemonės ir apdovanojimai

Nuo 2008 m. Lietuvoje teikiamas Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas (NAVA). Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimai kasmet teikiami Lietuvoje veikiančioms įmonėms siekiant skatinti įmonių socialiai atsakingas veiklas bei didinti žinomumą. Nominacijos tradiciškai teikiamos keturiose kategorijose „Metų darbovietė”, „Metų bendruomeniškiausia įmonė”, „Metų aplinkosaugos įmonė” bei pagrindinis apdovanojimas „Socialiai atsakinga įmonė”.

Įmonės, pretenduojančios į NAVA, vertinamos pagal 5 socialiai atsakingo verslo kriterijus. Antra, ar įmonė užtikrina visų suinteresuotų grupių įsitraukimą į socialinį dialogą. Trečia, ar išskirtos įmonių socialinės atsakomybės strateginės kryptys, sudarytas veiksmų planas, ar apibrėžti vertinimo rodikliai. Ketvirta, įmonių socialinės atskaitomybės veiklos įgyvendinimas ir rezultatų vertinimas bei, galiausiai, įmonių atskaitomybė už socialinės atskaitomybės veiklą.

Įmonių praktiniai pavyzdžiai ir bendradarbiavimas

Paysera aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės principus, nuolat remdama įvairias organizacijas ir socialines iniciatyvas. Ne tik sudarome palankias sąlygas aukoti, bet ir bendradarbiaujame su paramos organizacijomis, suteikdami joms nemokamą prieigą prie mūsų platformos įmokų surinkimui bei užtikrindami nedidelius komisinius mokesčius. Mūsų remiamų partnerių gretose yra tokios organizacijos kaip „Blue and Yellow“, „Vaikų svajonės“, „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Aukok.lt“ ir daugelis kitų, teikiančių pagalbą įvairioms visuomenės grupėms.

Visuomenė ir darbuotojai tikisi, kad įmonės ne tik užtikrins tinkamas darbo sąlygas, bet ir prisidės prie socialinių iniciatyvų. Tradiciškai įmonės ir korporacijos pabrėždavo savo sukuriamą pridėtinę vertę ekonomikai, generuojamą pelną ir sukuriamas darbo vietas, o visuomenei sukuriamą naudą suvokdavo kaip darbuotojams užtikrinamas tinkamas darbo sąlygas bei laiku mokamą atlyginimą.

ISR kaip strateginis sprendimas ir ateities tendencijos

Daug įmonių supranta, kad vadovautis atsakingos veiklos principais yra ne tik moralinis, bet ir strateginis sprendimas. ISR nebe laikoma tik priedu prie tradicinės verslo strategijos - tai tampa pagrindiniu veiklos pamatu. Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje toliau stiprės, nes tiek verslo, tiek vartotojų sąmoningumas auga. Ateities verslo modeliai nebegalės būti atskirti nuo socialinių ir aplinkosauginių aspektų.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau kalbama ne tik apie pelną, efektyvumą, bet ir apie socialinę atsakomybę. Šiandienos verslo aplinkoje socialinė atsakomybė tampa ne tik moraliniu imperatyvu, bet ir galingu konkurenciniu pranašumu. Vartotojai šiandien yra labiau sąmoningi ir renkasi prekės ženklus, kurie atitinka jų vertybes.

Keletas praktinių žingsnių įmonėms

• Pradėti nuo paprastų žingsnių: rūšiuoti atliekas, skatinti darbuotojus prisidėti prie labdaros akcijų ar pasirinkti vietos tiekėjus.
• Sukurti aiškią ISR strategiją, nustatyti veiksmų planą ir vertinimo rodiklius.
• Įtraukti suinteresuotąsias grupes į socialinį dialogą.
• Matavimui pasirinkti tinkamas metodikas: TOC, LogFrame, Impact Canvas, NESTA SoE 5, KIP rodiklius.
• Bendradarbiauti su bendruomene ir socialiniais verslais, remti vietos iniciatyvas.

Trumpa lentelė: ISR naudos aspektai

Aspektas	Nauda įmonei
Reputacija	Padidėjęs klientų pasitikėjimas, lengvesnis talentų pritraukimas
Darbuotojų motyvacija	Didesnis įsitraukimas, mažesnė darbuotojų kaita
Tvarumas	Sumažintos sąnaudos, atitikimas ES reikalavimams
Investuotojų pasitikėjimas	Didesnė galimybė pritraukti investicijas

Tačiau pokytis gimsta ne tik iš organizacijų pastangų - jis prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Kaip jau minėjome pradžioje - kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Tad jei vieno žmogaus poelgis gali pakeisti pasaulį, įsivaizduokime, kokią galią turi net ir mažas pasirinkimas - pavyzdžiui, paskirti paramą pasirinktai organizacijai per Paysera superprogramėlę.

tags: #socialiniai #veiksniai #imonei